Spausdinti

LSMU mokslininkei – LMA apdovanojimas už geriausią pranešimą

LSMU mokslininkei – LMA apdovanojimas už geriausią pranešimąLietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus surengtoje Jaunųjų mokslininkų konferencijoje „BIOATEITIS: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ už geriausią konferencijos pranešimą „Klinikinių veiksnių, oksidacinio streso žymens N-karboksi(metil)lizino ir SCARB1geno polimorfizmo sąsajos su amžine geltonosios dėmės degeneracija ir išemine širdies liga“ diplomu apdovanota LSMU ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė dr. Daiva Stanislovaitienė.

Didėjant vyresnių žmonių populiacijai amžinė geltonosios dėmės de­generacija (AGDD) yra vis dažnesnė vyresnio nei 50 metų amžiaus žmonių negrįžtamo regos netekimo priežastis. AGDD profilaktikos priemonės ir gydymo galimybės ribotos, nes ligos etiopatogenezė iki šiol nėra visiškai aiški. Šio darbo metu įvertintos AGDD ir išeminės širdies ligos (IŠL) sąsajos, atsižvelgiant į vainikinių arterijų aterosklerozines pažeidas. Pirmą kartą analizuota SCARB1 rs5888 C/T genotipų įtaka AGDD ir IŠL pasireiškimui.

Tyrimo rezultatai parodė, kad AGDD ir IŠL, jei vainikinėse arterijose yra aterosklerozinių pažeidimų (IŠLath+), sieja bendri, šių ligų pasireiškimo galimybę didinantys, klinikiniai veiksniai ir oksidacinis stresas. Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, nustatytas apsauginis SCARB1 rs5888 T/T genotipas, mažinantis AGDD ir IŠLath+, bei „rizikingas“ SCARB1 rs5888 C/T genotipas, didinantis AGDD+IŠLath+ galimybę. Pritaikius matematinės morfologijos meto­dus, nustatyta, kad sergan­tiems vėlyvąja AGDD SCARB1 rs5888 „rizikingas“ genetinis variantas susijęs su didesniu centrinės tinklainės dalies pažeidimo plotu.

Bendrų AGDD ir IŠL patogenezinių grandžių tyrimas suteikia nau­jų duomenų apie AGDD etiologiją, patogenezę ir galbūt padės kurti veiksmingo gydymo bei profilaktikos kryptis. Tyrimo metu taikyti morfometriniai geltonosios dėmės pažeidos ploto matavimai gali būti naudojami gydytojų oftalmologų klinik­inėje praktikoje, siekiant tiksliau įvertinti centrinės tinklainės dalies pokyčius paciento stebėjimo metu (dinamikoje).

 

AVE VITA inf.