Spausdinti

LSMU vyko vienas pirmųjų Europoje gyvensenos medicinos sertifikavimo egzaminų

Lietuvoje žengtas dar vienas žingsnis plėtojant gyvensenos mediciną. Balandžio 12 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) 14 sveikatos specialistų iš Lietuvos ir kitų šalių laikė tarptautinį gyvensenos medicinos egzaminą. Tai – pirmasis, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkantis egzaminas, liudijantis, kad jį išlaikiusieji turi reikiamų žinių dirbti komandoje ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams gydyti.

„Šis egzaminas – didelis žingsnis į priekį ne tik Lietuvai, bet ir LSMU, kuris vykdo gyvensenos medicinos studijas. Tai taip pat didelis medicinos žingsnis į priekį, nes šiuo metu 80 proc. išlaidų sveikatos priežiûroje skiriama lėtinėms ligoms gydyti“, – teigė egzamino tvarką prižiūrėjęs Tarptautinės gyvensenos medicinos asociacijos vadovas Stephan’as Herzog’as.

Universitete vykęs gyvensenos medicinos egzaminas – 12-asis tokio tipo egzaminas pasaulyje. Jame dalyvavo 6 sveikatos specialistai iš Lietuvos, trys iš jų gydytojai, baigę studijas LSMU. Visame pasaulyje šį egzaminą jau laikė 765 įvairių sričių sveikatos specialistai. Kartu su Lietuva Europoje šį egzaminą yra taip pat vykdžiusi Jungtinė Karalystė.

S. Herzog’o teigimu, norintiesiems išlaikyti egzaminą keliami aukšti reikalavimai, tačiau LSMU parengti sveikatos specialistai turi visas reikiamas žinias – studijos čia yra aukščiausio lygio. „Žmonės, kurie čia baigia gyvensenos medicinos studijas, gali dirbti bet kur pasaulyje, kur yra mokoma gyvensenos medicinos. Sertifikatas, suteikiamas išlaikius egzaminą, galioja visur“, – tvirtino S. Herzog’as.

Net 80 proc. lėtinių ligų galima išvengti, kontroliuoti, grąžinti sveikatą. Aplinka ir genetinis paveldimumas daro tik iki 20 proc. įtakos sveikatai. S. Herzog’o teigimu, per gyvensenos medicinos studijas svarbu mokyti gydytojus, taip pat kitus sveikatos priežiūros atstovus, kad, pavyzdžiui, diabetu sergančiam asmeniui išrašyta tabletė jo neišgydys, o paliks jį visą laiką sergantį, t.y. padės ligą tik valdyti. Tik švietimas, gyvensenos medicinos specialistų sertifikavimas padės pakeisti situaciją.

„Jei mums pavyks pasitelkiant gyvensenos mediciną pakeisti gydytojų požiûrį į lėtines ligas, tai išplis ir į kitas, aplinkines šalis. Tačiau yra daugybė įrodymų, kad, pasitelkiant gyvensenos mediciną, galima išgydyti  daugelį lėtinių ligų, pavyzdžiui, aterosklerozę, antrojo tipo diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas. Galima visiškai išgydyti žmones pakeitus jų mitybą, padidinus fizinį aktyvumą, pagerinus psichosocialinį atsparumą“, – apie egzaminavimo tikslus kalbėjo S. Herzog’as.

Pasak S. Herzog’o, ne visiems gyvensenos medicinos specialistams, norintiems dirbti šioje srityje, privalu išlaikyti tarptautinį egzaminą. Tačiau siekti aukščiausių standartų – šalies ir pačios mokymo įstaigos sprendimas. „Gyvensenos medicinos specialistai yra kaip ir gydytojai, kurie specializuojasi, pavyzdžiui, kardiologijoje, – tik išlaikę egzaminą jie gali gydyti žmones. Taigi sertifikuotas gyvensenos medicinos gydytojas, išlaikęs egzaminą, gali lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams taikyti gyvensenos medicinos intervencijas, juos konsultuoti gyvensenos klausimais“, – apibendrino S. Herzog’as.