„Life Sciences Baltics“: gyvybės mokslų ir biotechnologijų aukso amžius

Gyvybės mokslai ir biotechnologijos šiandien Lietuvoje išgyvena aukso amžių, teigia šalies vadovai. Daugiau nei 4 kartus padidėjęs biotechnologijų sektorius, mokslininkų atverti keliai į sudėtingiausių ligų gydymą ir vis stiprėjanti jungtis tarp mokslo ir verslo. Siekdami keistis idėjomis ir atrasti naujus bendradarbiavimo horizontus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Kauno klinikų atstovai pristatė savo produktus, paslaugas ir technologijas jau ketvirtą kartą Vilniuje vykusioje tarptautinėje „Life Sciences Baltics“ konferencijoje, kuri subūrė gyvybės mokslų ir verslo atstovus iš viso pasaulio.

„Mūsų gyvybės mokslai per pastaruosius du dešimtmečius greitai tobulėjo ir šiuo metu yra pačiame inovacijų centre. Lietuva – puiki, sėkminga aplinka tam vystytis“, – tarptautinės konferencijos dalyvius sveikino šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentei pritaręs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad Lietuvos mokslininkų idėjos, rezultatai, apverčia mūsų visų pasaulio suvokimą. „Lietuvos mokslininkų darbai atveria kelią į sudėtingiausių genetinių ligų gydymą. Tai reiškia daugybę išgelbėtų gyvybių“, – kalbėjo premjeras. Pasak jo, labai svarbu, kad verslas ir mokslas dirba petys į petį. Tai padeda sveikatos priežiūros specialistams idėjas paversti produktais, kurie kuria didelę pridėtinę vertę ir yra inovatyvių įmonių pagrindas.

Konferencijoje pristatyta LSMU mokslininkų veikla

Tarptautinės konferencijos dalyviai dvi dienas galėjo iš arčiau susipažinti ir patys išbandyti Universiteto vaistinės gaminamus įvairių rūšių kremus „Basalis“ ir kitą fakulteto produkciją. Susidomėjimo sulaukė ir LSMU mokslininkų ir Kauno klinikų darbuotojų kuriama mobilioji programėlė „Voice Screen“, padedanti nustatyti galimus balso pokyčius.

Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja profesorė Jurga Bernatonienė konferencijos dalyvius dar artimiau supažindino su fakulteto struktūra ir čia puoselėjamu glaudžiu mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimu – tai yra viena stipriausių fakulteto savybių.

„Labai svarbu, kad šiandien turime modernią įrangą, puikias mokslo žinias ir inovatyvias technologijas. Tai mums leidžia sukurti galutinį produktą, kurį galime pasiūlyti daugeliui potencialių vartotojų“, – apie fakulteto galimybes savo pranešime kalbėjo prof. J. Bernatonienė. – Bendradarbiaujame su didelėmis ir mažomis įmonėmis. Kartais padedame privatiems asmenims įgyvendinti jų idėjas. Dažniausiai produktai sukuriami atsižvelgiant į įmonių pageidavimus“, – tęsė ji.

Profesorė pabrėžė, kad net 80 proc. sukurtų produktų yra komercializuojami, ir pasidžiaugė, kad farmacinių produktų kūrimo ir vystymo metu įmonės ieško mokslininkų, kurie norėtų bendradarbiauti.

„Dažniausiai įmonės į mus kreipiasi dėl odos priežiūros produktų. Tai tikėtina yra dėl to, kad šie produktai kasdieniame gyvenime naudojami dažniausiai. Šiandien būtų sunku surasti žmonių, nenaudojančių odos priežiūros gaminių“, – pasakojo prof. J. Bernatonienė.

Konferencijoje savo tyrimus pristatė ir kita LSMU mokslininkė Farmacijos technologijų instituto Farmacijos mokslinės laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Aistė Jekabsone. Kaip teigia mokslininkė, jos pranešimo tema „Bioaktyvios medžiagos pažangiems farmacijos ir sveikatos priežiūros sprendimams“ yra labai plati, tačiau būtent toks plotis atspindi didžiulį naujų sprendimų poreikį visose sveikatos priežiūros grandyse.

„Technologiniai fizinių mokslų sričių pasiekimai ir naujos biologijos mokslo žinios teikia visą spektrą naujų galimybių ir jų derinių su įvairiausiu neseniai dar sunkiai įsivaizduojamu pritaikymu“, – kalbėjo A. Jekubsone. Čia mokslininkė išskyrė polimerų chemiją, kuri, jos nuomone, jau nebetelpa į vienos disciplinos rėmus.

Ląstelių terapija – didelis medicinos žingsnis į priekį

Ląstelių terapija – tikėtina ateityje visiškai pakeis onkologinių ligų gydymą, konferencijoje kalbėjo sveikatos mokslų specialistai. Šia tema pranešimą skaitė Leipcigo universiteto (Vokietija) Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas profesorius Dietgeris Niederwieseris, kuris prisidėjo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose būtų pradėta kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos programa.

Profesorius daug dėmesio skiria vadinamajai CAR-T ląstelių terapijai. Taikant ją, pacientui transplantuojamos jo paties imuninės ląstelės, kurios prieš tai surenkamos, patobulinamos ir padauginamos. Šios ląstelės iškart atpažįsta ir sunaikina vėžines ląsteles.

„Tai ribota sritis. Tačiau mes dirbame, kad terapiją būtų galima pritaikyti ir plačiau. Po kelerių metų labai tikėtina, kad CAR-T metodą bus galima pritaikyti gydant daugiau ligų. Šiuo metu atliekama dešimtys tūkstančių ląstelių terapijų. Kai tik dar geriau žinosime, kaip modifikuoti ląsteles, terapija bus dar veiksmingesnė“, – teigė dar prieš konferenciją kalbintas profesorius.

Rugsėjo 26–27 dienomis vykusioje „Life Sciences Baltics“ konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė žinomi pasaulio sveikatos mokslų, biotechnologijų specialistai, verslo atstovai. Ypač garbingas konferencijos svečias – Stanfordo universiteto (JAV) profesorius Brianas K. Kobilka, kuris už savo pasiekimus tiriant su G baltymais sujungtus receptorius apdovanotas Nobelio chemijos premija.