LSMU mokslininkų grupė – Lietuvos mokslo premijos laureatai

Prieššventinę savaitę Lietuvos mokslo akademijoje vyko iškilmės, kurios tapo itin džiugiu įvykiu ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui. Kovo 6-ąją iškilmingai apdovanoti 2018 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai, tarp kurių – Universiteto mokslininkų grupė: prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas, prof. dr. Jūratė Klumbienė, prof. habil.dr. Vaiva Lesauskaitė,  prof. Janina Petkevičienė, prof. Abdonas Tamošiūnas.

LSMU mokslininkų grupė Lietuvos mokslo premija įvertinta biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje už 2004-2018 metų darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“.

Laureatus sveikino garbūs asmenys

Laureatų diplomus mokslininkams įteikė ir Vyriausybės vardu jiems padėkojo Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Mokslininkai, intelektualai – valstybės varomoji jėga. Be mokslo, be žinių, be širdies – nebūtų ir valstybės. Jūs į savo darbus įdėjote daug širdies. Teikti šias premija man – didelis malonumas ir didelė garbė“, – į laureatus kreipėsi premjeras.

Lietuvos mokslininkų bendruomenei S.Skvernelis linkėjo susitelkimo ir vienybės.

Apdovanotieji Lietuvos mokslo premijų laureatai padėkos kalbose glaustai pristatė savo mokslo tyrimus, atradimus, viltis. LSMU mokslininkų grupės vardu kalbėjęs prof. habil. dr. V.J.Grabauskas pabrėžė, jog Lietuvoje mirtingumas nuo diabeto, kraujotakos sistemos, onkologinių ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų, deja, išlieka nepriimtinai didelis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

0u9a6169.jpg (6474x4252)„Šiai skaudžiai gyventojų sveikatos problemai spręsti  reikia inovatyvių, moksliniais tyrimais pagrįstų būdų, formuojant kovos su jomis strategiją ir jos įgyvendinimo veiklas. Tad mūsų tyrimai buvo nukreipti į sveikatos stiprinimą, neinfekcinių ligų prevenciją, jų savalaikę diagnostiką, veiksmingą kontrolę. Suburti darnią daugiadisciplininę komandą tokiems ilgalaikiams tyrimams yra tikras iššūkis“, – kalbėjo prof. V. J.Grabauskas.

2018 metų Lietuvos mokslo premijos laureatus taip pat sveikino Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Iškilmėse skambėjo Glebo Pyšniako (violončelė) ir Tado Motiečiaus (akordeonas) dueto atliekami Aleksandro Kačanausko ir Astoro Piazzollos kūriniai.

Prorektorę nudžiugino prasmingas sutapimas

„Tai buvo puikios komandos darbas, kuris dar kartą patvirtino, kaip svarbu mokslininkams bendrauti tarpusavyje, nes diskusijos gali virsti naujais perspektyviais mokslo tyrimais“, – šypsojosi Lietuvos mokslo premijos laureatė LSMU prorektorė mokslui, Molekulinės kardiologijos laboratorijos vadovė  prof. habil.dr. Vaiva Lesauskaitė, premijuotame LSMU mokslininkų grupės darbų cikle vadovavusi genetiniams epidemiologiniams tyrimams bei lėtinių neinfekcinių ligų molekulinių mechanizmų tyrimams.

LSMU turi didelės patirties tiriant lėtines neinfekcines ligas: epidemiologiniai tyrimai Universitete atliekami nuo 1971 m., o maždaug prieš 15 metų laimėjus ES struktūrinių fondų projektą atsirado galimybė juos išplėtoti į genetines epidemiologines studijas.

„Lėtinės neinfekcinės ligos yra kompleksinės: joms atsirasti svarbūs tiek aplinkos, gyvensenos, tiek ir genetiniai veiksniai, tad tyrėme ir genus, kurie reguliuoja nutukimą, lipidų kiekį kraujyje, kraujo spaudimą. 2005 m. laimėjome ES struktūrinių fondų projektą Kardiologijos instituto mokslo infrastruktūros plėtrai ir įkūrėme Molekulinės kardiologijos laboratoriją. Dirbome kaiminystėje su Populiacinių tyrimų laboratorija, vykdžiusia Kauno m. gyventojų epidemiologinius tyrimus. Su prof. Abdonu Tamošiūnu aptarinėdavome bendrų tyrimų galimybes. Štai taip, kai mokslininkai dirba vienoje erdvėje, gimsta bendros mokslo tyrimų idėjos. Nauja molekulinės biologijos įranga pasitarnavo ir epidemiologinių tyrimų plėtrai“, – mokslininkų grupės darbų pradžią prisiminė prof. V. Lesauskaitė.

0u9a6107.jpg (6720x4480)Pasak LSMU prorektorės mokslui, vienas mokslo tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, ar didelius Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei aukšto cholesterolio lygio kraujyje rodiklius lemia genai. Tačiau ilgalaikių tyrimų rezultatai patvirtino: ne genai kalti dėl didelio Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų – o visų pirma nesveika gyvensena.

Prof. V.Lesauskaitė sakė, kad garbingas pastarųjų 15 metų tyrimų ciklo apdovanojimas nudžiugino visą LSMU mokslininkų komandą: visada malonu, kai didelis darbas yra deramai įvertinamas.

Profesorei šis įvertinimas pažymėtas dar ir itin prasmingu asmeniniu sutapimu. Iš Lietuvos šviesuolių giminės, kadaise išauginusios Vaižgantą, kilusi prof. Vaiva Lesauskaitė Lietuvos mokslo premija apdovanota šiemet, simboliniais Juozo Tumo-Vaižganto metais. 
 

Premijos –  už Lietuvai reikšmingus mokslo darbus

Lietuvos mokslo premiją pelniusiame tyrime „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“ LSMU mokslininkai  –  prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas, prof. habil.dr. Vaiva Lesauskaitė, prof. dr. Jūratė Klumbienė, prof. Janina Petkevičienė, prof. Abdonas Tamošiūnas – pateikė lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) rizikos vertinimo modelius, Lietuvos gyventojų šių ligų rizikos profilio ir socialinių netolygumų pokyčius per praėjusius dešimtmečius, molekulinių LNL žymenų, genetinių veiksnių ir gyvensenos sąveikos tyrimus.

Duomenys svarbūs, nustatant  epidemijos priežastis ir pagrindžiant lėtinių neinfekcinių ligų kontrolės strategijas bei personalizuotos profilaktikos poreikį.

LSMU mokslininkų grupės darbai ne tik prisidėjo formuojant Lietuvos sveikatos politiką, bet ir tapo tarptautiniu mastu pripažintos integruotos lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos koncepcijos pagrindu. Ši koncepcija yra Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Politinės deklaracijos įpareigojimu parengto Globalaus LNL profilaktikos ir kontrolės veiksmų plano ašis.

0u9a6065.jpg (7007x4767)Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės veiklos darbus. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 tokios premijos: 2 humanitarinių ir socialinių, 2 fizinių mokslų, 2 biomedicinos ir žemės ūkio mokslų bei 1 technologijos mokslų srityse.

„Moksliniai tyrimai neturi pabaigos, juos plėtojant skiriasi pažinumo lygis. Šalia genetinių veiksnių svarbią vietą užima genų raišką reguliuojantys mechanizmai, gal tai išsiplėtos į epigenetinius epidemiologinius tyrimus? Taigi kompleksiniai epidemiologiniai ir fundamentalieji tyrimai bus tęsiami ir toliau.“, – užtikrino prof. V.Lesauskaitė.

 

 

Nuotraukos – Virginijos Valuckienės, Lietuvos mokslų akademija