Mokslas, studijos ir praktika – neatsiejami

Praeitą savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universitete LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis žavėjosi Universiteto pasiekimais, stebėjosi tam tikrais politiniais sprendimais bei vylėsi specifinių sričių profesionalų ir politikų bendradarbiavimu. „Galvokime, kad pokalbį tik pradėjome“, – kalbėjo Seimo Pirmininkas diskusijos pabaigoje.

Susitikime taip pat dalyvavo LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU tarybos pirmininkas  prof. Vilius Jonas Grabauskas, LSMU senato pirmininkas prof. Rimantas Benetis, Medicinos akademijos kanclerė  prof. Daiva Rastenytė, Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis, prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė, prorektorius klinikinei medicinai ir LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius,  LSMU Medicinos akademijos Neuromokslų instituto direktorius ir Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas, LSMU administracijos ir finansų direktorius Justas Babarskas, LSMU ligoninės Kauno klinikų direktorius ekonomikai ir infrastruktūrai prof. Artūras Grebliauskas.

Tai buvo pirmas naujos kadencijos LR Seimo Pirmininko vizitas tiek Universitete, tiek ir Kauno klinikose. Gerbdami Seimo Pirmininko laiką, padalinių vadovai per trumpą laiką stengėsi pristatyti, kuo Universitetas gyvena šiandien, kokie mūsų siekiai, lūkesčiai. Visi pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarp mokslo, studijų ir praktikos yra neatsiejamas siekiant kokybės ir dar didesnio tarptautiškumo.

Universiteto rektorius prof. R.  Žaliūnas pažymėjo, kad Universitete įdiegtas mokslo, studijų ir praktikos vienovės principas. „Gydytojas yra geras tada, kai jis yra geras mokslininkas“, – kalbėjo rektorius. Pasak jo, glaudus Universiteto ir Kauno klinikų bendradarbiavimas lemia gerą specialistų parengimą.

Kalbėdamas apie glaudžias mokslo, studijų ir praktikos sąsajas, Kauno klinikų generalinis direktorius, kartu ir prorektorius klinikinei medicinai,  prof. Renaldas Jurkevičius sakė, kad klinikose veikiančias 38 profilines klinikas galima būtų vadinti „katedromis“, tik tokiu atveju trūktų sveikatos priežiūros veiklos. „Tai, kad ligoninė integruota į universitetą, unikalu Lietuvoje, bet neunikalu pasaulyje. Mes – tiek Universitetas, tiek Ligoninė –  esame stiprūs, nes veikiame kartu, matome bendrą prasmę, vienijame jėgas, resursus, keliame bendrus tikslus ir siekiame jų kartu.“

Susitikimo metu buvo pristatytos dviejų akademijų veiklos. Prorektorius studijoms prof. K. Petrikonis  pažymėjo, kad Universitetą renkasi tik geriausi moksleiviai, didėja iš užsienio atvykstančių studentų skaičius. „Visos studijų programos yra unikalios, „neauditorinės“. Paskaitos vyksta laboratorijose, tyrimų centruose ir tiesiogiai prie pacientų.“ Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas paantrino, kad Veterinarijos akademijos studentai gali įgyti praktinių įgūdžių Stambiųjų ir Smulkiųjų gyvūnų klinikose, vykdami į gyvulininkystės ūkius atlikti išvažiuojamųjų operacijų.

Prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė pristatė Universiteto pasiekimus mokslo srityje. Įvardydama siekius – tarptautinė mokslinė lyderystė ir mokslinių tyrimų tarptautiškimo didinimas – ji pažymėjo, kad Universiteto infrastruktūra ir žmogiškasis potencialas leidžia siekti šių tikslų. Pranešimo pabaigoje prorektorė apgailestavo – nors Universitetas yra žinomas pasaulyje, valstybė skiria per mažą dėmesį mokslui ir Universiteto mokslo projektams.

Itin entuziastingai susitikimo dalyviai diskutavo apie technologijų ateitį mokslo ir pacientų gydymo srityse. Buvo pristatyti du projektai, kurie galėtų padaryti didelį proveržį. Kalbėdamas apie branduolinių tyrimų centro kūrimą, rektorius prof. Remigijus Žaliūnas  pabrėžė, kad turint tokį tyrimų centrą, atsivertų galimybės ne tik mokslui, studijoms ir praktikai, ir ne tik mūsų Universitetui, bet visa šalis išeitų į kitą lygmenį Europos mastu.“ Buvo pristatytos centro panaudojimo galimybės ne tik medicinai: diagnostikai ir gydymui. Naujasis centras suteiktų naujų mokslo galimybių, pavyzdžiui, kuriant naujas medžiagas. Seimo Pirmininkas pažymėjo kitų sričių specialistų – fizikų, chemikų, verslo – įtraukimo svarbą.

Kalbėdamas apie naujo įrenginio pranašumus, atliekant neurochirurgines operacijas, Neuromokslų instituto direktorius ir Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. A. Tamašauskas pabrėžė mūsų neurologų ir neurochirurgų kompetenciją ir pripažinimą Europoje. Rektorius pažymėjo, kad turint tokias galimybes ir specialistus, kiekvieni metai yra svarbūs ir reikia išnaudoti tokių žmonių potencialą. Seimo Pirmininkas stebėjosi, kodėl toks projektas, kurio nauda yra akivaizdi, nėra įgyvendinamas dėl politikų sprendimų nebuvimo.

„Kai vertiname jūsų Universitetą,  visada galvojame, kad bėdų jūs neturite. Atrodo, kad čia viskas gerai, bet supratome, kad yra tokių rūpesčių“, – kalbėjo Seimo Pirmininkas. Jis teigė nežinojęs, kad Valstybės investicijų programos lėšos tarp miestų skirstomos taip netolygiai. „Dabar davėte šansą man pagalvoti, kaip mes galime veikti“, – sakė jis.

„Mes susiduriame su problema, kad į politiką neina verslininkai ir profesionalai“,  – kalbėjo Seimo Pirmininkas. Anot jo, svarbu kviesti diskutuoti profesionalus. Jie, politikai, to ir norėtų. „Galvokime kad tą pokalbį čia mes tik pradėjome“, – atviru sakiniu susitikimą prie apskirtojo stalo užbaigė Seimo Pirmininkas.

Vėliau svečias buvo supažindintas su Skubiosios medicinos klinika. Jos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis V. Pranckiečiui papasakojo apie skubios pagalbos teikimo principus bei drauge pasidžiaugė, jog skubioji medicina sulaukia vis daugiau visuomenės susidomėjimo.

 

„Ave vita“ informacija