Mokslininkai dalyvavo moderniausio Baltijos šalyse robotizuoto pieno ūkio atidaryme

Lapkričio 20 d. į „Lytagros“ žemės ūkio bendrovės Zyplių dvare vykusį seminarą pristatymą apie ūkininko Sigito Stanaičio analogo Lietuvoje neturintį visiškai robotizuotą pieno ūkį, susirinko Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, pienininkystės ūkių savininkai, veterinarijos ir inžinerijos specialistai, mokslininkai, verslininkai, finansų analitikai, studentai. Seminarą vedė AB „Lytagra“ Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Juozas Kalinauskas.

„Melžimo, gyvulių šėrimo ir mėšlo šalinimo robotai – atsiperkantis sprendimas“, – sveikinimo kalboje sakė žinomas Lietuvoje žemės ūkio specialistas ir technologas, LSMU Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Stankevičius. Įrangos koncepcija neabejotinai atspindi kokybiškai naują požiūrį tiek į melžimo procesą, tiek į gyvūnų gerovę bei sveikatą. Tai yra viena Europos Sąjungos gyvulininkystės politikos krypčių, akcentavo doc. dr. R. Stankevičius.

Pieno fermoje viena žmogaus darbo valanda kainuoja maždaug tiek pat, kiek ūkininkui kainuoja dviejų robotų darbas visą parą, be to, išnyksta žmogiškasis faktoriaus.

Melžimo režimas nustatomas pagal kiekvienos karvės individualius poreikius. Identifikuojama į roboto patalpą įžengusi karvė. Automatiškai įvertinama, ar laikas ją melžti ir kiek koncentruotų pašarų konkrečiam gyvuliui patiekti. Tuomet ranką primenanti roboto dalis priartėja prie piendavės tešmens. Pažangiausiomis 2D ir 3D kameromis bei lazeriu nustatoma, kur prijungti melžiklius. Roboto melžimo procesui karvė paruošiama ir melžiama vienoje vietoje. Melžimo procesas nuolat sekamas įvairiais jutikliais ir matavimų prietaisais. Po melžimo atliekama dezinfekcija.

Novatoriško automatizuoto melžimo proceso metu karvės jaučiasi puikiai ir patogiai. Nėra blaškančių dirgiklių ir apskritai, kaip buvo pašmaikštauta seminare, karvės nuo šiol gali puikiai ir laisvai planuoti savo laiką. Jeigu atsiranda nukrypimas nuo proceso režimo, robotizuota sistema iš karto informuoja apie tai fermos darbuotoją: melžimo duomenys gali būti perduodami į išmanųjį telefoną ar kompiuterį.

Apie melžimo robotų įtaką pieno kokybei ir sudėčiai, galvijų sveikatingumui, ūkio ekonomikai susirinkusiems kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos J. Taco melžimo technologijų centro vadovas doc. dr. Saulius Tušas.

Gyvūnų gerovės klausimus ir naujosios robotizuotos fermos privalumus, novatoriškus statybininkų, inžinierių sprendimus, puikią patalpų apšvietimo ir vėdinimo kokybę, visus su gyvūnų gerove bei sveikatingumu susijusius aspektus sveikinimo kalboje akcentavo LSMU VA prof. Bronius Bakutis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkai ir LSMU Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentai, ūkininkai, žemės ūkio bendrovių specialistai po seminaro dalyvavo analogo Lietuvoje neturinčio ūkininko S. Stanaičio robotizuoto pieno ūkio iškilmingame atidaryme. Seminare pristatytus Lely pieno melžimo, gyvulių šėrimo, mėšlo takų valymo robotus bei konkretų jų pritaikymą fermoje buvo galima išvysti naujai atidarytoje fermoje. Statybųkompanijos Wolf system atstovai aptarė pastatų sistemų pritaikymą žemės ūkio poreikiams, susirinkusieji galėjo įvertinti jų funkcionalumą ir kokybę.

Po renginio kalbinti LSMU GTF studentai džiaugėsi jiems suteikta galimybe lankytis tokio masto renginyje ir visiškai robotizuoto pieno ūkio atidaryme, kuriame apie novatoriškiausias idėjas gyvulininkystės srityje galėjo išgirsti iš pirmų lūpų, galėjo diskutuoti su gamybininkais, projektuotojais, verslo ir mokslo atstovais bei įsitikinti, jog per paskaitas išgirsti dalykai apie naujausias išmaniąsias technologijas egzistuoja realybėje.

 

Jolanta Jonikienė