Spausdinti

Kauno klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse persodino kepenis pacientui, sergančiam reta liga – portopulmonine hipertenzija

Pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija pacientui, sergančiam reta kepenų ir plaučių liga. Šios ligos – portopulmoninės hipertenzijos – vartų venos ir plaučių arterijos bei smulkiųjų kraujagyslių spaudimo padidėjimo priežastis yra hepatito C viruso sukelta kepenų cirozė. Penkiasdešimtmetį pacientą operavo Kauno klinikų Chirurgijos skyriaus vadovo prof. habil. dr. Giedriaus Barausko vadovaujama chirurgų komanda. Po 7 valandas trukusios operacijos pacientas sėkmingai sveiksta. Iki operacijos ir po jos pacientas gydomas Gastroenterologijos klinikoje.

„Daug metų pacientas sirgo hepatito C virusu, – Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas apgailestauja, kad ne visus, susirgusius hepatito virusu C, galima pagydyti net ir šių laikų vaistais, ypač jei ligą sukėlė pirmojo genotipo C virusas ir liga pereina į kepenų cirozę. – Todėl pacientas buvo įtrauktas į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Tiriant pagal kepenų transplantacijos protokolą paaiškėjo, kad pacientui atsirado reta komplikacija – portopulmoninė hipertenzija. Sergant ciroze, dėl sustandėjusių kepenų kraujas blogai teka per kepenis, todėl kepenų vartų venoje padidėja spaudimas. Tai įprastinė kepenų cirozės komplikacija.“

Profesorius paaiškino, kad skirtingai nei įprastinės kepenų cirozės atveju, šiam pacientui diagnozuotas ne tik vartų venos, bet ir plaučių arterijos spaudimo padidėjimas. Pasak prof. habil. dr. L. Kupčinsko, tai labai retas ir pavojingas derinys. Todėl gali atsirasti sunkus širdies nepakankamumas ir tokie pacientai gali neatlaikyti kepenų transplantacijos. Kai kuriems pacientams dėl tokio širdies pažeidimo gali reikti (tai patvirtina tarptautinė praktika) kombinuotos kepenų ir širdies transplantacijos.

„Laiku atsirado kepenų donoras, tinkantis pagal kraujo grupę, širdies pažeidimas dar nebuvo pavojingas, – sakė prof. habil. dr. L. Kupčinskas. – Transplantacija pavyko.“

„Transplantacijos sėkmė priklauso ne tik nuo puikaus kepenų chirurgų darbo, bet ir nuo visos komandos. Ypač svarbus anesteziologų, turinčių patirtį su pacientais, sergančiais širdies ligomis, indėlis“, – profesorius kalba apie prof. dr. Andrių Macą.

„Visos transplantacijos operacijos metu reikėjo ypač stebėti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, skirti specialių vaistų spaudimui plaučių kraujagyslėse mažinti, juos teko užsakyti dar planuojant operaciją, – apie pasiruošimo specifiką pasakojo prof. habil. dr. L. Kupčinskas. – Be aukštos kvalifikacijos anesteziologų, turinčių patirties su širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiais pacientais, tokią operaciją atlikti ir transplantuoti kepenis būtų tikrai sunku, o gal ir neįmanoma.“

„Efektas po kepenų transplantacijos – akivaizdus. Paciento ne tik atsigavo normali kepenų veikla, normalizavosi, itin sumažėjo spaudimas plaučių kraujagyslėse ir išnyko širdies nepakankamumo požymiai. Taigi pacientui pasisekė. Ši kepenų transplantacija pacientui, sergančiam reta liga ir išgyvenusiam retą komplikaciją – portopulmoninę hipertenziją, yra pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pati pirmoji Baltijos šalyse“, – prof. habil. dr. L. Kupčinskas apie tai kalbėjosi su Latvijos ir Estijos kolegomis – jų šalyse to dar tikrai nebuvo.

„Išskirtinis įvykis. Labai svarbus komandinis darbas. Gastroenterologai (doc. Jolanta Šumskienė, doc. Vitalija Petrenkienė, dr. Dalius Petrauskas ir kt.) yra atsakingi už paciento paruošimą operacijai ir ilgalaikį stebėjimą bei gydymą po transplantacijos. Intensyviosios terapijos klinikos gydytojai (prof. dr. Vidas Pilvinis, prof. dr. Dalia Adukauskienė ir kt.) – už stebėjimą iškart po transplantacijos, tačiau svarbiausia – darnus ir sėkmingas chirurgų bei anesteziologų komandos darbas operacijos metu“, – sakė prof. habil. dr. L. Kupčinskas.

Prof. habil. dr. Giedrius Barauskas ir prof. dr. Žilvinas Dambrauskas atliko kepenų persodinimo operaciją, donoro kepenis transplantacijai ruošė prof. dr. Antanas Gulbinas, dr. Tomas Vanagas, dr. Linas Venclauskas ir gydytojas Povilas Ignatavičius. Anesteziologų komandai, ruošusiai pacientą, vadovavo Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. A. Macas.

„Pacientams, kaip ir šiam penkiasdešimtmečiui, turinčiam individualią reakciją į savo kepenų ligą (didelis spaudimas plaučių arterijoje ir vartų venoje), dažniausiai neatliekama transplantacija, nes rezultatai gali būti ne tik vidutiniai, bet ir prasti. Net ir patyrę pasaulio gydymo centrai riboja tokių pacientų transplantacijas. Šio paciento rodikliai buvo ribiniai, bet prieš pusmetį jis vis tik buvo pradėtas ruošti transplantacijai. Pacientui buvo užsakyti reti vaistai. Jis buvo nuolat stebimas ir, galų gale, nuspręsta atlikti transplantaciją, – pasakojo prof. dr. A. Macas, kartu su Centrinio anesteziologijos skyriaus vadovu dr. Dariumi Trepenaičiu prisidėję ruošiant šį pacientą transplantacijai. – Dr. D. Trepenaitis kartu su jaunų gydytojų anesteziologų komanda atliko anesteziją operacijos metu.“

Dr. D. Trepenaitis prisiminė, kad operacinėje dar kartą buvo patikrintas paciento spaudimas plaučių arterijoje ir vartų venoje. Jis buvo dar padidėjęs nuo 40 iki 48 mm Hg. Tai reiškė, kad paciento būklė buvo ribinė, nes esant 50 mm Hg – jau nebetransplantuojama. Operacijos metu buvo naudojamas paties paciento kraujas – neprireikė donorų kraujo.

„Laimei, viskas pavyko puikiai – ir chirurgija, ir anesteziologija, – už kolegas džiaugiasi prof. dr. A. Macas. – Anesteziologų komanda nusprendė pažadinti pacientą dar ant operacinės stalo. Įvertinus visus naujausios literatūros duomenis ir įgytą patirtį nuspręsta, kad juo trumpesnė bus dirbtinė plaučių ventiliacija, juo pacientui bus geriau. Ne paslaptis, kad pasaulyje taip daroma, bet sprendimas žadinti tokia liga sergantį pacientą ir po transplantacijos – reiškė puikų anesteziologų įdirbį ir pasitikėjimą.“

Prof. A. Macas atkreipė dėmesį, kad anesteziologų patirtis auginta laipsniškai ir dėsningai. Nuolat dirbanti aštuonių anesteziologų grupė nuo 2011 m. stažavosi žinomame Europos kepenų transplantacijos centre – Gente (Belgija). Šis bendradarbiavimas tęsiasi ir toliau.

Prof. habil. dr. L. Kupčinskas priminė, kad vaisingas LSMU bendradarbiavimas su Gento universitetu tęsiasi jau daugiau nei 20 metų. Jis buvo inicijuotas per TEMPUS programas tuometinių Universiteto vadovų prof. habil. dr. Viliaus Grabausko, prof. habil. dr. Nijolės Misiūnienės, LSMU garbės daktaro prof. N. Lameiro ir vykdomas daugelyje medicinos sričių, tarp jų – ir transplantologijoje.

Prof. dr. A. Macas sako, kad be prof. habil. dr. L. Kupčinsko pastangų ruošiant pacientą ir be chirurgų prof. habil. dr. G. Barausko bei prof. dr. Ž. Dambrausko operacinėje – tokių rezultatų nebūtų pasiekta.

„Viskas vyko sklandžiai. Didesnių anomalijų nei recipientas, nei donoras neturėjo, išskyrus paciento problemas ir ligą“, – operaciją prisiminė prof. dr. Ž. Dambrauskas ir apibendrino pacientų po tokių operacijų akivaizdų gyvenimo kokybės pagerėjimą: sumažėja encefalopatija, pacientai ilgesnį laiką išlieka budrūs, geriau orientuojasi aplinkoje, lengviau bendrauja su namiškiais, geriau atsimena tai, ką išgirsta, taip pat sumažėja buvę virškinamojo kanalo kraujavimai, dusulys ir pan., mažėja auglių atsiradimo rizika ir kt.“

„Operacija pavyko sklandžiai. Džiaugiuosi, kad anuomet mes sugebėjome tai įdiegti, pradėti ir kad apskritai tai vyksta, – kalbėjo savo darbo sureikšminti nelinkęs Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriaus vadovas prof. habil. dr. G. Barauskas. – Pacientų, recipientų, laukiančių eilės, yra, donorų – taip pat. Problema atsiranda, kai ne visose mažesnėse ligoninėse sugebama tinkamai paruošti donorą. Medikamentų vartojimas, gyvybinių funkcijų palaikymas, laikas ir kt. kartais susidėlioja taip, kad donoro organai transplantacijai būna nebetinkami. Tai yra problema, apie kurią verta kalbėti. Visa kita – mūsų darbas.“

Kauno klinikose kepenų transplantacijos, vadovaujant prof. habil. dr. Juozui Pundziui, atliekamos nuo 2002 metų. Iš viso atliktos 36, per 2014 metus – 6 kepenų persodinimo operacijos.

Džiuljeta Kulvietienė