Konferencijoje aptartos opiausios visuomenės sveikatos problemos

Per pastarąjį šimtmetį lietuvių sveikata ženkliai pasikeitė, kalba visuomenės sveikatos specialistai. Prieš 100 metų, Lietuvai atkūrus savo valstybingumą ir įsteigus pagrindines visuomenės sveikatos institucijas, pavyko pažaboti daugelį sveikatai ypač pavojingų ligų. Nepaisant to, šiomis dienomis sveikatos apsauga susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos nuolat būtina spręsti.

Tam, kad būtų apžvelgti pastarojo šimtmečio darbai ir pasidalinta naujomis idėjomis, kaip toliau gerinti visuomenės sveikatą, šios ir kitų sričių specialistai spalio 9 dieną jau trečius metus iš eilės rinkosi į nacionalinę visuomenės sveikatos konferenciją „Šimtmečio Lietuva – šimtmečio visuomenės sveikata“.

Konferencijos svarba auga

Net 400 dalyvių konferencijoje klausėsi pranešimų apie antimikrobinį atsparumą, aplinkos įtaką sveikatai, fizinio aktyvumo svarbą, lyderystę, didžiųjų duomenų naudojimą sveikatos priežiūroje ir kitas visuomenės sveikatai aktualias temas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektoriaus studijoms prof. Kęstučio Petrikonio teigimu, tokios konferencijos ypač svarbios visiems. „Malonu dalyvauti renginyje, kuris skirtas ir Lietuvos šimtmečiui, ir visuomenės sveikatai. Jūsų darbas nematomas, bet tai, kas nematoma, yra labai svarbu. Tokios iniciatyvos, kurias demonstruoja Visuomenės sveikatos fakultetas, yra svarbios ne tik Universitetui, bet ir visuomenei. Džiaugiuosi, kad jūs stiprėjate“, – konferencijos organizatorius sveikino LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.

Renginio organizatorių darbu džiaugėsi ir sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. „Dėkoju organizatoriams už tokį grandiozinį projektą. Tikiuosi, kad ši pozityvi energija jus įkraus ir neprarasite motyvacijos tęsti šią tradiciją“, – kalbėjo viceministrė.

Pasak LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto dekanės prof. Ramunės Kalėdienės, susidomėjimas konferencija kasmet auga. „Puiku, kad kasmet dalyvių skaičius vis gausėja. Malonu, kad į šį renginį įsijungia ne tik visuomenės sveikatos, bet ir kitų sričių specialistai“, – džiaugėsi dekanė.

Konferencija jau trečius metus išlaiko ryšį su prezidentės remiama kampanija „Už saugią Lietuvą“. „Esame kalbėję apie savižudybes, socialinę atskirtį. Šiemet daug dėmesio skiriame patyčioms ir smurtui tarp vaikų. Tai – labai svarbi visuomenės sveikatos problema“, – teigė LSMU MA Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas.

Apie patyčias ir smurtą tarp vaikų profesorius diskutavo su žinomu visuomenės veikėju, aktoriumi ir dainininku bei akcijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriumi Vidu Bareikiu. Daugiau nei 40 mokyklų aplankęs V. Bareikis tikino, kad patyčios – ypač aktuali tema. „Ši problema taip pat aktuali ir universitetui bei bet kuriai kitai bendruomenei“, – kalbėjo V. Bareikis.

Žmonių ligos per šimtmetį keitėsi

Per šimtmetį ženkliai pasikeitė pagrindinės Lietuvoje gyvenančių žmonių mirties priežastys, konferencijoje kalbėjo Higienos instituto atstovas dr. Romualdas Gurevičius. Jo teigimu, per šimtmetį pastebimai išaugo ir savižudybių skaičius. „1918-ais metais pagrindinės mirties priežastys buvo infekcinės ligos, kvėpavimo takų ligos, virškinamojo trakto ligos. 2017-ais metais pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys“, – sveikatai pavojingiausių ligų pokytį apibūdino R. Gurevičius. Pasak jo, pirmaisiais atkurtos valstybės metais ypač pavojingas buvo ir gripas. Vėliau jį įveikti padėjo antibiotikai.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus muziejininkės dr. Astos Lignugarienės teigimu, pirmieji atkurtos Lietuvos valstybės metai visuomenės sveikatai buvo nepalankūs dėl karo padarytos žalos ir vėliau išplitusių epidemijų. „Visa tai skatino spręsti Lietuvos sveikatos problemas“, – konferencijos dalyviams pasakojo medicinos istorikė.  

Ypač garbingas Lietuvos šimtmečiui skirtos konferencijos svečias – prof. Liudas Mažylis, kuris skaitė paskaitą apie nueitą kelią Lietuvos valstybės atkūrimo link. Profesorius, Vokietijos archyvuose suradęs Vasario 16-osios aktą, neslėpė, kad paieškos nebuvo lengvos. „Jau atrodė, kad šio dokumento rasti nepavyks. Tai liudija dienoraščio įrašas „Kaip teks gyventi toliau?“, – juokavo prof. Liudas Mažylis. Jo teigimu, prieš šimtą metų atkurta Lietuvos valstybė neatsiejama nuo visuomenės sveikatos – nors nebuvo lengva, bet nepriklausomybė leido pradėti spręsti žmonių sveikatos problemas.

Neužmirštos ir šių dienų problemos

Žiemos ir vasaros laiko kaitaliojimas turi įtakos žmonių sveikatai ir savijautai. Net 90 proc. Lietuvos gyventojų norėtų atsisakyti laiko kaitymo, o didžioji dauguma apklaustųjų norėtų nuolatinio vasaros laiko, apie naujausius tyrimus šioje srityje kalbėjo LSMU MA Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorius dr. Vidmantas Vaičiulis.

Konferencijoje nepraleista ir skiepų tema. Nacionalinio visuomenės sveikatos apsaugos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Kristinos Rudžinskaitės teigimu, skiepytis reikia – tai naudinga mūsų sveikatai. „Svarbu skiepytis ne tik nuo bakterinių susirgimų, bet ir virusinių. Tai padėtų sumažinti antibiotikų vartojimą“, – tvirtino K. Rudžinskaitė.

Renginyje daug dėmesio skirta ir naujajam duomenų apsaugos reglamentui, kurį aptarė Mykolo Romerio universiteto dėstytojas doc. Marius Laurinaitis. „Reglamentas parašytas abstrakčiai, o tai palieka daug vietos interpretacijoms ir diskusijoms“, – apie reglamento trūkumus kalbėjo M. Laurinaitis.

Šiemet konferencijoje, kaip ir kasmet, nusipelniusiems visuomenės sveikatos specialistams įteikti Visuomenės sveikatos asociacijos apdovanojimai – išrinktas metų visuomenės sveikatos lyderis, kuriuo tapo Kauno r. mero visuomeninis patarėjas Romualdas Žekas, taip pat išrinktas geriausias stendinis pranešimas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos konferencija pasižymėjo ne tik pranešimų apie visuomenės sveikatą gausa. Renginyje koncertavo ir ypatingi konferencijos svečiai – Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavusi Ieva Zasimauskaitė ir kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorius Vidas Bareikis.