Medicinos inovacijos žengia į rinką

Užteks tylioje vietoje išmaniuoju telefonu įrašyti ilgiau tariamą balsę „a“ ir sakinį: „Turėjo senelis žilą oželį“, mobilioji programėlė „Voice Screen“ įvertins galimus balso sutrikimus ir padės anksčiau diagnozuoti ligas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų sukurtas produktas neturi analogų pasaulyje.

„Sveikatos srities inovacijos šiuo metu dėkinga tema, nes gyvybėms mokslams Lietuvoje skiriama itin daug dėmesio“, – sakė LSMU Plėtros tarnybos vadovė Laima Matusevičienė. LSMU duomenimis, per pastaruosius trejus metus verslo susidomėjimas medicinos inovacijų kūrimu padidėjo daugiau negu tris kartus.

Siekiant inovacijų proveržio būtina, kad pažangi idėja, inovatyvus produktas lengviau rastų savo investuotoją – Lietuvoje arba užsienyje. Būtent tokią užduotį išsikėlė atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs 14 valstybinių universitetų, 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų, septynis mokslo ir technologijų parkus bei 25 atviros prieigos centrus. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą.

Nuo medicinos įrankių iki implantų

LSMU – didžiausia Lietuvoje biomedicinos srities aukštoji mokykla, taip pat Kauno klinikų ir Kauno klinikinės ligoninės vienas steigėjų. LSMU Plėtros tarnybos vadovė L. Matusevičienė pabrėžė, kad itin svarbi mokslo, studijų ir klinikinės praktikos sinergija – LSMU Medicinos fakultete ir Kauno klinikose veikiančios profilinės klinikos apima beveik visas medicinos sritis. Dalis gydytojų kartu yra LSMU mokslininkai, tyrėjai. Patys mato sveikatos priežiūros poreikius ir gali pasiūlyti įvairių inovacijų, pritaikomų šiam sektoriui: informacinių technologijų sprendimų, programinės įrangos, implantų, protezų, naujų arba patobulintų medicinos įrankių.

Pavyzdžiui, 2017 metais prof. Virgilijaus Ulozo grupė, bendradarbiaudama su verslo įmone, sukūrė mobiliąją programėlę „Voice Screen“. Pasinaudota LSMU sukauptais klinikiniais duomenimis – Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos pacientų balso įrašais. Įvairūs balso sutrikimai, užkimimas vargina beveik 10 proc. visų žmonių. Priežastis gali būti ne tik įprastos peršalimo ligos arba balso nuovargis po didelio krūvio. Balso sutrikimai gali būti susiję ir su nepiktybiniais arba piktybiniais gerklų navikais. Dažnai užkimimas yra ir ankstyvas gerklų vėžio simptomas. Iš APP STORE parsisiųsta mobilioji programėlė iOS produktams „Voice Screen“ atlieka automatinę balso signalo analizę ir, įvertinusi šešis skirtingus balso funkcijos parametrus, apskaičiuoja akustinį balso kokybės indeksą. Jis ir leidžia objektyviai pamatuoti galimus balso pokyčius ir pateikia atitinkamas rekomendacijas.

„Informacinių technologijų srityje plėtojama ir daugybė kitų idėjų. Su verslo įmonėmis kuriamos programinės įrangos, skirtos atpažinti, pavyzdžiui, odos navikus, programos, fiksuojančios įvairias būsenas per nėštumą arba sergant tokiomis ligomis kaip diabetas. Į išmanųjį laikrodį arba kitą prietaisą instaliuota programinė įranga leidžia stebėti žmogaus organizmo pokyčius ir vadovautis pateikiamomis rekomendacijomis – išgerti vaistų arba apsilankyti pas gydytoją“, – pasakojo L. Matusevičienė.

Kita LSMU inovacijų dalis – kuriama arba tobulinama medicinos įranga. Pavyzdžiui, Akių ligų klinikos mokslininkų, vadovaujamų prof. Vytauto Jašinsko, sukurtas panirusio intraokulinio lęšio fiksavimo akyje prietaisas leidžia kataraktos operacijos metu paprasčiau fiksuoti intraokulinį lęšį prie rainelės – taip užtikrinti intervencijos sėkmę. Jau pateikta išradimo patento paraiška ir pradėtos derybos su užsienio įmone dėl produkto komercializavimo galimybių.

LSMU Odontologijos fakulteto Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje dirbančios prof. Gintaro Juodžbalio grupės sukurtas įrankis skirtas stebėti žandikaulių alveolių pločio pokyčius po danties išrovimo procedūros. Naudojant įrankį, nebereikia pacientui taikyti kompiuterinės tomografijos tyrimų – mažėja apšvita ir pasiekiama gerų stebėjimo rezultatų. Pacientui nežalingas instrumentas yra tikslus ir patogus naudoti.

LSMU mokslininkai, vadovaujami prof. Ingridos Ulozienės ir bendradarbiaudami su prof. Vaidoto Marozo grupe iš KTU, sukūrė mobiliąją virtualiosios realybės sistemą subjektyvios regos vertikalės tyrimui atlikti. Ji skirta pacientų, kurie skundžiasi galvos svaigimu, ligoms diagnozuoti, kompleksiškai įvertinti vestibulinės funkcijos (pusiausvyros suvokimo) sutrikimo atvejus. Šiuolaikinę ir gerokai tikslesnę diagnostikos sistemą sudaro paciento naudojami virtualiosios realybės įtaisas ir įtaisas rankos judesiams fiksuoti, gydytojo įtaisas, skirtas valdyti ir kontroliuoti diagnozės seansą, nutolusio gydytojo įtaisas, skirtas diagnozės duomenims gauti ir analizuoti. Tyrimui atlikti nereikia įprastos tamsios patalpos, įranga lengvai transportuojama, todėl gali būti naudojama tiesiog paciento buvimo vietoje.

LSMU Neuromokslų instituto ir Neurochirurgijos klinikos mokslininkai, vadovaujami prof. Arimanto Tamašausko, kartu su KTU Biomedicininės inžinerijos ir Medžiagų mokslo institutais bei Kaune veikiančia verslo įmone UAB „Baltic Orthoservice“ kuria naujos kartos individualizuotus implantus, turinčius integruotus jutiklius, leidžiančius stebėti žmogaus būklės pokyčius ir teikiančius informaciją tikruoju laiku.

Pritraukiant verslą

LSMU, bendradarbiaujant su Kauno klinikomis ir Kauno klinikine ligonine, turi visas galimybes atlikti ir ikiklinikinius tyrimus, ir klinikinius tyrimus. Dažnai į LSMU kreipiasi įmonės, turinčios idėjų sukurti arba patobulinti tam tikrą medicinos prietaisą, maisto papildą, kitus funkcinius maisto produktus. Joms gali būti pasiūlomas visas ciklas – nuo molekulinių tyrimų, eksperimentų su gyvūnais iki visų fazių klinikinių tyrimų su žmonėmis.

„Nuolat sulaukiame iš įmonių įvairių paklausimų, – sakė LSMU Plėtros tarnybos vadovė L. Matusevičienė. – Šiuo metu itin populiaru – ir tarp pasaulio rinkoje įsitvirtinusių stambių gamintojų, ir tarp jaunų startuolių – kurti pačius įvairiausius sveikatinimo prietaisus ir įrangą. Šios srities idėjų turintiems verslininkams rekomenduojame kuo anksčiau kreiptis į LSMU mokslininkus, nes dažnai neturint reikalingų specifinių žinių gali būti sudėtinga ir gal net netikslinga plėtoti tokį verslą. Reikia žinoti, kokiu atveju matuoti ir vertinti vienus žmogaus parametrus, o kokiu – kitus. Blogai pasirinktus kriterijus vėliau teks keisti ir tai gali lemti didžiulius finansinius nuostolius.“

Mokslui ir verslui tarpininkauja KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras – komercializuoja mokslininkų išradimus ir pritraukia verslo įmones į mokslo projektus. KTU technologijų perdavimo projektų vadovas R. Armonaitis, atsakingas už mokslo rezultatų komercinimą ir atstovaujantis keliems biomedicinos technologijas kuriantiems KTU padaliniams, pasakojo, kad Biomedicininės inžinerijos institutas, vadovaujamas prof. V. Marozo, įgyvendina mokslo projektus ir, glaudžiai bendradarbiaudamas su LSMU ir Vilniaus universiteto mokslininkais bei verslu, kuria įvairias žmogaus sveikatos būklės stebėsenos technologijas. Jos padės gydytojams tiksliau įvertinti antrinio tromboembolinio insulto riziką, užkirsti kelią hemodialize gydomų pacientų gyvybei pavojingoms būklėms atsirasti. Kuriamos technologijos pagrįstos neinvazinių, pacientui netrukdančių jutiklių sistemomis ir išmaniuoju biosignalų apdorojimu.

Sveikatos telematikos mokslų institutas, vadovaujamas prof. A. Ragausko, sukūrė pirmąjį pasaulyje neinvazinį galvospūdžio matuoklį. Produktui išplėtoti įkurta kompanija „VittaMed“ per pastaruosius kelerius metus iš investuotojų pritraukė 10 mln. eurų. JAV ir ES patentuota technologija sudomino ir NASA mokslininkus bei tyrėjus. Naudojant Lietuvoje sukurtą unikalią aparatūrą atliekami astronautų ir neurologinėmis ligomis sergančių pacientų galvospūdžio tyrimai.

Dar viename KTU padalinyje, Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute, prof. Renaldo Raišučio vadovaujama mokslininkų grupė dirba ultragarsinių neinvazinių tyrimų srityje. Ultragarso būdu tiriamos įvairios audinių struktūros ir pažeidimai. Tarpsritiniuose tyrimuose glaudžiai bendradarbiaujant su LSMU mokslininkais dermatologais, vadovaujamais prof. Skaidros Valiukevičienės, kuriamos inovatyvios technologijos odos ir paviršinių audinių augliams automatizuotai nustatyti ir įvertinti, su LSMU mokslininkų farmacininkų grupe, vadovaujama prof. Vilmos Petrikaitės, – ultragarso technologijos vaistams nuo vėžio efektyviai įterpti į auglių pažeistų ląstelių erdvinius darinius.

„Prof. R. Raišučio kuriamos technologijos neabejotinai aktualios ir Lietuvos verslui. Mokslininkas vadovauja bendram KTU ir UAB „Softneta“ technologinės plėtros projektui – kuriama specializuota programinė įranga ir technologijos operacinėms“, – sakė R. Armonaitis.

KTU Medžiagų mokslo institute, vadovaujamame prof. Sigito Tamulevičiaus, kuriamos nanokompozicinės dangos su sidabro nanodalelėmis, turinčiomis antimikrobinių savybių. Bendradarbiaujant su LSMU mokslininkais jos buvo panaudotos kuriant išmaniojo pleistro prototipą.

Startuoliai taikosi į užsienio rinką

Viena KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro veiklos krypčių yra jaunojo verslo plėtra ir startuolių praktinis vadovavimas (mentorystė). Medicinos technologijos – tarp prioritetinių jaunojo verslo sričių. Pavyzdžiui, „MB Fidens“, vadovaujama buvusio KTU studento, dabar mokslininko dr. Manto Venslausko, Kauno mokslo ir technologijų parke, bendradarbiaudama su LSMU, kuria keletą produktų, susijusių su kraujotakos gerinimu.

„Viena prietaiso versija skirta mažinti rankų drebėjimą sergant esencialiniu (savaiminiu) tremoru, kita – reumatinio artrito sukeltą rytinį sąstingį, – pasakojo dr. M. Venslauskas. – Pirmieji darbai pradėti dar per doktorantūros studijas, o įsteigus įmonę „Fidens“ sukurtas galutinis įrenginio „ViLim Ball“ prototipas. Vasario pabaigoje–kovo pradžioje turėtų būti pradėti klinikiniai tyrimai, o po jų bus atliekamos procedūros medicinos įrenginio sertifikatui gauti.“

Astma sergantiems žmonėms skirtą prietaisą „Breath Count“ sukūrė KTU studento Povilo Sidaravičiaus vadovaujama UAB „Segfoltas“. Delne telpantis plaučių funkcijos matuoklis leidžia pacientui stebėti savo būklę ir išvengti priepuolių. Duomenys, gauti iš iškvėpto oro, bevieliu ryšiu persiunčiami į išmanųjį telefoną ir apdorojami mobiliosios programėlės. Jie bus naudingi ir pacientą gydančiam gydytojui.

UAB „Abili“, vadovaujama dr. Aurelijaus Domeikos, kuria inovatyvius įrenginius pusiausvyrai testuoti ir treniruoti, judesiams lavinti. Pusiausvyros treniruoklis „Abili Balance Trainer“ – nestabili platforma, skirta ir treniruotėms, ir reabilitacijai, taip pat gera profilaktikos priemonė siekiant išvengti kritimų rizikos vyresnio amžiaus žmonėms bei skausmų apatinėje nugaros dalyje. Išmaniąja programėle papildytas įrenginys „Abili Balance Analyzer“ leis ne tik treniruotis, bet ir pasitikrinti pusiausvyros išlaikymo lygį. „Abili“ prietaisų jau yra įsigiję ir inovatyvūs kineziterapeutai, ir olimpiečiai. Sportininkams testuoti ir treniruoti lietuviškas produktas taip pat naudojamas kitose šalyse.

Su prekės ženklu „OPEN R&D Lietuva“

„Lietuva – maža šalis. Siekiant žinomumo ir konkurencingumo, pristatyti Lietuvą kaip patrauklų ir dinamišką regioną pasaulinėje mokslo, technologijų ir inovacijų rinkoje, sukurtas ir mūsų šalies mokslo potencialą reprezentuojantis prekės ženklas „OPEN R&D Lietuva“. Jis leidžia mūsų universitetams ir institutams, kaip vieno tinklo nariams, būti daugiau matomiems tarptautiniu mastu“, – sakė tinklo „OPEN R&D Lietuva“ fasilitatorius Martynas Survilas, atsakingas už Kontaktų centro veiklą.

2014 metais įkurtą tinklą „OPEN R&D Lietuva“ kuruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Tinklo nariai – universitetai, mokslinių tyrimų institutai, mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai – teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse. Kuriami nauji, pažangiausiais moksliniais tyrimais grįsti produktai. Suteikiama prieiga prie turimos įrangos įmonių darbuotojams. Vykdomi mokymai ir teikiamos profesionalų konsultacijos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų diegimo klausimais. Kuriamos naujos ir tobulinamos esamos technologijos. Vykdomi moksliniai tyrimai ir atliekami eksperimentai, analizės ir įvairūs matavimai. Kuriami ir gaminami prototipai.

Kad verslo įmonės galėtų susigaudyti toje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų gausybėje, joms būtų paprasčiau atsirinkti, kokia paslauga yra aktuali, MITA pernai įkūrė Open R&D Lietuva Kontaktų centrą. Jis padeda verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, sudaro galimybes individualiems susitikimams. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti užklausą, ir pateikiamas atsakymas, su kuo toliau reikėtų bendrauti. Padedama užmegzti kontaktus, jei reikia – ir sudominti, įtikinti tapti partneriais.

 

Straipsnį parengė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra