LSMU Sporto institutas pabrėžia fizinių pratimų įtaką sveikatinimui ir reabilitacijai

Jau seniai žinoma, kad fiziniai pratimai skatina bei pagreitina sveikimo procesą. Judėjimo būtinybė ypač svarbi, kad sustiprėtų sveikata po patirtų traumų arba nesirgtume lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Tačiau netinkamai atliekami fiziniai pratimai taip pat kelia didelę riziką sveikatai; svarbus fizinio krūvio intensyvumas, atlikimo technika bei metodika. Šie klausimai aktualūs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Lapkričio 11 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto iniciatyva vyko antroji tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Fiziniai pratimai sveikatinimui ir reabilitacijai“ (Exercise for health and rehabilitation). Teorinis ir praktinis renginys sujungė tarptautinę visuomenę, daugelio sričių sveikatos priežiūros specialistus, sporto srities atstovus bei sporto medicinos, reabilitacijos ir kineziterapijos srityse dirbančius verslininkus.

Susirinkusius sveikino LSMU prorektorė mokslui prof. V. Lesauskaitė, linkėdama, kad šis tarptautinis renginys taptų tradicija ir stiprėtų tarptautinis bendradarbiavimas bei būtų kuriami nauji su fizine veikla susiję projektai. „Puiki sveikata priklauso nuo fizinio aktyvumo, o naujausios mokslo žinios bei pasaulinio lygio naujienos turi būti pristatytos visuomenei. Linkiu įdomios konferencijos ir kompetentingų diskusijų“, – sakė prof. V. Lesauskaitė.

Doc. dr. Daiva Petruševičienė, LSMU Slaugos fakulteto prodekanė padėkojo tarptautinės konferencijos organizacinio komiteto nariams, konferencijos pranešėjams, kurie dalijasi savo moksline ir praktine patirtimi bei palinkėjo produktyvaus darbo.

LSMU Sporto instituto vadovas prof. Rimtautas Gudas sveikinimo kalboje pabrėžė: sporto medicinos ir kineziterapijos svarbą norint sportuoti nekenkiant savo sveikatai ir nurodė, įvairių medicinos sričių sąlyčio reikšmę sveikatos išlaikymui. „Diskutuodami, kalbėdami ir dirbdami kartu mes galime pasiekti unikalių rezultatų.“

„Fizinis krūvis garantuoja gerą savijautą, puikią sveikatą ir skatina greitesnį sveikimo procesą“, – kalbėjo doc. Alma Kajėnienė, Lietuvos sporto medicinos federacijos viceprezidentė.

Apie naujausias širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijos gaires klinikinėje praktikoje kalbėjo Reabilitacijos klinikos doktorantė gyd. Eglė Tamulevičiūtė – Prascienė.

Treniruotis skirtingai bei nuolat keisti treniruočių modelius siūlė diferencinio mokymo specialistas prof. Wolfgangas I. Schollhornas iš Johanneso Gutenbergo universiteto (Vokietija), kuris savo sukurtos diferencinės treniruotės metodą yra pritaikęs garsiausiems Ispanijos ir Vokietijos futbolo klubams ir kitiems aukščiausio lygio sportininkams.

Sporto medicinos gydytojai A. Kajėnienė ir D. Barkauskas papasakojo, su kokiais iššūkiais ir išbandymais jie susidūrė dirbdami su Lietuvos atletais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Prof. N. Balague iš Barselonos universiteto pristatė netiesinį sportinių traumų modelį ir jo taikymą futbole. Dr. S. Rutkauskas supažindino su ultragarso galimybėmis sporto medicinoje.

Sporto kineziterapeutas Mati Arendas iš Tartu universiteto Estijoje pristatė naujausias mokslo žinias apie kvėpavimo sistemos treniravimo metodikas ištvermės sporto šakų atstovams.

LSMU Sporto instituto ir Lietuvos sporto medicinos federacijos renginyje dalyvavo  su sportininkais dirbantys kineziterapeutai, ergoterapeutai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, ortopedai traumatologai, sporto medicinos gydytojai, treneriai ir žmonės besidomintys sveikatos stiprinimu bei sporto medicina ir reabilitacija. Diskutavo bei dalijosi tarptautine patirtimi fizinės veiklos ir fizinio krūvio specialistai bei šios srities profesionalai iš Lietuvos, Vokietijos, Ispanijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos.

Antroje renginio dalyje konferencijos dalyviai išsiskirstė į praktinius seminarus, kuriuose buvo išbandytos ultragarso metodo taikymo galimybės sporto medicinoje, išsamiai pristatyti traumų rizikos veiksnių vertinimo metodai futbole ir krepšinyje, kalbėta apie plaukikų funkcinio ir fizinio rengimo aspektus. Emocingai vyko diskusija apie kūno svorio mažinimo strategijas ir jų pasekmes, mitus ir visuomenės požiūrį į kūno suvokimą.

Konferencijoje buvo pristatytos aktualios, naujaisiais moksliniais tyrimais pagrįstos sveikatinimo ir reabilitacijos fiziniais pratimais, sporto medicinos ir traumatologijos temos, buvo diskutuojama apie kelio sąnario meniskų išsaugojimo svarbą, olimpinės Lietuvos rinktinės gydytojai pasidalino medicininės patirties ypatumais Rio de Žaneiro 2016 olimpiados metu, atskirose sesijose buvo diskutuojama atskirų kūno dalių korekcijos ir gydymo ypatumai. Pastaruoju metu daugėja įvairių mokslu nepagrįstų rekomendacijų, kaip reikia ir nereikia sportuoti, sportuojantys žmonės dažnai susimaišo ir pasirenka neteisingą sveikatinimo programą, dėl to nukenčia jų sveikata. Todėl ši konferencija ypatingai svarbi, nes joje buvo apžvelgtos tiktai įrodymais grįstos sveikatinimo ir gydymo programos. Konferencijos organizatoriai džiaugiasi, jog konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių.

Tarptautinį renginį užbaigė trumpųjų žodinių ir stendinių pranešimų sesija. Jų autoriai pateikė savo įžvalgas įvairiomis ir aktualiomis temomis: kokios įvairių sporto šakų atstovų griaučių raumenų sistemos problemos, kaip efektyviai taikant fizinius pratimus stiprinti sutrikusias organizmo funkcijas ir kt. Konferencijos generalinio rėmėjo – UAB „Pirmas žingsnis“ įsteigtą prizą už geriausią pranešimą pasidalijo dvi autorės: Slaugos fakulteto magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ studentės I. Aleknaitė-Dambrauskienė ir E. Lašinytė.

Konferencijos pertraukų metu dalyviai galėjo susipažinti su naujausiomis sveikatinimo, reabilitacijos technologijomis ir priemonėmis.

Tardami baigiamąjį žodį konferencijos organizatoriai pasidžiaugė ypatingu jaunųjų mokslininkų aktyvumu, užsienio mokslininkų palaikymu, įsipareigojo tęsti tradiciją – pakvietė į trečiąją tarptautinę konferenciją 2017 m. lapkričio mėnesį.

 

Jolanta Jonikienė,

LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba