Spausdinti

Kauno klinikose – interaktyvus Lietuvos aklųjų bibliotekos stendas

Artėjant Pasaulinei baltosios lazdelės dienai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje pacientams ir klinikos kolektyvui pristatytas Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) reklaminis interaktyvus stendas, skirtas žmonėm, turintiems regėjimo negalią, bei jų artimiesiems. Stende pateikiama akliesiems ir silpnaregiams, jų artimiesiems bei medikams aktuali informacija. Stendo paskirtis – informuoti regos neįgaliuosius apie Lietuvos aklųjų bibliotekos leidžiamus specialiųjų formatų leidinius Brailio raštu, garsinius, didesniu šriftu, daugiafunkcius, virtualią aklųjų biblioteką, projektą ELVIS ir kitas LAB paslaugas.

Stende pateikiama būtiniausia informacija apie LAB: kas ir kaip gali naudotis jos paslaugomis, kaip tapti LAB skaitytoju, kaip pasiekti biblioteką bei kt. Prisijungę prie informacinės sistemos ELVIS (elektroninė leidinių valdymo informacinė sistema), skirtos centralizuotai kaupti, tvarkyti ir teikti skaitytojams garsinius bei kitus skaitmeninio formato leidinius, visi norintieji gali susipažinti su ELVIS leidiniais. Nuolat atnaujinamą ir papildomą sistemą ELVIS šiuo metu sudaro MP3, PDF, DAISY formatų leidiniai, kuriuos internetu kompiuteryje arba mobiliojo telefono įrenginiu galima skaityti pageidaujamoje vietoje ir bet kuriuo metu.

LAB aptarnauja sutrikusio regėjimo žmones, kuriems dėl negalios įprasto formato leidiniai nepasiekiami. Skelbiant informaciją apie LAB interaktyviame stende gydymo įstaigoje tikimasi pasiekti potencialius LAB vartotojus, kuriems reikalingi specialių formatų leidiniai.

„Labai įdomus projektas. Manau, stende pateikiama labai naudinga informacija visiems, ne tik turintiems regėjimo negalią ar jais besirūpinantiems žmonėms. Kaip matome, susidomėjusiųjų daug ir jie negali atsitraukti, susidarė eilė, – po stendo pristatymo džiaugėsi Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas. – LAB stende pateikiama informacija, kuri nėra labai gerai žinoma visuomenei. Visiems, čia praeinantiems, ši informacija labai vertinga ir reikalinga. Labai gerai, kad ji čia pateikiama. Mes, medikai, patarsime naudotis ir patys norėtumėme pasinaudoti.“

„Mūsų klinikoje – labai didelis srautas, nes Akių ligų klinika yra specifinė, čia beveik kiekvieną pacientą kas nors lydi – ne tik vaiką ar vyresnį žmogų“, – stendo reikalingumą liudijo profesorius.

LAB Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas Zenonas Klimaitis papasakojo apie stendą, jo atsiradimo idėją ir paskirtį, taip pat apie Lietuvos aklųjų bibliotekos darbą.

„Idėja kilo, kai mūsų kolega pasakė, kad reiktų stendo, reklamuojančio LAB paslaugas. Norime būti novatoriški, interaktyvūs, kurti nauja, kad žmonės patys prisiliestų, paspaustų ir išgirstų bei įsimintų, – sakė Z. Klimaitis. – Akių ligų klinikos fojė prie registratūros – labai didelis judėjimas. Čia praeina labai daug žmonių – medikų, pacientų, juos lydinčiųjų ir studentų. Tikimės, LAB stendas sudomins. Siekiame būti naudingi, norime padėti ne tik pacientams, bet ir studentams. Akių ligų klinikoje Kaune stendas bus iki lapkričio 14 d.“

„Juo daugiau biblioteka turi skaitytojų – juo geriau. Juo daugiau kas žinos ir naudosis šia paslauga, juo geriau. Juk yra žmonių, dar nežinančių apie LAB ir jos teikiamas paslaugas. Jie leidžia laiką namuose, norėtų paskaityti… O jei apako jau vyresnio amžiaus – Brailio tikrai nebesimokys. Tuomet garsiniai leidiniai yra tikra paspirtis ir atgaiva. Norime teikti gerovę. Rūpinamės žmonėmis ir norime, kad apie mus žinotų. Aptarnaujame ne tik turinčiuosius regos negalią, bet ir dirbame kaip viešoji biblioteka“, – sakė Z. Klimaitis.

Lietuvos aklųjų biblioteka turi apie 5 tūkst. garsinių leidinių lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Juos įgarsino aktoriai, diktoriai, laidų vedėjai, savanoriai. LAB filialai yra Vilniuje, Kaune (Savanorių pr. 204a), Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Ukmergėje. Vienas iš artimiausių didesnių LAB planų – įgarsinti žodyną anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbomis. Tai 32 tūkst. žodžių, apie 90 val. garso įrašo su navigacija, randančia pageidaujamą žodį.

Z. Klimaičio nuomone, ši biblioteka – puiki ir studentams. Jaunimas, studentai visada neturi laiko – skuba, bėga, jiems geriau atsisiųsti kūrinį, turėti kompiuteryje.

„Stengiamės būti naudingi, įgarsiname vadovėlius. Literatūrą studentams rengiame pagal temas, kurios regėjimo negalią turintiems akliesiems arba silpnaregiams dažniausiai reikalingos. Lig šiolei pirmoje vietoje yra masažai, toliau – vadyba, teisė, socialiniai mokslai. Viena LAB lankytoja studijuoja agrokultūrinę technologiją, – pasakojo Z. Klimaitis. – Kasmet atliekame tyrimus, prašome aukštųjų mokyklų duomenų, nuorodų, kokias specialybes studijuoja turintys regos negalią žmonės ir jiems privalomojo literatūros sąrašo. DAISY vadovėlių būna 5–6. Garsinių leidinių per metus išleidžiame apie 150. Padeda savanoriai garsintojai, vienais metais vien jiems padedant išleidome 100 knygų. Taigi iš viso 250 knygų per metus.“

„Reklaminis stendas skirtas visiems, kaip ir LAB. Net ir neturintieji regos negalios gali lankytis LAB ir naudotis jos sukaupta literatūra – senos ir naujos knygos, žurnalai, laikraščiai. Bibliotekos stacionare galima pasiimti kompaktinių diskų, knygų Brailio raštu, atsisiųsti į telefoną, kompiuterį“, – atrasti LAB kvietė Z. Klimaitis.

Džiuljeta Kulvietienė