Spausdinti

Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijai – 20 metų

Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijai – 20 metųLietuvos sveikatos mokslų universitetas, LSMU SF Slaugos ir rūpybos katedra bei Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija organizavo konferenciją „Aktualūs paliatyviosios pagalbos klausimai“. Konferencija skirta slaugytojams, gydytojams, socialiniams ir dvasiniams bei kitiems sveikatos priežiūros darbuotojams ir ligonius slaugantiems jų artimiesiems.

Konferencija, skirta Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos 20-mečiui, prasidėjo netradiciškai – medikų poezijos konkurso „Eiliuotas vilties kelias“ laureatų paskelbimu.

Paliatyviosios medicinos centro „Vita Digna“ vadovė Irena Danielienė pasakojo, kad šią poezijos konkurso iniciatyvą, skatinančią atkreipti dėmesį į medikų patiriamus išgyvenimus, emocinę įtampą ir jų kūrybiškumą, įgyvendinti ėmėsi „Vita Digna“ savanorių komanda. Projektą paskatino Didžiosios Britanijos pavyzdys. Šioje šalyje panašus konkursas kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

Konkursas paskelbtas pavasarį, sulaukta 45 eilėraščių. Juos sukūrė medikai iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir kt. (Eilėraščiai paskelbti)

Eilėraščius vertino Lietuvos literatūros pasaulyje gerai žinomi ir gerbiami komisijos nariai. Pasveikinti ir konkurso nugalėtojams apdovanojimus įteikti atvyko labdaros ir paramos fondo „The Tiltas Trust“ patikėtinė Wendy Howe, kuri globoja Lietuvos paliatyviosios medicinos draugiją, finansuoja jos leidinius, bei poezijos konkurso Didžiojoje Britanijoje 2014 m. nugalėtoja gydytoja Gabrielle Gascoigne.

Pirmosios vietos laimėtoja pripažinta Romainių tuberkuliozės ligoninės gydytoja Vilūnė Bučinskienė, antrosios – LSMU MF 5 k. studentė Gintarė Liakaitė, trečiosios – Laima Baršauskienė.

Su LPMD 20-mečiu Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos nariai pasveikino gerbiamą ir visų mylimą draugijos prezidentą, LSMU profesorių Arvydą Šeškevičių. Atsidėkodamas profesorius, taip pat poezijos konkurso dalyvis, renginio dalyvius pamalonino paskaitydamas savo kūrybos poeziją.

Prof. A. Šeškevičius trumpai apžvelgė gana sudėtingą draugijos istoriją.

„Šiais metais minime draugijos įkūrimo 20-metį. Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija įkurta 1995 m. gegužės 5 d. Tuomet narių buvo 39. Iš jų, praėjus 20 metų, liko Marija Inesa Poniškaitienė, Irena Povilonienė ir Arvydas Šeškevičius – ištikimiausi draugijos nariai. Kiti pasitraukė, nes buvo per sunku, kitiems – tapo neįdomu. Dabar draugijos narių – daugiau nei 50, bet šis skaičius nuolat kinta, – pasakojo profesorius. – Įkūrus draugiją, parašius įstatus, pagrindinis tikslas buvo įstatymu patvirtinti draugiją. Daug kas iš SAM nepripažino paliatyviosios pagalbos ir sakė, kad ji niekuo nesiskiria nuo paprastos slaugos. Pradžia buvo sunki. Mažai žinojome apie ligonių, kuriems reikalinga paliatyvioji slauga, simptomų gydymą, sistemos organizaciją, filosofiją. Teko mokytis.“

Profesorius mokėsi Lenkijoje (Poznanė, Bydgoščius, Krokuva), Škotijoje (Edinburgas), Vengrijoje (Budapeštas), JAV (Mičiganas) Švedijoje (Linšiopingo universitetas), Austrijoje (Zalcburgas) ir kt. 1999 m. parengė 36 val. paskaitų ciklą ir pradėjo skaityti ne tik Universitete, bet visoje mūsų šalyje. Iš pradžių – didžiuosiuose miestuose, vėliau – rajonų centruose, net kaimo ligoninėse (pvz., Kaltinėnuose, Kartenoje ir kt.).

2007 m. SA ministras R. Turčinskas išleido įsakymą, kad paliatyvioji pagalba yra atskira medicinos šaka ir patvirtino paslaugų įkainius. 2014 m. atnaujinti draugijos įstatai. 2015 m. SAM atliko įsakymo 2007 m. pataisas ir praplėtė indikacijas, bet įkainiai nepadidėjo. Pasak prof. A. Šeškevičiaus, tai ir liko didžiausia problema – maži paslaugų įkainiai.

Šiais metais Pasaulio paliatyviosios pagalbos asociacija paskelbė šūkį „Paslėpti gyvenimai – paslėpti ligoniai“.

„Šie žodžiai skiriami visų šalių vyriausybėms, kad jos atkreiptų tinkamą dėmesį į pačius pažeidžiamiausius ligonius, didintų paslaugų įkainius, o medikai turėtų galimybę teikti kokybiškas paslaugas. Šūkis taip pat skirtas ir parlamentarams, lemiantiems šalies biudžeto paskirstymą, priminti – ir jie nėra amžini, nes visa turi pradžią ir pabaigą. Todėl privalu prisimini sergančius nepagydomomis ligomis žmones“, – kalbėjo prof. A. Šeškevičius ir pakvietė tylos minute pagerbti Amžinybėn išėjusius draugijos (buvusius valdybos) narius: Janę Baublienę (pirmosios Lietuvoje skausmo klinikos vadovė mirė 2006 m.) ir šiais metais išėjusį Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vyr. gydytoją Joną Mikalauską.

Jaudinančią fotografijos parodą „Palaiminti mažutėliai“ pristatėLina Jakelė (Kauno slaugos ligoninė). Konferencijos dalyviai pažiūrėjo ir trumpą filmą tuo pačiu pavadinimu, sukurtą fotomenininkės Irutės Jaruševičiūtės darbų pagrindu (www.irutejaruseviciute.com).

Ne mažiau įdomi buvo ir darbinė konferencijos dalis.

Psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė (LSMU SF Slaugos ir rūpybos katedra) kalbėjo apie psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba. Apie bendravimo iššūkius ir sudėtingumą pasakojo VDU doc. Nijolė Liobikienė. Saugaus paciento padėties keitimo paslapčių mokė Jovita Demskytė (LSMU SF Slaugos ir rūpybos katedra).

Konferencijos dalyviai daug naujo išgirdo apie slaugytojų vaidmenį slaugant pacientus gyvenimo pabaigoje, apie mitybos stoką ir kaip mažinti neigiamus jos padarinius, apie tvarsčių reikšmę pragulų profilaktikai ir kt.

 

Džiuljeta Kulvietienė