Spausdinti

Medikai prisiminė savo Mokytojus

Pasak kelis kartus LSMU studentų nominuoto geriausiu ir mėgiamiausiu dėstytoju doc. dr. Vytauto Vaičekausko, gydytojas privalo būti be galo šviesus žmogus, o ant jo stalo turi būti knygos ne tik apie mediciną, bet ir kultūrą. Prie tokios asmenybės ugdymo prisideda būrys mokytojų. Šiandien, ketvirtadienį, minint mokytojų dieną, jiems skiriami sveikinimai ir padėkos.  
 
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas, dr. prof. Vinsas Janušonis:
 
- Už viską, ką pasiekėme, turime būti dėkingi savo mokytojams.

Savo mokytojus, dėstytojus, mokslinių darbų vadovus vertinu, ypač prabėgus tam tikram laikui, tik teigiamai – jie visi buvo puikūs.

Prisimenu prancūzų kalbos mokytoją Mariją Reklaitienę, kuri kartodavo – mokykitės kalbą, nes pamatysite ir Paryžių, ir dar ne vieną šalį ar miestą. Tada mums tai atrodė fantastiška ir juokinga, tačiau ji buvo teisi.
 
Puikus buvo Alytaus antrosios vidurinės mokyklos direktorius Pranas Ringys, griežtas inspektorius Aloyzas Algirdas Gelžinis (su jo sūnumi kartu dirbame). Su kai kuriais buvusiais dėstytojais bendravome ir baigus mokslus Kauno medicinos institute – prof. Jadvyga Petrauskiene, prof. Alvydu Laiškoniu, prof. Ala Baubiniene, prof. Antanu Praškevičiumi ir kt.

Dėkoju visiems savo mokytojams ir linkiu jiems puikios sveikatos bei savo gerų darbų tąsos.
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė kardiologė dr. Nora Kupstytė:
 
- Kol žmogus užauga ir subręsta, jo žinias papildo ir asmenybę paliečia daugybė Mokytojų. Esu dėkinga visiems, kurie mane mokė mokykloje ir universitete, tačiau pati sudėtingiausia ir įdomiausia mano, kaip gydytojos, mokymosi proceso dalis buvo kardiologijos rezidentūra. Didžioji dalis žmonių, kuriuos teko pažinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos klinikoje dabar yra ne tik mano mokytojai, kolegos, bet ir bičiuliai. Turiu Mokytoją, išskirtinį žmogų, kuris ne tik išmokė profesijos įgūdžių, bet ir palaikė, patarė, paguosdavo sunkią minutę, suprato, jog mokantis medicinos reikia ir etikos, deontologijos, bendravimo žinių, o kartais tiesiog gero žodžio.
 
Med. dr. doc. kardiologė Audronė Statkevičienė buvo Mokytoja, kuri man, kardiologijos rezidentei, visada atrasdavo laiko tiek kardiologijos subtilybių aptarimui, tiek gyvenimo pamokoms. Pastarųjų pradedančiam gydytojui reikia dar labiau, nei kardiologijos žinių. Tik dabar suprantu, kaip sudėtinga darbų sūkuryje tiek laiko skirti jaunesniam kolegai. Kartu gydėme ligonius, matydama, kaip ji manimi pasitiki ir palaiko, labai stengiausi nesuklysti, daug mokiausi ir nuoširdžiai dirbau, nenorėjau nuvilti savo Mokytojos. Jos susikaupimas, vidinė ramybė, pagarbus požiūris į žmones man – gydytojo pavyzdys. Dabar savo pedagoginėje ir klinikinėje praktikoje neretai prisimenu tai, ko ji mane išmokė. Man pasisekė, esu dėkinga, didžiuojuosi savo profesijos Mokytoja A. Statkevičiene.
 
LSMU Onkologijos instituto vadovė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. dr. Elona Juozaitytė:
 
- Pirmoji mano mokytoja buvo mama. Ji dirbo matematikos mokytoja vidurinėje mokykloje. Man net nepradėjus lankyti mokyklos, ji mane mokė – žaidimo forma sugalvodavo uždavinius, mokė skaityti ir rašyti. Dėl to nuo pirmųjų žingsnių mokykloje jaučiausi tvirtai, o mokymasis tapo gyvenimo dalimi. Nuo to laiko kasdien stengiuosi įgyti naujų žinių ir jas perteikti studentams bei kolegoms.
 
Kai baigiau medicinos studijas, onkologija, darbas spindulinės terapijos srityje, buvo visiškai nepopuliarus. Visi pažymėdavo, kad reikės dirbti su „vėžininkais“ ir dar kenksmingoje aplinkoje. Gyvenimą pakoregavo mokytoja. Šviesios atminties dr. Violeta Ragaišienė, Kauno klinikų Spindulinės terapijos skyriaus vadovė, sugebėjo sudominti, atskleisti perspektyvas vėžio gydymo srityje, nurodyti mokslinių tyrimų gaires. Ji buvo mano mokslinio darbo vadovė. Deja, nesulaukė mano disertacijos gynimo – perkopusi 50, mirė nuo krūties vėžio.
 
Lietuvai išlaisvėjus, atsirado galimybės siekti žinių užsienyje. Pirmoji rimta, ilgalaikė stažuotė buvo Austrijoje 1992 m. Ten labai padėjo garsus onkologas-radioterapeutas prof. H. Dieteris Kogelnikas. Jo dėka supratau, kad spindulinė terapija vystosi, taip pat ką reikia daryti, kad Lietuvos žmonės gautų kokybišką spindulinį gydymą kaip ir išsivysčiusiose Europos šalyse. Įkvėpta šio žmogaus pradėjau nuosekliai įgyvendinti spindulinės terapijos plėtros planą Kauno klinikose. Mano jaunesniems kolegoms taip pat atsirado galimybės mokytis pas profesorių. Taip gimė moderni, šiuolaikinė spindulinė terapija Kaune ir vystosi toliau.
 
Dabar mokausi iš kito puikaus žmogaus, garsaus gydytojo hematologo, prof. Dietgerio Niederwieserio, kuris rūpinasi onkohematologijos ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose. Tai atviras žmogus kolegoms, jauniems žmonėms ir kupinas užsidegimo bei entuziazmo. Iš tokių žmonių galima pasimokyti bendravimo kultūros su pacientais, kolegomis ir studentais, erudicijos, plataus tarptautinio masto uždavinių siekimo vardan mokslo pažangos ir pacientų gerovės.
 
Medicinos fakulteto Anatomijos instituto doc. dr. Vytautas Vaičekauskas:
 
- Toks studentų pripažinimas motyvuoja, labai malonu. Kadangi dėstau anatomiją, papasakoju, kaip su tuo studentai susidurs ateityje, kuo šis mokslas bus reikalingas.

Su studentais reikia pabendrauti, jie su džiaugsmu kalba su dėstytoju aktualiomis temomis – apie sveikatos apsaugą, jų ateitį. Po 6 metų studijų universitete žmogus turėtų išeiti ir kaip gydytojas, ir kaip inteligentas.
 
Aš pats turėjau labai gerus mokytojus. Užaugau su prof. Rimvydu Stropu, doc. Tamašausku, prof. Romualdu Abraičiu ir tai, ką išmokau, dabar taikau studentams. Būdavo, ateini į darbą ir paklausdavo – pamokas padarei? O tai reikšdavo – kokį straipsnį, mokslinę publikaciją perskaičiau, ar teatre buvau, kokį filmą peržiūrėjau. Reikia aptarti ligonius, politinius įvykius, literatūrą, Nobelio premijos laureatus, taip žmogus auga ne tik iš profesinės pusės, bet ir iš kultūrinės.
Ant gydytojo stalo turi būti dvi knygos – apie mediciną ir kultūrą. Gydytojas privalo būti be galo šviesus žmogus.
 
LSMU studentų atstovybė (SA) trečius metus iš eilės paskutinėmis pavasario dienomis organizuoja renginį „LSMU savaitė“. Jos metu vyksta organizacijų mugė, studentų vakaras, talentų pasirodymai ir kt., o šventės kulminacija tampa „LSMU garbė“, kurioje pagal nominacijas apdovanojami dėstytojai, darbuotojai ir studentai. Visus tris kartus geriausiu dėstytoju pripažintas Medicinos fakulteto Anatomijos instituto doc. dr. Vytautas Vaičekauskas.

„Doc. dr. V.Vaičekauskas – studentų mėgstamas ir gerbiamas anatomijos dėstytojas, savo iškalba gebantis prikaustyti visų besiklausančiųjų dėmesį. Dėstytojas paskaitose ne tik suprantamai išaiškina žmogaus kūno sandaros ypatybes, bet ir dalijasi savo vertinga patirtimi bei šmaikščiomis įžvalgomis aktualiomis temomis. Už tai doc. V.Vaičekauskas jau ne kartą buvo pasitiktas studentų ovacijomis, atsiimdamas tik geriausiems ir charizmatiškiausiems dėstytojams nuo studentų įteikiamą ,,LSMU garbės“ apdovanojimą.“
 
Šaltinis: lsveikata.lt