Spausdinti

Kauno mokslininkų tyrimai suteiks naujų žinių apie glaukomą

Kauno mokslininkų tyrimai suteiks naujų žinių apie glaukomąLietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doktorantės Linos Šiaudvytytės disertacijos darbas jau dabar sukėlė tikrą sąmyšį medicinos pasaulyje. Jauna gydytoja kartu su savo vadove, profesore Ingrida Janulevičiene, atlieka tyrimus, kurių metu siekia išsiaiškinti, kaip kuo anksčiau diagnozuoti glaukomą, sustabdyti arba bent sulėtinti jos progresavimą.

„Šiuo metu pasaulio mokslininkai stengiasi atrasti naujus diagnostinius glaukomos žymeklius, pagal kuriuos būtų galima anksti ir neabejotinai diagnozuoti šią sunkią ligą, pristabdyti jos plitimą ir sunkėjimą“, – kalbėjo L. Šiaudvytytė.

Glaukoma – viena dažniausių negrįžtamo aklumo priežasčių pasaulyje – serga net 3,45 proc. visų vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Mokslininkams jau pavyko išaiškinti, kad pagrindinis glaukomos rizikos veiksnys yra akispūdis. „Glaukomai būdingi regos nervo struktūriniai bei akipločio pokyčiai gali atsirasti esant įvairiam akispūdžiui. Tačiau visų žmonių regos nervo jautrumas yra skirtingas. Pastaruoju metu visame pasaulyje itin domimasi galvospūdžiu ir jo įtaka glaukominiam regos nervo pažeidimui, nes regos nervo diskas yra sandūroje tarp dviejų spaudimų. Iš vienos pusės jį spaudžia akispūdis, o iš kitos – galvospūdis. Manoma, kad spaudimų skirtumas šioje srityje kenkia regos nervui. Ilgainiui dėl to gali negrįžtamai mirti tinklainės nervinės ląstelės ir regos nervas“, – paaiškino LSMU prof. I. Janulevičienė.Kauno mokslininkų tyrimai suteiks naujų žinių apie glaukomąKauno mokslininkų tyrimai suteiks naujų žinių apie glaukomą

Šį tyrimą, kuriuo remiasi ir LSMU doktorantė savo baigiamajame darbe, atlieka didelė komanda. LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytojams oftalmologams, neurologams ir Universiteto mokslininkams padeda ir KTU mokslininkai, kurie sukūrė prietaisą, padedantį išmatuoti galvospūdį neinvaziniu būdu.

Kaip teigia profesorė, produktyvus mokslininkų ir gydytojų bendradarbiavimas leidžia sėkmingai judėti pirmyn bei pasiekti vis geresnių rezultatų. „Galvospūdžio matavimo aukso standartas yra invazinės (chirurginės) priemonės. Tačiau jos tikrai negali būti taikomos atliekant profilaktinius akių tyrimus“, – pastebėjo LSMU ligoninės Kauno klinikų Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė.

Mokslininkai jau ištyrė 300 įvairaus amžiaus sveikų ir glaukoma sergančių žmonių. Anot L. Šiaudvytytės, pacientų, sergančių glaukoma, galvospūdis mažesnis nei sveikų žmonių. Tai lemia didesnį susidariusį spaudimų skirtumą regos nervo srityje. Taigi glaukoma yra dviejų, o ne vieno spaudimo liga.

 

Karolina Marcinkevičiūtė