LSMU rezidentų vadovams rūpi rezidentūros kokybė: suorganizuoti įspūdingi mokymai

Jurgitos Miciulevičiūtės-Smeu nuotr.Gruodžio 8–9 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto konferencijos salėje įvyko išskirtinis, mokslinis-praktinis renginys „Praktikos vadovų mokymas ir mokymo profesionalumas“. Dvi dienas trukusio renginio organizatoriai buvo LSMU Podiplominių studijų centras (dekanas doc. Kęstutis Petrikonis), LSMU Anesteziologijos klinika (vadovas profesorius dr. Andrius Macas), LSMU Studijų centro Dėstytojų edukacinės kompetencijos centras (vadovė dr. Edita Butrimė). Kursas skirtas visų specialybių gydytojams, vadovaujantiems rezidentams – rezidentų vadovams, praktikos mokytojams, administratoriams, doktorantams bei rezidentams, siekiant tobulinti edukacinę jų kompetenciją.

Didžiausias dėmesys skirtas LSMU rezidentų ir rezidentūros vadovų klinikinės praktikos kasdienybėje iškylantiems klausimams spręsti: bendravimui (komunikacijai, grįžtamojo ryšio teikimui), bendradarbiavimui (darbui komandoje), vadovavimui ir lyderystei. Kursai vyko pagal „Training the Trainers Course“ kursų pobūdį, kuris ypač populiarus per rezidentų vadovų mokymus visame pasaulyje.

Aktualią temą nagrinėjęs renginys sulaukė itin gausaus medicinos specialistų susidomėjimo ir lektorių dalyvavimo: LSMUPodiplominių studijų centro dekanas, rezidentų vadovas gydytojas neurologas dr. Kęstutis Petrikonis, LSMU Skubiosios medicinos klinikos, rezidentų vadovas gydytojas anesteziologas-reanimatologasdr. Kęstutis Stašaitis, LSMU Neuromokslų instituto Neuroonkologijos ir genetikos laboratorijos vadovas, gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas, LSMU Anesteziologijos klinikos, rezidentų vadovasprofesorius dr. Andrius Macas, LSMU Elgesio medicinos instituto Psichosomatinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas, gydytojas neurologas, psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas, LSMU Medicininės simuliacijos centro vadovas, Anesteziologijos klinikos gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Arūnas Gelmanas, Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanas profesorius dr. Žilvinas Padaiga, LSMU lektorė dr. Ida Liseckienė, LSMU Podiplominių studijų vyriausioji specialistė dokt.Eglė Vaižgėlienė, LSMU vyresnysis anesteziologijos ir reanimatologijos gydytojas rezidentas Aurimas Pečkauskas, LSMU skubiosios medicinos gydytojas rezidentas Martynas Gediminas. 2 dienas įvyko 4 interaktyvieji, teoriniai-praktiniai kursai po 6 akademines valandas. Juose dalyvavo daugiau kaip 80 dalyviai. Beveik pusę dalyvių – gydytojai rezidentai, būsimieji praktikos ir rezidentų vadovai.

Baigę šešerių metų trukmės medicinos studijų ir internatūros praktikos programą, gydytojai rezidentai ir toliau nuosekliai tęsia profesinį tobulėjimą ir praktinių žinių gilinimą, padedant rezidentūros praktikos vadovui. Šioje medicininėje simbiozėje reikšmingą vietą užima rezidentūros vadovo ir gydytojo rezidento santykiai, jų bendravimas. Šalia kruopštaus ir profesionalaus medicinos meno išmanymo, atsiranda tam tikri komunikacijos aspektai: įsipareigojimų laikymasis, atsakomybės sau, kolegai ir pacientui suvokimas bei abipusis pasitikėjimas, nors sudėtingoje klinikinėje kasdienybėje būna nesėkmių. Dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad tiek rezidentams, tiek rezidentūros praktikos vadovams šiuo metu itin svarbu gauti žinių, kaip tinkamai mokyti ir mokytis, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Atsiradus simbiozei tarp gydytojo vadovo ir gydytojo studento, labai svarbu mokėti pasakyti ir mokėti išklausyti, mokėti įvertinti pastabas ir pateikti rekomendacijas. Renginio dalyviai turėjo puikią galimybę išgirsti išsamų žinių kompleksą, kuris rėmėsi vadovo ir darbuotojų santykių analize, kompetencijų ir mokymo aplinkos kūrimo aptarimu, lyderystės veiksnių gvildenimu, įsisąmoninto dialogo teorijos analizavimu bei praktiniu grįžtamojo ryšio užsiėmimu. Rezidentūros vadovai, išklausę šį kursą, įgijo daugiau įgūdžių mokyti jaunus specialistus, šiuolaikiškai žvelgti į klinikinius atvejus ir jų sprendimo būdus, kartu naudoti teorines žinias ir sukauptą patirtį.

Podiplominių studijų centro dekanas Kęstutis Petrikonis pranešimo metu gilinosi į „Gydytojo kompetencijas CanMeds ir mokymo aplinkos formavimą“. Lektorius pažymėjo, kad nuo 2013-ųjų metų visos LSMU rezidentūros studijų programos buvo atnaujintos, o studijų rezultatais tampa bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų įgijimas.

Būsimų gydytojų kompetencijos ikidiplominėms studijoms buvo apibrėžtos „Tuning medicine“ ir susijusiuose projektuose, inicijuotuose Bristolyje, vėliau – Edinburge, o 20102012-aisiais metais – Lietuvoje (LSMU atstovai prof. A. Valančiūtė, prof. A. Tamelis ir kiti). Kompetencijų, reikalingų gydytojui praktikui, klausimai pradėti kilti seniai, tačiau didžiausias postūmis įvyko Kanadoje. 1996-aisiais metais buvo paskelbtas CanMeds kompetencijų aprašas, išskirta pagrindinė gydytojo kompetencija – medicinos eksperto. Ši kompetencija yra glaudžiai susijusi ir persipina su kitomis 6 kompetencijomis (bendravimo, bendradarbiavimo, mokslo propagavimo, sveikatos propagavimo, profesionalo ir vadovo). CanMeds tapo puikiausiu Kanados sveikatos apsaugos sistemos ir modernios edukacijos prekės ženklu. Šio modulio kompetencijų aprašas sukurtas podiplominėms studijoms (rezidentūrai ir profesinei kvalifikacijai tobulinti).

Pranešimo metu dėmesys atkreiptas į tai, kad CanMeds2015 (žr. www.royalcollege.ca/canmeds/canmeds2015) pakeitė 2005-ųjų metų aprašą ir vadovo kompetenciją išplėtė iki lyderio. Daug dėmesio skiriama pacientų saugumui, informacinėms technologijoms, e. medicinai, kompleksiškumui, neapibrėžtumui, dviprasmiškumui, ribotiems sveikatos apsaugos sistemos ištekliams, kartu – edukacijoms ir pacientų priežiūros kokybės aspektams. CanMeds2015 nustatė ir kelrodžius (angl. milestones), parodančių kompetencijų įgijimą rezidentūros studijų ir gydytojo profesinės veiklos etapais. Daugelio šalių specialistai, kurie podiplominių studijų etape naudoja CanMeds kompetencijų sistemą, susidūrė su svarbiais aspektais. Kompetencijų vertinimas susijęs su dažnu rezidentų vertinimu. Kompetencijomis pagrįstos studijos didina pacientų saugumą, gerina rezidentų ir vadovų komunikaciją. Toks mokymas suteikia rezidentams didesnį lankstumą, dėstytojams – naujus iššūkius, sudaro galimybę vertinti darbo vietoje, būna naudingas visuomenei.

LSMU Anesteziologijos klinikos profesorius dr. Andrius Macas dalijosi pranešimu apie „Praktikos vadovų mokymą ir mokymo profesionalumą“, didžiausias tikslas – pacientų saugumas ir kartu geresnių rezultatų siekimas. Maksimalių rezultatų gali padėti pasiekti efektyvus rezidentūros vadovo ir rezidento bendravimas, kuris remiasi gebėjimu klausytis, palaikyti, patarti, išsiaiškinti poreikius, tiesiogiai informuoti, planuoti ir sukurti pozityvų grįžtamąjį ryšį. Profesorius pastebėjo, kad vertinimas neturėtų sukelti neigiamų emocijų. Atvirkščiai: vertinimas turėtų pagerinti mokymosi procesą. Pranešime buvo analizuojami keli praktikantų vertinimo moduliai, atkreiptas dėmesys į grįžtamojo ryšio garantavimą.

LSMU Elgesio medicinos instituto Psichosomatinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Julius Neverauskas iškėlė diskusiją apie „Įsisąmonintą dialogą ir įsisąmonintą kritiką: kaip pasiekti geriausią rezultatą mokymosi procese“. Pranešėjas pastebėjo, kad tikrovės nepripažinimas yra labai problematiškas: žmonės mato iškreiptą tikrovę ir priima ją kaip teisingą. Pasak dr. J. Neverausko, bendravimo problemų atsiranda, kai žmogus iškreipia savo vaidmenį komunikacijoje, neteisingai supranta bendravimo proceso svarbą, netinkamai valdo emocijas, siekia neįmanomų tikslų arba tą daro netinkamais būdais, klaidingai vertina. Pranešėjas siūlo įsigilinti į pažintinę (kognityvinę) elgesio terapijos esmę: žmogus, norėdamas pakeisti pasaulį, pirmiausia privalo pakeisti savo mintis. Pasak lektoriaus, „mūsų mintys ne visada sako mums tiesą“. Tačiau sąmoningumo (angl. Mindfulness) praktika leidžia išmokti įsisąmoninti ir sukoncentruoti dėmesį ten, kur jo reikia. Mokėdami sukoncentruoti ir perkelti dėmesį, galime valdyti emocijas kaip įrankį ir tuo sėkmingai naudotis darbo metu (pavyzdžiui, operacijos metu). Pranešėjas pastebi, kad dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktika yra galima, kai išsilaisvinama nuo įprasto elgesio bei suvokimo kentėjimą pridėti prie esamų sunkumų. Toks būdas padeda suprasti sunkumus ir padeda juos įveikti. Įsisąmoninimu pagrįstos streso valdymo metodikos milžinišku greičiu išplito JAV ir Europoje, o jų efektyvumas buvo įrodytas daugelio sutrikimų atvejais ir kt.

Apie „Klinikinių įgūdžių mokymą ir medicininę simuliaciją“ pranešimą skaitė LSMU Anesteziologijos klinikos lektorius Arūnas Gelmanas. Realios situacijos atkūrimas yra itin veiksmingas mokymosi procesui, nes tai yra konkretus mokymasis be žalos pacientui, naujų technologijų ar įrangos įdiegimas į klinikinę praktiką, kartu mokantis dirbti komandoje ir greitai priimti sudėtingus sprendimus. Dar vienas svarbus argumentas, atspindintis simuliacijos tikslingumą medicinoje – tai mokymasis iš klaidų: „Klaidos ir saugumas – dvi to paties medalio pusės“. Pranešime nuskambėjo pastabos, kad „virtualu – tai nėra netikra“ bei „simuliacija – tai realybė“. Lektorius teigė – rezidentas privalo suprasti, kad simuliacija tėra tikrovės kopija ir ją turi vertinti maksimaliai, įsijausti ir išgyventi. Tam ypač padeda konkreti, reali aplinka, aktorių dalyvavimas (pavyzdžiui, gaivinant vaiką dalyvauja streso apimti tėvai). Tik pajausdamas tikrovės konkretumą, rezidentas įsijaus į simuliaciją ir ją vertins realiai. Minėtini tam tikri aspektai: režisieriaus įtaka, vaidyba, profesionalių aktorių darbas, realūs žmonės kartu su simuliatoriais, realūs veiksmai, klinikinė aplinka. Po simuliacijos vykdomas aptarimas yra būtinas simuliacijos užbaigimo etapas.

Lyderystės klausimą iškėlė du lektoriai – LSMU Neuromokslų instituto Neuroonkologijos ir genetikos laboratorijos vadovas, Neurochirugijos klinikos gydytojas neurochirurgas doc. Kęstutis Skauminas ir Skubiosios medicinos klinikos vadovas, dr. Kęstutis Stašaitis. Jie, vienas kitą papildydami, kalbėjo apie vadovo / lyderio kompetenciją medicinoje ir ateities sveikatos sistemą. Pastebėta, kad įstaigų ir sveikatos priežiūros valdymo piramidės plokštėja, todėl vadovams labai svarbu rasti lyderius tam tikroms užduotims atlikti. Kita vertus, visi gydytojai yra būsimi vadovai ir sveikatos sistemos dalyviai, galintys lemti pokyčius, t. y. prisiimti atsakomybę, išsikelti užduotis, vizijas sau, savo karjerai. Profesionalus savo srities specialistas, remdamasis CanMeds2015 rekomendacijomis, neturi užmiršti savęs, savo sveikatos ir interesų. Nuolatinis savęs tobulinimas – tai kasdienis darbas, kuriam gali padėti tam tikros technikos, metodikos ir kursai (ugdomasis vadovavimas (koučingas), emocinio intelekto lavinimas ir saviugda). Abu lektoriai pateikė praktines užduotis, kurių atlikimas padėjo rasti atsakymus į paskaitose iškeltus lyderio ir savęs pažinimo klausimus.

Rezidentūros vadovai ir rezidentai turėjo galimybę ne tik išgirsti skirtingus pranešimus bei dalyvauti praktinėse užduotyse, bet ir apsikeisti grįžtamuoju ryšiu (angl. feedback). EFFECT vertinimo praktika, bendradarbiaujant su Olandijos, Neimegeno (Nijmegen) Radboudo universiteto kolegomis (iniciatoriai prof. Ž. Padaiga, dokt. E. Vaižgėlienė), įdiegti 5 rezidentūros programas: Kardiologijos, Neurologijos, Akušerijos ir ginekologijos, Anesteziologijos ir reanimatologijos ir Skubiosios medicinos. Naudojant šią praktiką ir imituojant vadovo ir rezidentų pokalbį (dalyvaujant rezidentams M. Gedminui, A. Pačkauskui ir kitiems), auditorijoje sulaukta itin teigiamų atsiliepimų tiek iš rezidentūros vadovų, tiek iš rezidentų. Grįžtamojo ryšio modulio taikymas, kai rezidentai struktūrizuotai vertina savo vadovą ir vėliau sutaria dėl pokyčių, atveria milžinišką galimybę, siekiant maksimaliai gero bendravimo bei teigiamo praktikos mokymo / studijų rezultato. Tokiu būdu rezidentai gali pasakyti nuomonę, pastabas ar siūlymus savo vadovui, o rezidentūros vadovai gali pamatyti realų savęs įvertinimą bei nuoširdžiai pabendrauti su jaunesniais kolegomis. Šio modulio aktualumą geriausiai apibūdina rezidentų pastabas anoniminėje anketoje: „Buvo gera matyti, kad vadovams rūpi rezidentūros kokybė“. Tokia nuomonė apibendrina ne tik EFFFECT modulio svarbą, bet ir dvi dienas trukusio mokslinio-praktinio renginio aktualumą. Renkant rezidentūros kvapą (anoniminėse anketose) daugiausia minėtini kavos, šokolado ir bandelių kvapai. Prakaito, spirito, prozektoriumo kvapai tampa užmarštimi, ir tai suteikia optimizmo.

 

Jurgita Miciulevičiūtė-Smeu