Mokslinė ir edukacinė veikla yra prasminga, jei ji vykdoma darniai

Bendradarbiavimas

„Bendradarbiavimas su „KG Group“, prasidėjęs beveik prieš 17 metų, trunka iki šiol ir yra labai sėkmingas“ – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. habil. dr. Romas Gružauskas. Profesorius pabrėžė, jog matė, kaip ši įmonė kūrėsi, augo ir tobulėjo. Kiekvienais metais buvo pasiekiamas didelis kokybinis šio verslo partnerio augimas, kuris labai džiugina profesorių. „Galiu teigti, kad įmonė yra labai atvira, todėl pagrindinis LSMU tikslas – formuoti studentų praktinius įgūdžius sutampa su įmonės noru – rinktis ir auginti kvalifikuotus specialistus ateičiai“ –  sakė profesorius R. Gružauskas.

LSMU profesoriaus dėstomas dalykas – paukštininkystė. LSMU Veterinarijos akademijos studentai gali pamatyti naujausias technologijas ir sužinoti apie mokslininkų rekomendacijomis pagrįstus „KG Group“ kuriamus ir į rinką patekusius produktus. LSMU studentai lankosi „KG Group“ priklausančiuose Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose ir gali stebėti pačias moderniausias aukščiausio europinio lygio paukštides. Jose būsimieji specialistai gali matyti kaip auginami viščiukai broileriai, kaip jie skerdžiami, gali stebėti automatizuotai fiksuojamus augimo ir mikroklimato rezultatus. 2016 metų rudens semestre gyvulininkystės technologijos maisto mokslo, veterinarinės medicinos studentai aplankė „KG Group“ įmones. Studentus supažindinant su technologiniais procesais padėjo AB „Kauno Grūdai“ gamybos direktorius Rimantas Čelkis, vyriausias veterinarijos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas, Kombinuotųjų pašarų cecho laboratorijos vedėja Skirmantė Tumienė, kombinuotųjų pašarų gamybos vadovas Valdas Misevičius, AB „Zelvė“ direktorius Evaldas Kiela, AB „Vilniaus paukštynas“ gamybos direktorė Asta Jučienė, Broilerių auginimo cecho vadovas Denisas Agafonovas, vyr. technologas Almantas Ptakauskas.

„KG Group“ įmonėse studentai ne tik stebi, bet ir analizuoja vykstančius lesalų gamybos procesus bei bendrauja su specialistais. Busimieji gyvulininkystės srities specialistai kartu su LSMU mokslininkais ir „KG Group“ įmonių atstovais kuria naujausius produktus ar tobulina technologijas. Jauni žmonės praktikų metu įgyja darbo patirties paukštynuose, kurių visi aktualūs rodikliai siunčiami į kompiuterius ir saugomi bei analizuojami duomenų bazėse. Susipažįsta su lesalų gerosios gamybos praktikos programomis bei ISO 22 000 standartais. Sudėtinė paukštienos gamybos dalis yra lesalų gamyba. Netaikant aukštų kokybės standartų nepavyks pagaminti kokybiško galutinio produkto. Paukštiena iš „KG Group“, parduodama į kelias dešimtis Europos ir pasaulio valstybių, yra labai aukštos kokybės, todėl pardavimai itin sėkmingi.

Anot prof. habil. dr. R. Gružausko tik darni mokslininkų ir verslininkų komanda gali pasiekti puikių gamybos rezultatų ir įtvirtinti sukurtus produktus prekybos rinkoje. LSMU Gyvūnų auginimo technologijų instituto darbuotojai tyrimus atlieka šio instituto Gyvūnų produktyvumo ir Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijose, taip pat – KTU Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje. Vilniaus paukštyne, priklausančiame „KG Group“, yra įkurta eksperimentinė paukštidė, kuri yra naudojama lesalų receptūroms tobulinti, kurti naujiems produktams, nustatyti įvairių pašarų priedų poveikį broilerių augimo intensyvumui, lesalų konversijai, sveikatingumui. Vėliau LSMU Gyvūnų auginimo technologijų instituto laboratorijose tiriama paukštienos kokybė, nustatoma riebalų rūgščių sudėtis, analizuojamas lipidų oksidacijos laipsnis, lakieji organiniai junginiai, tiriamos paukštienos technologinės savybės, mikroelementų koncentracijos joje. Javų grūduose tiriami antimaistiniai veiksniai, pvz.: pentozanai ir beta-gliukanai, nustatomos fenolio rūgštys ir kiti junginiai.

Įmonių grupės „KG Group“ vadovo dr. Tautvydo Barščio disertacijos teoriniu ir praktiniu pagrindu gaminami funkcionalieji kombinuotieji lesalai paukščiams, optimaliai papildyti vitaminu E ir selenu. Vitaminas E ir selenas, susikaupę paukštienoje – natūralūs antioksidantai, darantys teigiamą poveikį žmonių sveikatai.

AB „Kauno grūdai“ vyriausiojo veterinarijos gydytojo dr. Ž. Totilo disertacinio darbo tyrimai – fitobiotinių priedų panaudojimas žmonių mitybai, siekiant sumažinti antibiotikų vartojimą. Šie tyrimai dabartiniu metu aktualūs ir tęsiami. Tuo siekiama pateisinti vartotojų lūkesčius ir pagaminti dar daugiau kokybiškos paukštienos. Andriui Vitkauskui 2016 metais buvo suteiktas Gyvulininkystės technologijos magistro laipsnis. Jis yra Veislinių paukščių cecho technologas. Atlikęs eksperimentus jis pateikė informaciją apie naujos organinio seleno formos panaudojimą tėvų pulkų mitybai gerinant reprodukcines jų savybes.

Anot prof. habil. dr. R. Gružausko, Lietuvoje gaminama paukštiena yra ypač kokybiška, nes viščiukai broileriai auginami standartizuotomis sąlygomis: optimalus mikroklimatas, šviesos režimas, lesalai. 70 proc., viščiuko broilerio auginimo savikainos sudaro lesalai, tad investuoti į lesalų kokybę būtina. AB „Kauno grūdai“ Kombinuotųjų pašarų cecho laboratorijos vedėja S. Tumienė kartu su LSMU mokslininkais nuolat analizuoja gaminamų pašarų kokybę. Ekstruduotų (apdorotų drėgme ir didele iki 130 ºC temperatūra) pašarų pardavimų vadovas Nerijus Ciganas kartu su LSMU mokslininkų komanda atlieka vietinių baltyminių žaliavų tyrimus ir siekia pagerinti maistinę kombinuotųjų pašarų vertę. Ieva Kudlinskienė, LSMU GTF doktorantė, tiria melžiamų karvių, naudojant karvių mitybai ir pašarų gamybai ekstruduotas pupas, žirnius ir lubinus, karvių produktyvumo rodiklius pieno ir varškės kokybę,. LSMU doktorantė G. Dovydaitienė tyrė ekstruduotų rapsų sėklų įtaką melžiamų karvių produktyvumui ir pieno kokybei. LSMU doktorantė G. Stanytė, naudodamasi Vilniaus paukštyne esančia eksperimentine paukštide. Mergina tiria naujos kartos fermentų panaudojimo efektyvumą naudojant ekstruduotus žirnius viščiukų broilerių lesaluose. AB „Kauno Grūdai“ darbuotojos – „VEB ofiso“ asistentė S. Ziminskaitė ir kokybės vadybininkė S. Jonutė šiuo metu LSMU VA rengia magistro darbus ir analizuoja ekstruduotų rapsų sėklų panaudojimo efektyvumą dėsliųjų vištų ir viščiukų broilerių mitybai. J. Klementavičiūtė, LSMU GTF doktorantė, tyrė emulsiklių ir fitobiotinių priedų įtaką viščiukų broilerių produktyvumui. AB „Kauno Grūdai“ Kombinuotųjų pašarų ir premiksų verslo produkto vadovas dr. Darius Šidagis, kartu su Gyvūnų auginimo technologijų instituto lektoriumi tyrė ir tobulino pašarų panaudojimo efektyvumo karpių mitybai, analizavo karpių mėsos maistinę vertę.

AB „Vilniaus paukštynas“ veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis šiuo metu rengia disertacinį darbą (vadovas, LSMU prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas). Veterinarinės medicinos gydytojas vykdo palyginamuosius tyrimus Universitete, dalijasi įžvalgomis su LSMU studentais bei mokslininkais.

GTF dekanas doc. dr. Rolandas Stankevičiaus teigia, kad  GTF mokslininkai vykdė ir vykdo ūkinių subjektų:: AB „Kauno Grūdai“ (Lietuva), „Innovad“ (Belgija), „Biochem“ (Vokietija), „Phytobiotics“ (Vokietija), AB Vilniaus paukštynas (Lietuva), „Zujų paukštynas“ (Lietuva), APC „Europe“ (JAV), „Kaušėnų paukštynas“ (Lietuva) – užsakomųjų mokslinių darbų temas.

Anot prof. habil. dr. R. Gružausko, kiekviena mokslinė ir edukacinė veikla yra prasminga tik tuomet, jei ji vykdoma darniai, panaudojant Universiteto galimybes bei siekiant kuo didesnio vykdomų darbų tarptautiškumo. Prof. R. Gružauską bendradarbiavimas su Hohenheimo universitetu (Vokietija) sieja daugiau nei 18 metų, nes dabartinio Gyvūnų auginimo technologijų instituto darbuotojai organizuodavo bendrus mokslinius renginius bei dėstytojų ir doktorantų stažuotes. Prof. R. Gružauskas ir prof. Michaelis A. Grashornas  rengia tarptautinius BOVA mokymo kursus, skirtus Baltijos šalių magistrantams. LSMU GTF ir Vienos veterinarinės medicinos universiteto prof. Q. Zebelis ir Estijos gyvybės mokslų universiteto dr. M. Otso bendradarbiavimas vyksta šiek tiek trumpiau. Pagrindinis šio bendradarbiavimo akcentas – eubiotinių pašarų priedų panaudojimas gyvūnų mitybai bei planuojamos doktorantų stažuotės, nauji mokslo projektai bei renginiai. Visuose suplanuotose projektuose dalyvauja AB „Kauno Grūdai“ specialistai. Jie ne tik analizuoja naują informaciją, bet ir patys skaito mokslo pranešimus. 2016 m. įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Vietinių pašarinių žaliavų panaudojimas gyvūnų mitybai: nauda ir apribojimai, susiję su virškinimo fiziologija bei jų įtaka produkcijos kokybei ir gyvūnų sveikatai“ N. Ciganas skaitė mokslo pranešimą „Ekstrudavimo įtaka pašarinių žaliavų maistinei ir energinei vertei“ .

Bendradarbiavimas su verslu yra prasminga veikla, teikianti didelę naudą Universitetui ir gamybai.

 

Jolanta Jonikienė,

LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba