Spausdinti

Klinikinės farmakologijos rezidentūra

Vienu iš svarbiausių 2015 m. Europos mokslo renginių tapusiame jungtinio Europos fiziologų asociacijos ir Baltijos šalių fiziologų draugijų susitikimo (FEPS) papildomame simpoziume, kurį vedė prof. Edgaras Stankevičius ir prof. Romaldas Mačiulaitis, buvo nagrinėtos bei aptartos klinikinės farmakologijos plėtros perspektyvos. Apie rezidentūrą, edukacines programas ir klinikinės farmakologijos vietą medicinos sistemoje kalbėjo prof. E. Stankevičius, prof. R. Mačiulaitis, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys, Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė, „Pfizer“ viceprezidentė Europos regionui Rochelle L. Chaiken, klinikiniai farmakologai Rossas Breckenridge’as (JK) ir Staffanas Rosenborgas (Švedija).

***

LSMU podiplominių studijų dekanas doc. Kęstutis Petrikonis„Klinikinė farmakologija – nauja, perspektyvi ir labai reikalinga sritis, – po renginio sakė LSMU podiplominių studijų dekanas doc. Kęstutis Petrikonis. – Klinikiniai farmakologai, kaip specialistai, naudingi ekonomiškai ir kliniškai. Sveikatos apsaugos sistemai klinikinės farmakologijos sritis padeda taupyti lėšas. Klinikinė farmakologija – rezidentūra, kurią baigę specialistai teiks pagalbą ne tik parenkant arba pritaikant naujus vaistus, bet ir planuojant bei vertinant farmakologinius medicinos aspektus. Šie specialistai jau šiuo metu labai reikalingi, todėl jie turi būti gerai parengti. Žinoma, jiems reikia patirties, bet juk tam ir dirbs naujosios specialybės atstovai.“

Doc. K. Petrikonis pasidžiaugė, kad rezidentūros programa jau veikia, bet yra klausimų, kuriuos dar reikės spręsti: ši rezidentūros specialybė dar neturi savo, kaip gydytojo, normos, apimties, ką jie gali daryti ir pan.

Šiuo metu LSMU klinikinės farmakologijos rezidentūrą studijuoja 5 asmenys. Tai nauja rezidentūros programa, bet pasitikėjimas ja didėja. Į 4 m. trukmės rezidentūrą praėjusiais metais buvo priimti 2, šiais metais – 3 rezidentai. VU šios rezidentūros dar nėra.

Pasak dekano, kiekviena šalis turi savą – skirtingą – praktiką. Pavyzdžiui, Švedijoje veikia vienokia, Anglijoje – kitokia (tiesioginė ir leidžianti persikvalifikuoti iš kitų specialybių) sistemos.

„Gal kada ir Lietuvoje taip bus, – svarsto doc. K. Petrikonis. – Lietuvoje klinikinė farmakologija perspektyvi, ji garantuoja darbo vietas, ir gana svarbias. Tai ir praktinis darbas, ir mokslinis, ir administracinis, darbas ligonių kasose, įvairiose vaistų kontrolės tarnybose ir pan. Ši rezidentūros studijų programa sudaryta pagal naujausius standartus, todėl nenuostabu, kad rezidentai, studijuojantys klinikinės farmakologijos rezidentūrą, ja patenkinti.“

„Jau išplėsti ryšiai Lietuvoje, atsirado galimybė rezidentūros ciklų metu vykti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, į kai kurias vaistų klinikinius tyrimus atliekančias kompanijas. Ateityje planuojama turėti rezidentūros bazes užsienio klinikose, turinčiose didelį autoritetą savo šalyse. Toks mobilumas numatomas po metų, – sakė doc. K. Petrikonis. – Daugiau nei 1 rezidentūros bazė – ne tik Kauno klinikos, bet ir kitos Lietuvos bazės, ir ateityje – daugiau nei vienoje šalyje. Taip bus sudaryta galimybė atlikti dalį rezidentūros kitose šalyse, pamatyti užsienio rezidentūros centrus.“

***

LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovas prof. E. StankevičiusNeseniai pasibaigusio tarptautinio renginio organizacinio komiteto ir Lietuvos fiziologų draugijos pirmininkas, LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovas prof. Edgaras Stankevičius sutiko apibrėžti „farmakologijos rezidentūros“ sąvoką.

„Klinikinis farmakologas – gydytojas, kuris koncentruojasi į naujausių vaistinių medžiagų veikimo plėtrą ir sampratą. Pasaulyje klinikiniai farmakologai dirba daugelyje sričių. Tai ir akademinė aplinka, ligoninės, gamybinės vaistų įmonės ir valstybinės institucijos. Taip pat dalyvauja laboratorijų veikloje, biologinių žymenų, vaistų metabolizmo ir genetiniuose tyrimuose. Klinikiniai farmakologai dalyvauja kuriant ir plėtojant klinikinių tyrimų dizainą, vertinant klinikinius tyrimus, kuriant ir į praktiką diegiant rekomendacijas bei vaistų vartojimo reguliavimo taisykles, stebi vaistų vartojimą ir utilizavimą. Klinikiniai farmakologai dirba tiesiogiai su pacientais, konsultuoja juos gydant. Prireikus dalyvauja eksperimentiniuose vaistų šalutinių reakcijų ir sąveikų tyrimuose.

Klinikinio farmakologo rezidentūra – nauja, todėl vis dar ginčytina ir diskutuotina. Vienose šalyse ji rengiama vienaip, kitose – kitaip. Mes manome, kad būtent klinikinės farmakologijos rezidentūra yra sritis, kuri ateityje padės užpildyti šiandien Lietuvoje trūkstamas sritis“, – sakė prof. E. Stankevičius.

„Akademiniame sektoriuje klinikinių farmakologų trūksta net ir pagrindinėse ligoninėse, nekalbant apie valstybines institucijas, tokias kaip Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Diplomuotų specialistų klinikinių farmakologų yra labai mažai“, – prof. E. Stankevičiaus nuomone, ši specialybė pasiteisins, nes studentų susidomėjimas yra didžiulis: jau 2 m., vykstant priėmimui, stojantieji yra 4 stojantieji į 1 vietą.

„Šiandien rezidentams galime pasiūlyti ne tik bendrąją klinikinę praktiką, kurią jie atlieka klinikiniuose padaliniuose, bet ir galimybę dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Taip pat galimybę įsidarbinti Fiziologijos ir farmakologijos institute. Rezidentai susipažįsta su privataus kapitalo įmonių, kurios užsiima klinikiniais tyrimais ir vaistų gamyba bei įdiegimu į praktiką, veikla, taip pat su valstybinių institucijų darbu. Mūsų rezidentai bus ne tik išmokyti skirti ligas, išėję terapijos srities rezidentūros dalį, bet ir turės įgūdžių suprasti tai, kas vyksta privačiose įmonėse, kuo gyvena valstybinės įmonės, ko labiausia reikia tiek valstybei vaistų reguliavimo principu, tiek pacientams vaistų dozavimo ir parinkimo klausimais“, – sakė prof. E. Stankevičius.

Pasak profesoriaus, nuo kitų metų planuojama galimybė išvykti į užsienį, kur rezidentai galės susipažinti su klinikinio farmakologo darbu kitose šalyse (pvz., Švedijoje, Anglijoje), pažinti, kaip dirba didžiausi Europos vaistų gamintojų padaliniai.

„Todėl šio jungtinio Europos fiziologų asociacijos ir Baltijos šalių fiziologų draugijų susitikimo (FEPS) papildomame satelitiniame simpoziume aptarėme šios rezidentūros plėtros galimybes, atsižvelgdami ne tik į vietos poreikį, bet ir vertindami visos Europos patirtį.

Mano nuomone – tai geroji pedagoginė praktika, kai naujas dalykas pradedamas įvertinus kitų šalių praktiką, kad ji nebūtų tik deklaratyvi. Norėjome, kad diskusijoje dalyvautų ir rezidentai. Todėl simpoziume kalbėjo visų sričių pranešėjai – valstybinio ir privataus kapitalo bei užsienio valstybinių institucijų (Švedijos Karolinska instituto ir ligoninės, Londono ligoninių) klinikiniai farmakologai.

Apsikeitimas gerąja patirtimi padės suvokti, ką reiktų perimti, viešinti ir ką įmanoma padaryti dar geriau. Džiaugiamės, kad simpoziumas pavyko, sukėlė nemažą susidomėjimą tarp jaunųjų gydytojų, akademinės bendruomenės ir tarp vietos bei valstybinių institucijų“, – sakė LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovas prof. E. Stankevičius.

***

Įspūdžiais apie klinikinio farmakologo rezidentūrą po simpoziumo dalijasi rezidentė Simonita Mačiulskytė:

Simonita Mačiulskytė„Buvau terapinės specialybės gydytoja rezidentė. Dirbdama skyriuje, prieš metus išgirdau apie naujai atsiradusią klinikinės farmakologijos rezidentūros kryptį. Tuomet ir atėjo mintis pasidomėti daugiau. „Studijuoti klinikinę farmakologiją turėtų būti be galo įdomu“ – pagalvojau. Pasikalbėjau su programos vadovu prof. Romaldu Mačiulaičiu. Profesorius man papasakojo, kuo ši specialybė įdomi, nauja, nurodė galimas darbo perspektyvas. Taip ir apsisprendžiau pakeisti rezidentūros kryptį. Ir kol kas nesigailiu“, – šypsosi rezidentė.

„Pirmieji dveji metai klinikinės farmakologijos rezidentūros yra tokie patys kaip ir kitų terapinių specialybių – vidaus ligų ciklai: klinikinis farmakologas privalo puikiai išmanyti bendrąją terapiją. Trečiaisiais studijų metais visiškai pasikeičia studijų pobūdis. Šiuo metu mokausi „Vaistų vystymo pagrindų“ ciklą. Tai 4 mėnesiai keturiose skirtingose Kauno klinikų bazėse. Pirmąjį ciklo mėnesį organizuoja įmonė „Biomapas“, dirbanti klinikinių tyrimų, vaistų registravimo, farmakologinio budrumo srityse. Patirtis tikrai šauni, visi labai geranoriški, noriai mokė, patarė ir priėmė į kolektyvą – už tai jiems esu labai dėkinga“, – sako S. Mačiulskytė.

„Toliau farmakoepidemiologijos, farmakoekonomikos žinias gilinsiu „Corpus medica“ įmonėje. Po mėnesį rezidentūros studijos taip pat vyks Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje ir Valstybinėse ligonių kasose. Manau, šis 4 mėnesių ciklas – puiki proga susipažinti su ateities galimybėmis. Juk klinikinis farmakologas gali dirbti ne tik pedagoginį darbą ar konsultuoti ligoninėje, tačiau yra ir kita sritis – vaistų, kurioje taip pat yra galimybių pritaikyti savo žinias, – rezidentė pastebi, kad rezidentūros programa laikui bėgant turėtų tik tobulėti. – Esame pirmieji klinikinės farmakologijos rezidentai, todėl vėliau atėjusieji studijuoti galės remtis mūsų patirtimi.“

„Manau, atsiras minčių apie programos tobulinimą, kai ateisiu dirbti į skyrius jau kaip klinikinė farmakologė. Galbūt dabar, pasikeitus mano darbo pobūdžiui, iškils klausimų, ką klinikinis farmakologas turėtų veikti ligoninėje, kokia jo funkcija? Juk iki šiol dauguma Lietuvos ligoninių klinikinių farmakologų neturėjo. Taigi skyriuose dirbantys gydytojai gal dar nelabai supranta, ko iš tokių specialistų reikalauti ar tikėtis. Su tuo dar susidursiu. Manau, pirmiausia reikia įgyti klinikinio farmakologo specialybę, kad apie programą galėčiau pasakyti daugiau, – įsitikinusi S. Mačiulskytė. – Remdamasi savo nedidele dvejų metų rezidento ir terapeuto patirtimi, galiu tik spėlioti, kokių problemų iškils.“

„Neseniai Kaune vyko Europos fiziologų draugijos 4 dienų susitikimas. Paskutinę dieną vyko simpoziumas apie klinikinės farmakologijos studijas. Jame dalyvavo Lietuvoje ir užsienyje dirbantys klinikinės farmakologijos specialistai. Apie rezidentūrą ir edukacines programas kalbėjo prof. Romaldas Mačiulaitis, prof. Edgaras Stankevičius, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys, Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjaKristina Garuolienė, „Pfizer“ viceprezidentė Europos regionui Rochelle L. Chaiken, svečiai Rossas Breckenridge’as (JK), Staffanas Rosenborgas (Švedija). Užsienio svečiai papasakojo apie šios rezidentūros eigą jų šalyse, kur klinikinės farmakologijos rezidentūra gyvuoja jau daug metų. Patirties pasisėmė ir mūsų vadovai, o mums, rezidentams, įkvėpė norą ir motyvaciją sužinoti daugiau. Tikimės, kad bus rasta galimybė bendradarbiauti ir su Švedija, ir su JK. Labai norėtume išvykti stažuotis ir pamatyti, kaip visa vyksta šiose šalyse“, – viliasi rezidentė.

„Kol kas nesu apsisprendusi, kur norėčiau dirbti baigusi rezidentūrą. Tad daug vilčių dedu į manęs laukiančius likusius dvejus studijų metus, darbą skirtingose rezidentūros bazėse. Tikiuosi, pajausiu, kur labiausiai galėsiu pritaikyti savo žinias ir kur manęs labiausiai reikia“, – sakė S. Mačiulskytė.

 

LSMU inf.