Spausdinti

LSMU Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijai - jau 20!

LSMU Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorija mini savo veiklos 20-metį. Apie šią sukaktį, mokslo pasiekimus, išugdytus mokslininkus sutiko pasikalbėti Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijos įkūrėjas bei vadovas, LSMU Gyvulininkystės katedros vedėjas  prof. habil. dr. Romas Gružauskas.

Ką Jums profesoriau, kaip laboratorijos įkūrėjui bei vadovui, reiškia laboratorijos veiklos 20-metis?

Didžiausia svarba laboratorijos kūrimo laikotarpiu yra ta, kad suformuota kompetentinga, darbšti, išsilavinusi, mokanti kantriai dirbti ir nebijanti iššūkių jaunų mokslininkų komanda. Aukšto lygio laboratorinė įranga be mokslininkų, iniciatyvių žmonių, yra tik metalo laužas.

Įsimintina laboratorijos kūrimo pradžia. Ši pradžia buvo tiktai idėja įkurti laboratoriją, kurios egzistavimui buvo sudarytos minimalios sąlygos. Esu dėkingas LVA rektoriams prof. R. Karazijai bei prof. V. Bižokui, LVA tarybos nariams už pritarimą steigti Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratoriją. Dar vienas svarbus etapas laboratorijos veikloje buvo dviejų akademijų susijungimas. Malonu pasidžiaugti, kad laboratorija vykdomiems darbams gauna LSMU rektoriaus prof. R. Žaliūno, mokslo prorektorės prof. Vaivos Lesauskaitės pritarimą.

Galbūt galėtumėte išvardinti mokslininku, kurie dirbo ir dirba kartu?

Dr. Jolanta Šeškevičienė, Nijolė Linkūnaitytė, Ingrida Kraujutienė, Rita Audronė Petkevičienė, Marius Kapočius, dr. Virginija Bandzaitė. Šiandien laboratorijoje dirba:vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Bliznikas, jaunesniosios mokslo darbuotojos Vilma Šašytė, Vilija Buckiūnienė, Aušra Bajorinaitė, doktorantas, jaunesn. mokslo darbuotojas Saulius Alijošius, doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė, doc. dr. Agila Daukšienė, doktorantė, lektorė Vilma Kliševičiūtė, doktorantė Ieva Kudlinskienė. Bendradarbiaujame suVokietijos Hohenheimo universiteto Žemės ūkio fakulteto Gyvulių mitybos instituto prof. habil. dr. Rainer Mosenthin, Hohenheimo universiteto Žemės ūkio gyvulių etologijos ir paukštininkystės katedros prof. habil. dr. Michael A. Grashorn, Vienos veterinarinės medicinos universiteto gyvūnų mitybos ir funkcinių augalų junginių instituto prof. dr. Qendrim Zebeli, LSMU Gyvulininkystės institutu:Gintautu Juozu Švirmicku, Virginijumi Uchockiu, Gintare Baltrukoniene, KTU Maisto institutu:Aldona Mieželiene, Gitana Alenčikiene, Daiva Miliūniene, VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanu prof. Algimantu Paulausku, LSMU VA Patologijos centro vadovu doc. dr. Aliumi Pockevičiumi, Veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentu prof. Vidmantu Bižoku, Paukštininkystės asociacijos prezidentu prof. Vytautu Tėveliu, AB KG group specialistu, generaliniu direktoriumi dr. Tautvydu Barščiu, gamybos direktoriumi Rimantu Čelkiu, vyr. veterinarijos gydytoju dr. Žydrūnu Totilu ir kt.

Nuveiktus darbus vainikavo rugsėjo 25 d. vykusi  tarptautinė mokslinė konferencija „Gyvūnų mityba, sveikata, produkcijos kokybė – problemos ir sprendimai“, kaip kilo idėja surengti šią konferenciją ir koks pagrindinis konferencijos tikslas?

Tarptautinių konferencijų bei seminarų organizavimas yra laboratorijos kasdienybė, per jos gyvavimo laikotarpį buvo organizuota pakankamai daug minėtų renginių. Ši konferencija yra skirta pažymėti laboratorijos įkūrimo dvidešimtmetį bei paviešinti mūsų vykdomo projekto „Sveikas ir saugus maistas“ MT/11-30 „Gyvūnų mitybos technologijos kūrimas gauti pagerintos biologinės vertės mėsą, pieną ir kiaušiniu“ įvykdytus darbus.

Konferencija skirta ir Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas” projekto MT/11-30 „Gyvūnų mitybos technologijos kūrimas gauti pagerintos biologinės vertės mėsą, pieną ir kiaušinius“ viešinimui. Trumpai pristatykite projektą: pagrindinis tikslas, projekto partneriai, vykdymo terminai, projekto reikšmė LSMU, Lietuvai?

Projekto trukmė: 2011–2015 m. Jo tikslas– kurti pagerintos biologinės vertės broilerieną, jautieną, kiaulieną, pieną ir kiaušinius, pasižyminčius atsparumu oksidaciniams procesams, praturtintus būtinosiomis riebalų rūgštimis, Se ir Fe, naudojant Lietuvoje užaugintus skirtingos maistinės vertės javų grūdus, gaminamas rapsų bei sėmenų išspaudas.

Projekto uždaviniai – ištirti Lietuvoje auginamų kviečių, miežių, kvietrugių grūdų bei gaminamų rapsų ir sėmenų išspaudų maistinę vertę (NDF, ADF ir ADL, aminorūgštis, riebalų rūgštis, jų izomerus, β-gliukanus, pentozanus, fenolinius junginius, flavonoidus, gliukozinolatus, linamarinus, makroelementus – Ca, P ir fitatus, mikroelementus – Mn, Fe, Cu, Se, Zn). Nustatyti įvairių aliejų riebalų rūgščių ir jų izomerų kiekius. Ištirti Se ir Fe transferacijos pokyčius iš pašarų į broilerieną, kiaulieną ir kiaušinius, naudojant Se ir Fe neorganinius bei jų organinius junginius. Ištirti aliejų ir antioksidantų įtaką broilerienos, kiaulienos ir kiaušinių biologinei vertei, tekstūrai, juslinėms savybėms ir prekinei vertei. Ištirti jautienos ir pieno maistinę vertę, juslines ir tekstūrines savybes, prekinę vertę,  naudojant galvijų  mitybai sėmenų ir rapsų išspaudas. Naujų pašarų receptūrų sukūrimas padidintos biologinės vertės broilerienai, kiaulienai, jautienai ir kiaušiniams gaminti.

Šio projekto pasiekti rezultatai turėtų būti vertinami dviem aspektais. Gyvulininkystės specialistams bus pateikta vertinga informacija apie javų maistinę vertę, gyvūninės kilmės žaliavų kokybės gerinimą. Vykdant šį projektą yra parengta ir apginta 6 bakalauro baigiamieji darbai, 18 magistro laipsnio baigiamųjų darbų, rengiami 3 disertaciniai darbai. Tai didelis indėlis vystant Lietuvos gyvulininkystę, nes yra parengti kvalifikuoti šios srities specialistai. Projekto dalyviai:LSMU VA Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorija, LSMU Gyvulininkystės institutas, KTU Maisto institutas.

Konferencijoje pranešimus skaitė gausus būrys mokslininkų, galbūt išskirtumėme aktualiausius pranešimus, kuriuose buvo aptariamos su gyvūnų mityba bei sveikata susijusios problemos bei pateikti sprendimo būdai? Buvo pristatyti stendiniai pranešimai. Kurie buvo moksliškai vertingiausi arba novatoriškiausi?

Visų konferencijos dalyvių pranešimai yra vertingi, nes juose pristatomi naujausieji įvykdytų eksperimentų rezultatai. Šie pranešimai savo reikšme skirtingi, prof. R. Mosenthin pranešimas skirtas mokslininkams, kurie atlieka mokslinius eksperimentus naudojant fistuluotus paršelius. Tačiau šie tyrimų rezultatai ypatingai svarbūs analizuojant pašarų maistinę vertę, nurodant precekalinį aminorūgščių virškinamumą. Informacija tiek moksliniu, tiek praktiniu aspektu yra naudinga. Dabar sumažėjusios pieno supirkimo kainos, todėl prof. Q. Zebeli pranešimas apie mitybinių faktorių įtaką karvių produktyvumui bei pieno kokybei ir sveikatingumui, parengtas tinkamu laiku, nes naudojant šiuos duomenis, pieno gamintojai galės mažinti pieno gamybos kaštus.

Alternatyvų sojos rupiniams, pašarinių žaliavų paieškos yra jau senai analizuojamas klausimas, tačiau naujausių analitinių metodų panaudojimas leidžia išsamiau ištirti rapsų sėklų ir produktų, pašarinių pupų, žirnių, lubinų, liucernų produktų maistinę vertę ir efektyviau juos panaudoti paukščių mityboje. Šį analizuojamą klausimą pristatė profesorius M. A. Grashorn.

Papasakokite apie bendradarbiavimą su Hohenheimo universiteto (Vokietija) bei Vienos veterinarinės medicinos universiteto (Austrija) mokslininkais? Kiek laiko trunka ši draugystė, kokie pagrindiniai šio bendradarbiavimo tikslai?

Bendradarbiavimas su Hohenheimo universitetu sieja daugiau kaip 15 metų, nes laboratorijos darbuotojai dalyvavo TEMPUS (PHARE) programoje, organizuoti bendri moksliniai renginiai bei dėstytojų ir doktorantų stažuotės. Su profesoriumi Michael A. Grashorn esame organizavę 2008, 2010, 2012 ir 2014 metais tarptautinius BOVA mokymo kursus „Quality of eggs and poultry meat“ Baltijos šalių magistrantams. Su Vienos veterinarinės medicinos universiteto gyvūnų mitybos ir funkcinių augalų junginių institutu bendradarbiavimas vyksta šiek tiek trumpiau. Šio bendradarbiavimo pagrindinis akcentas – eubiotinių pašarų priedų panaudojimas gyvūnų mityboje bei planuojamos doktorantų stažuotės. Su minėtais universitetais planuojame rengti naujus mokslinius projektus bei mokslinius renginius, skatinti doktorantų stažuotes, įsisavinant naujus tyrimų metodus.

Ką palinkėtumėte savo kolektyvui, sau ir akademinei bendruomenei šios sukakties proga?

Pabaigus mokslinį projektą ar kitą svarbų darbą, plėtojant universiteto edukacines ir mokslines veiklas kartais norisi stabtelėti ir pasidžiaugti pasiektais rezultatais. Tačiau ilga pertraukėlė gali būti ir žalinga. Linkiu, kad po kiekvieno pasiekto darbo vėl būtų idėjų, prasmingų darbų ir nuoseklaus tęstinumo vykdomoms edukacinėms ir mokslinėms veikloms. Kiekviena mokslinė ir edukacinė veikla yra prasminga tik tuomet, jei ji vykdoma darniai, panaudojant universiteto galimybes bei siekiant kuo didesnio vykdomų darbų tarptautiškumo.