Laukinių paukščių migracijos tyrimai, derinant veterinariją ir kosmines technologijas

Julius Morkūnas (J. Jonikienės nuotr.)Spalio 21 d. LSMU Veterinarijos akademijoje, VA absolventas, veterinarijos gydytojas, lektorius Julius Morkūnas skaitė paskaitą „Laukinių paukščių migracijos tyrimai, derinant veterinariją ir kosmines technologijas“.

J. Morkūnas 2003–2009 m. mokėsi Lietuvos veterinarijos akademijoje ir įgijo veterinarinės medicinos gydytojo kvalifikaciją, 2009–2013 m. studijavo Ekologijos ir aplinkotyros doktorantūros studijų programoje, Gamtos tyrimų centre, Ekologijos institute. Nuo 2011 m. dėsto Klaipėdos universitete ir dirba Lietuvos ornitologų draugijoje.

Veterinarijos gydytojas Julius dalyvauja tarptautiniuose jūrinių paukščių telemetrijos projektuose, kaip ornitologas ekspertas vertina vėjo elektrinių poveikį paukščiams ir šikšnosparniams, taip pat dirba su jūrinių paukščių priegaudos mažinimu žvejybiniuose tinkluose Baltijos jūroje. Veterinarinės medicinos žinias apie laukinius bei egzotinius gyvūnus gilino dirbdamas Lietuvos gyvūnų globos draugijoje (LGGD) Kaune, stažavosi Austrijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Paskaitoje lektorius aptarė, kokie paukščių tyrimai atliekami Lietuvoje. Akcentavo, kad vykdomos Lietuvoje perinčių paukščių, Baltijos jūroje žiemojančių paukščių apskaitos, fenologijos rinkimas – (mokslas, tiriantis paukščių parskridimo, kiaušinių dėjimo, išskridimo laikus), mitybos, elgsenos ir perėjimo, paukščių morfologijos, ekologijos, biologijos tyrimai. Paukščių žiedavimas, ženklinimas ir sekimas palydoviniais siųstuvais bei taikomoji ornitologija – vėjo energetika, pastatų renovacija, elektros perdavimo linijos.

 J. Morkūnas paminėjo, kad pagrindinis paukščių žiedavimo koordinatorius Lietuvoje yra Lietuvos paukščių žiedavimo centras, įsikūręs Kaune. Lietuvoje paukščių žiedavimas pradėtas maždaug prieš 80 metų Ventės rago ornitologinėje stotyje, kur per metus sužieduojama apie 90 000 paukščių. Darbas vyksta ir Juodkrantės paukščių žiedavimo ir tyrimų stotyje, o žieduotojai mėgėjai paukščius žieduoja visoje Lietuvoje.

Lektorius pasakojo apie šiuo metu vykdomus moderniausius tyrimus pasaulyje ir Lietuvoje. Veterinarijos gydytojas aptarė naujausias, moderniausias kosminių technologijų panaudojimo galimybes vykdant paukščių tyrimus. Tai geografinės pozicionavimo sistemos, išsami žemėlapių ir palydovinių vaizdų analizė ir t. t. Parodė jūriniams gyvūnams implantuojamus po oda, į pilvo ertmę ar tvirtinamus prie kūno nedidelio dydžio palydovinius PTT siųstuvus. Papasakojo, kokie veiksmai vykdomi gaudant paukščius ir juos operuojant bei implantuojant siųstuvus. Parodė trumpą filmuką apie paukščių gaudymą Baltijos jūroje ir pasirengimą implantacijai.

Ypač svarbu laikas, veterinarijos gydytojo kompetencija bei kruopštumas, kalbėjo J. Morkūnas. Paukščiai gaudomi tamsoje, naudojant gaudykles ir ryškius prožektorius. Norint, kad paukštis patirtų kuo mažiau streso, leidžiami raminamieji vaistai, o implantavimo operacijos kartais atliekamos net laivuose įrengtose operacinėse.

Veterinarijos gydytojas džiaugiasi, kad dėl siųstuvų atliekama daug įvairių tyrimų bei išgelbėjama daug gyvūnų, nustatomos tikslios jų migracijos, žiemojimo bei perėjimo vietos. Sudomino norinčius sužinoti, kur šiuo metu su moderniais siųstuvėliais migruoja rudakakliai narai, nurodė internetinį adresą www.divertracking.com

Po paskaitos vyko diskusijos ne tik apie laukinių paukščių, bet ir laukinių bei egzotinių gyvūnų tyrimus bei gydymą, žiedavimo svarbą, implantų panaudojimo galimybes, tolesnius tyrimus ir gyvūnų globą, paukščių išvystomą greitį skrydžio metu ir, žinoma, lektoriaus patirtą globojant gyvūnus Lietuvos gyvūnų globos draugijoje (LGGD) Kaune.

Paskaitos iniciatorė LSMU Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros ekologijos ir gamtosaugos dalyko dėstytoja dr. Jūratė Kučinskienė padėkojo Veterinarijos akademijos absolventui Juliui Morkūnui už įdomią, novatorišką ir išskirtinę paskaitą.

 

Jolanta Jonikienė