Spausdinti

Kauno klinikose paminėta Pasaulinė įgimtų imuniteto sutrikimų savaitė

Kauno klinikose paminėta Pasaulinė įgimtų imuniteto sutrikimų savaitėBalandžio mėnesį pasaulyje minima Įgimtų imuniteto sutrikimų savaitė. Ta proga Kauno klinikų Pirminio imunodeficito centras ir LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika pakvietė į renginį, kurio metu aptarti pirminio imunodeficito diagnostikos ir gydymo ypatumai.

Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė renginio dalyviams priminė, kodėl retoms ligoms skiriamas išskirtinis dėmesys, steigiami centrai ir siekiama garantuoti kompleksinę pagalbą. Prieš dvejus metus Kauno klinikose atidarytas pirmasis Lietuvoje Pirminio imunodeficito centras, kuriam vadovauja prof. Brigita Šitkauskienė. Centre dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistų komanda: alergologai ir klinikiniai imunologai, genetikai, hematologai, vaikų ligų ir laboratorinės medicinos specialistai. 

„Pirminis imunodeficitas laikomas reta liga, tačiau pasaulyje nuo jo kenčia apie 6 mln. žmonių, – teigė dr. I. Bajoriūnienė. – Statistika rodo, kad 70–90 proc. pirminio imunodeficito lieka nenustatyti.“

Kauno klinikose Pirminio imunodeficito centras įsteigtas siekiant pagerinti šios retos, sunkiai nustatomos, sudėtingos ligos diagnostiką ir gydymą. Laiku nustatyta diagnozė, tinkamas gydymas ir priežiūra gali pagerinti sutrikusią imuninę sistemą, apsaugoti nuo gyvybiškai svarbių organų pažeidimo ir netgi mirties.

Pasak Kauno klinikų gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo Tomo Slomskio, šiuo metu Lietuvoje imunodeficito gydymo galimybės nesiskiria nuo kitų šalių. Tą patį tvirtino ir į susitikimą atvykę pacientai – gaudami tinkamą gydymą, jie gali gyventi visavertį gyvenimą, net ir turėdami įgimtą imuniteto sutrikimą. 

Prieš metus pacientams, kuriems reikalingas nuolatinis gydymas imunoglobulinu, atsirado galimybė skirti po oda švirkščiamą preparatą. Vietoj anksčiau taikytų kasmėnesinių imunoglobulino infuzijų į veną, dabar pacientai kas savaitę nustatytą vaisto dozę susišvirkščia po oda patys. Tiek pacientai, tiek jų artimieji pastebi, kad toks gydymo būdas yra gerokai patogesnis, nors pacientui tenka didesnė atsakomybė. Gydytojai taip pat atkreipė dėmesį, kad tokiu būdu garantuojama tolygesnė imunoglobulino koncentracija kraujyje, pacientams nereikia kas mėnesį atvykti į ligoninę, todėl mažėja rizika užsikrėsti pavojingomis infekcijomis.

Susitikimo metu pacientai ir jų artimieji turėjo galimybę išgirsti specialistų atsakymus į kasdienybėje kylančius su gydymu susijusius klausimus, aptarti gyvensenos ypatumus, turint imunodeficitą. Daug diskusijų sukėlė klausimai apie skiepus, keliones ir naujus imunodeficito gydymo metodus.

Tėvai, auginantys imuniteto sutrikimų turinčius vaikus, domėjosi, kaip gyvena, mokosi, dirba pilnametystės sulaukę pacientai. Pacientai nuoširdžiai dėkojo gydytojams ir kompanijos, tiekiančios vaistus, atstovams už nuolatinį rūpestį ir konsultacijas ne darbo metu.

Pirminis imunodeficitas yra įgimtas sutrikimas. Žmonės, kuriems yra pirminio imunodeficito sindromas, jau gimsta turėdami silpnesnes gynybines organizmo funkcijas. Vienas svarbiausių pirminio imunodeficito požymių – polinkis dažniau sirgti infekcinėmis ligomis, pvz., sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu, šiems žmonėms susidaro sunkiai gyjančių pūlinių. Dažnai tokie pacientai ilgai ir nesėkmingai gydomi antibiotikais.

Siekiant padidinti šios ligos žinomumą, jau penktus metus iš eilės pasaulyje minima Įgimtų imuniteto sutrikimų savaitė. Tuo metu daug kalbama apie ankstyvosios diagnostikos ir tinkamo gydymo būtinybę, bendriems projektams susivienija pacientai, jų šeimos nariai, gydytojai, slaugytojai, mokslininkai ir farmacininkai. Kauno klinikose organizuotas susitikimas prisidėjo prie visame pasaulyje vykstančių renginių, kurių tikslas – skleisti žinias apie pirminį imunodeficitą sveikatos priežiūros specialistams, pacientams, jų artimiesiems ir visuomenei. 

 

LSMU inf.