Konferencijai „Nacionalinė mokslo programa Sveikas senėjimas“ artėjant

Nacionalinių mokslo programų  paskirtis – inicijuoti būtinus mokslinius tyrimus apibrėžtai problemai spręsti, sutelkiant Lietuvos mokslinį potencialą ir finansinius išteklius. Kiekviena nacionalinė mokslo programa yra visuma mokslinių tyrimų, metodų ir priemonių tam tikra tema, sukuriančių sąlygas valstybei ir visuomenei išspręsti strategiškai svarbią problemą. Lietuvos mokslo tarybai pasiūlius ir Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus 2015-2021 m. finansuojama ir vykdoma programa „Sveikas senėjimas“.

Nacionaline mokslo programa „Sveikas senėjimas“ siekiama gauti naujų mokslo žinių, reikalingų pailginti sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 542,7 tūkst. vyresnių nei 65 metų žmonių. Nuo 2010 m. jų dalis išaugo nuo 17,3 iki 18,4 proc. nuo visų gyventojų (http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles19). 

Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) prognozuoja, kad 2030 m. pradžioje, jeigu padėtis nesikeis, beveik trečdalis (28,9 proc.) Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės. Tradiciškai pagyvenusiais žmonėmis vadinami 60-75 metų, senyvais žmonėmis - 75-90 metų, o ilgaamžiais žmonėmis - virš 90 metų. Programoje pagyvenusiais žmonėmis vadinami 60 metų amžiaus ir vyresni, senyvais - virš 75 metų žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) priimtoje deklaracijoje „Sveikata visiems XXI a.“ (1998) Europos regionui numatyti du siekiniai: „Sveika senatvė“ bei „Moksliniai tyrimai ir žinios – sveikatai“. Planuojama, kad 2050 m. vyresnių nei 65 metų gyventojų Europoje padaugės 70 proc., o vyresnių nei 80 metų – 170 proc. Europos Komisijos patvirtinta Baltoji knyga „Kartu sveikatos labui 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (White Paper. Together for Health: A Strategic Approach for the EU 2008–2013. Brussels, 23.10.2007. COM(2007) 630 final) numatė ES šalių narių sveikatos politikos ir piliečių sveikatos priežiūros bendrąsias strategines priemones ir veiksmus. Knygoje suformuluotas ir svarbus strateginis tikslas: sveikatos ugdymas senėjančioje Europoje. Manoma, kad prognozuojami demografiniai pokyčiai lems spartų sveikatos priežiūros esamų ir naujų paslaugų paklausos didėjimą ir pokyčius.

Remiantis EUROSTAT demografinėmis prognozėmis, 2020 m. Lietuvoje bus apie 17 proc. vyresnių nei 64 metų žmonių. Lietuvos sveikatos 2014-2025 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 m. programos patvirtinimo“ siektina vidutinė gyvenimo trukmė 2020 m. – 76 metai.

Senėjimui būdingos patologijos yra kompleksiniai dinaminiai procesai, kuriems suprasti būtini tolesni tyrimai, todėl naujų technologijų taikymas yra ir artimiausioje ateityje bus svarbūs senėjimo biologijos ir su senėjimu susijusių ligų patogenezės mechanizmams atskleisti, naujoms diagnostinėms bei terapinėms priemonėms kurti. Nauji diagnostikos ir gydymo metodai pailgino gyventojų, turinčių įvairių susirgimų, gyvenimo trukmę, o tai susiję su papildomomis finansinėmis išlaidomis sveikatos priežiūrai ir socialinei apsaugai. Dėl to pažangios valstybės siekia pailginti kokybiško gyvenimo, t. y. gyvenimo be ligų ir neįgalumo, trukmę. Kokybiško (sveiko) gyvenimo trukmės pailginimas galėtų sumažinti sveikatos priežiūros kaštus, nes užkirstų kelią toms ligoms, kurių rizikos veiksnys – senėjimas.

Svarbiausi Programos rezultatai bus naujos žinios, teoriniai ir taikomieji pagrindai, kurie yra reikalingi moderniai sveiko ir kokybiško senėjimo strategijai Lietuvos sveikatos sistemoje kurti. Su senėjimu susijusių ligų diagnostikos, prognozės, gydymo, reabilitacijos ir stebėsenos veiksmingumo, prieinamumo ir kokybės vertinimo rezultatai bus panaudoti moksliškai pagrindžiant su senėjimu susijusių ligų naujas veiksmingas profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodikas bei vertinant jų efektyvumą. Moksliniai rezultatai bus skelbiami recenzuojamuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose, pristatomi mokslo konferencijose.

Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ tikslas – kompleksiškai analizuoti ir spręsti Lietuvos visuomenės sveiko senėjimo biomedicinos ir socialinės medicinos klausimus, pasitelkiant mokslo ir technologijų plėtrą, fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatus.

Programai įgyvendinti 2015–2021 m. numatyti 3 tyrimų uždaviniai. Pagal juos vykdomi tyrimai finansuojami iš LR valstybės biudžeto asignavimų:

1) Sukurti naujus ligų rizikos veiksnių vertinimo ir profilaktikos metodus bei technologijas, ištirti jų poveikį sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmei;

2) Pasitelkus biotechnologijų, nanotechnologijų, vaizdinimo, informacines ir telekomunikacijos technologijas, sukurti ligų, trumpinančių sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę, ankstyvos diagnostikos ir eigos prognozavimo metodus;

3) Sukurti, tobulinti ir ištirti sveikatos būklių, darančių įtaką sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmei, gydymo, ligonių reabilitacijos bei ilgalaikės stebėsenos metodus ir Lietuvos pagyvenusių žmonių socialinę atskirtį mažinančias technologijas.

Nacionalinės mokslo programos yra vienas iš konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmų. Siekiant finansuoti didžiausios kompetencijos mokslinius tyrimus, skatinti Lietuvos mokslo konkurencingumą, programų įgyvendinimo priemonių vykdytojai atrenkami viešo konkurso būdu. Geriausių projektų atranka Lietuvos mokslo taryboje vyko 2015 ir 2016 m. Pirmojo kvietimo metu buvo pateiktos 97 paraiškos, o finansuotos 21. Iš jų 10 projektų dalyvauja LSMU mokslininkai. Antrojo kvietimo metu Lietuvos mokslo taryba vertino 85 paraiškų, o finansuoti atrinktos 9, iš jų 3 projektus vykdo LSMU mokslininkai.

„Sveiko senėjimo“ programos vykdymo grupė, siekdama kuo platesnės programos metu vykdomų tyrimų rezultatų sklaidos, inicijavo pirmąją ataskaitinę konferenciją „Nacionalinė mokslo programa Sveikas senėjimas“. Ji vyks 2017 m. balandžio 28 d. (penktadienis) Lietuvos mokslo taryboje (Gedimino pr. 3,  Vilnius; Mažoji salė).

Prof. Ingrida Ulozienė,

LSMU Mokslo centro vadovė