Spausdinti

LSMU profesorei emeritei Allai Baubinienei – 90 metų

LSMU profesorei emeritei Allai Baubinienei – 90 metųBirželio 18 dieną žinomai mokslininkei, Lietuvos nusipelniusiai gydytojai prof. Allai Baubinienei sukanka 90 metų. Alla Demidavičiūtė-Baubinienė gimė 1926 m. Kaune, karo lakūno ir akušerės šeimoje. 1934–1936 m. mokėsi Kauno šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazijoje. 1936 m. kartu su motina persikėlė į Panevėžį, kur mokėsi Panevėžio 2-ojoje mergaičių gimnazijoje, kurią baigė 1943 m. Paskutinėje klasėje lankė J. Miltinio dramos studiją, tačiau aktorės profesijos nepasirinko. Po mokyklos, vengdama priverstinių darbų Vokietijoje (buvo karo metai), 1943–1944 m. studijavo Kauno mokytojų seminarijoje. 1944 m. įstojo į Kauno valstybinio universiteto Medicinos fakultetą. Jį baigusi 1949 m. buvo paskirta į Vidaus ligų katedrą, kuriai vadovavo prof. J. Kupčinskas. 1953 m. šią katedrą reorganizavus į fakultetinės terapijos ir Hospitalinės terapijos katedras (vedėjas doc. Z. Jaunuškevičius), dirbo pastarojoje asistente. 1959–1967 m. – Hospitalinės terapijos katedros docentė. 1964 m. apgynė daktarinę disertaciją „Kai kurie miokardo infarkto epidemiologijos klausimai LTSR sąlygomis“, taip pradėdama lėtinių neinfekcinių ligų epidemiologijos ir profilaktikos tyrimus Lietuvoje. Nuo 1967 m. – profesorė. 1968 m. – Respublikinės valstybinės premijos laureatė. 1972 m. pradėjo vadovauti Hospitalinės terapijos katedrai, perėmusi vadovavimą iš savo mokytojo akademiko prof. Z. Januškevičiaus, nors iki tol prof. A. Baubinienė visada praktiškai vadovavo kasdienei katedros veiklai: dėstytojai neturėjo ramybės, kol neparuošdavo pedagoginių priemonių (darbų metodikos, apklausų, klinikinių situacijų) ar nepakankamai sparčiai ruošdavo savo mokslinius darbus. 1971–1974 m. vadovavo Kauno-Roterdamo tyrimui, skirtam metodologiniams išeminės širdies ligos pirminės ir antrinės profilaktikos klausimams. 1976 m. prof. A. Baubinienei suteiktas respublikos nusipelniusios mokslo veikėjos vardas, 1978 m. apdovanota Tautų draugystės ordinu. Ir toliau vadovaudama didžiausiai Kauno medicinos instituto katedrai, 1981–1988 m. profesorė vadovavo integruotos lėtinių infekcinių ligų profilaktikos programai Lietuvoje.   

Vadovaujant prof. A. Baubinienei, Hospitalinės terapijos katedra (vėliau pervadinta į I vidaus ligų) išaugo iš 2 skyrių Kauno klinikų centrinio korpuso III aukšte į didelę daugiaprofilinę kliniką. Šeši skyriai centriniame Klinikų korpuse, kardiologijos ir endokrinologijos korpusai (dar 5 skyriai) – Hospitalinės terapijos katedra tapo didžiausia Kauno medicinos institute tiek lovų skaičiumi, tiek pedagoginiu krūviu. Prof. A. Baubinienė, nepaisydama pankardiologinės orientacijos Kauno medicinos institute, stengėsi stimuliuoti ir kitų vidaus ligų disciplinų plėtrą, todėl, kuriantis specializuotoms klinikoms, šį procesą palaikė. Susikūrė Kardiologijos, Endokrinologijos, Pulmonologijos, Gastroenterologijos, Reumatologijos, Hematologijos, Nefrologijos klinikos, o prof. A. Baubinienė po 43 metų pedagoginio, gydomojo ir mokslinio darbo vidaus ligų profilyje ryžtingai pasuko į pirminę sveikatos priežiūrą. 1992 m. jos pastangomis buvo įsteigta Šeimos medicinos klinika, o prof. A. Baubinienė tapo jos vadove, po metų – konsultante, o dar po dvejų metų išvažiavo į Klaipėdą ir dirbo Klaipėdos apskrities vyr. interniste, konsultante pirminei sveikatos priežiūrai. 2002 m. prof. A. Baubinienė apdovanota LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2005 m. tapo Lietuvos nusipelniusia gydytoja, tais pačiais metais Kauno medicinos universiteto Senatas išrinko ją profesore emerite.

Ilgas, kupinas darbo, profesinio augimo, problemų, tačiau malonu, kad įvertintas, gydytojos, pedagogės, mokslininkės prof. A. Baubinienės kelias Lietuvos medicinoje. Nuo asistentės iki profesorės, 20 metų vadovavimo didelei katedrai, aktyvus profilaktinės ir šeimos medicinos kūrimas ir plėtra – pavydėtina biografija, iš kurios galima mokytis ir imti pavyzdį.

O ir pavydas ima, žvelgiant į mūsų devyniasdešimtmetę jubiliatę – kaip ir prieš daug daug metų – judri, nenustygstanti vietoje, žinanti mūsų Alma mater ir Klinikų gyvenimą, ta pati greita reakcija, tas pats garsus balsas. Beje, apie prof. A. Baubinienės balsą – jai nereikėjo mikrofonų nei Klinikų didžiojoje auditorijoje, nei posėdžių salėse.

Prof. A. Baubinienė mokėjo valdyti vis besiplečiančios katedros kolektyvą, kartais netikėtas ir nemažas problemas spręsti greitai ir ryžtingai, nebijodama prisiimti  sau papildomo darbo. Kaip pavyzdį galima nurodyti 1971 m. prasidėjusį tarptautinį Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuotą ir remtą Kauno-Roterdamo epidemiologinį tyrimą. Dalyvauti šiame tyrime pirmiausiai siūlė Maskvos kardiologams, šie atsisakė, o akademikas prof. Z. Januškevičius progos nepraleido. Trūko patalpų, ypač tyrėjų, skaičiavimo technika („Minsk“) užėmė vos ne visą Mokomojo laboratorinio korpuso pirmąjį aukštą. Labiausiai trūko populiacinių tyrimų patirties. Ir vadovauti šiam tyrimui Kaune buvo pavesta prof. A. Baubinienėi, kuriai ir taip buvo nelengva – didėjo katedros pedagoginis krūvis (buvo atsiradusi subordinatūra), plėtėsi katedros gydomojo darbo bazė. Ir prof. A. Baubinienė kažkokiu būdu sukomplektavo tyrėjų komandą, pati vakarais taisydavo klausimynų pildymo ir perforavimo (buvo tokia duomenų suvedimo į skaičiavimo mašiną metodika) klaidas. Po šio tyrimo lėtinių neinfekcinių ligų epidemiologijos ir profilaktikos kryptis smarkiai vystėsi, pasirodė daug straipsnių, disertacijų, sulaukta tarptautinio pripažinimo.

Prof. A. Baubinienė labai įdomiai derino savo neeilinį temperamentą ir kantrybę, atlaidumą, nemėgdžiodama savo mokytojo akademiko prof. Z. Januškevičiaus, kurio temperamento „pliūpsniai“ buvo gerai žinomi bendradarbiams. Pas ją prie kabineto nebūdavo ilgų eilių interesantų nerimastingais veidais, bendradarbiai galėdavo užeiti pasiguosti ir visai netarnybiniais klausimais: sveikatos, vaikų problemomis.

Prof. A. Baubinienė iki šiol Kaune turi savo draugių kompaniją, su kuriomis, net ir gyvendama Kanadoje, stengiasi susitikti bent keletą kartų per metus. Profesorė labai myli ir rūpinasi savo dukterimis (Jolanta – gydytoja, Ariana – keramikė) bei vaikaičiais.

Buvę profesorės bendradarbiai linki profesorei sėkmės, sveikatos, gražių ir protingų provaikaičių!

 

                                                                                   Prof. A. Baubinienės mokinys – prof. Vytautas Kuzminskis