Išmanioji gerontechnologija – sveikam senėjimui

senejimasArtėja pirmoji ataskaitinė konferencija „Nacionalinė mokslo programa Sveikas senėjimas“. Ją organizuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). LMT konferencija remsis Nacionalinės mokslo programos Sveikas senėjimas vykdomais projektais.

Projektą „Išmanioji gerontechnologija – sveikam senėjimui“ LMT konferencijoje pristatys LSMU MA Slaugos fakulteto Geriatrijos klinikos vadovė prof. Vita Lesauskaitė.

„Stengiamės eiti kartu su mokslu ir su gyvenimu bei lygiuotis į personalizuotą ir individualizuotą mediciną, kuri dabar nebeįsivaizduojama be genomikos, proteomikos laimėjimų, be informacinių technologijų panaudojimo diagnostikai ir stebėsenai. LSMU drauge su KTU laimėjo finansavimą „Nacionalinė mokslo programa Sveikas senėjimas“ projektui „Išmanioji gerontechnologija – sveikam senėjimui, – sakė prof. Vita Lesauskaitė. – Tikimės, kad tai bus ne tik mokslas, bet ir galimytbė šias naujausias technologijas ateityje pritaikyti pagyvenusių žmonių namuose, jų pačių ir jų artimųjų gerbūviui bei ligoninėse ar slaugos, globos namuose.“

Projekto tikslas – atlikti tyrimus, kurie įvardins senyvų žmonių galimybes savarankiškai gyventi savo namuose ir sukurti tam reikalingas informacinių ryšių priemones ir technologijas, kurios leis pagerinti saugumą ir gyvenimo kokybę integruojant senyvus žmones į jų įprastą aplinką.

Projektas tik pradedamas vykdyti, tiriami pažeidžiamumo veiksniai, vertinani socialiniai aspektai, numatomi galimi problemų sprendimo būdai, atsižvelgiant į informacinių technologijų praktinį įgyvendinamumą ir tinkamumą senyvų žmonių priežiūrai. Kai projekto vykdymas eis į pabaigą, prototipai bus bandomi, testuojami ir, kaip tikimasi, vėliau pateks į Lietuvos rinką, nes šie analogai bus pigesni nei siūlo užsienio rinka. Pabrėžiant problemos aktualumą, dauguma senyvų žmonių iki pat „iškeliavimo“ nori gyventi savo namuose. Didžioji dalis taip ir gyvena – svarankiškai arba padedant artimiesiems. Tačiau, dažnai jiems yra reikalinga artimųjų arba specialistų priežiūra.

„Apie tai sprendžiame iš to, kokie pacientai patenka į Geriatrijos kliniką: kasdienėje veikloje visiškai priklausomi nuo kitų, turintys regos ir klausos sutrikimų, mitybos, koordinacijos, psichologinių problemų, proto ar judėjimo negalią ir t.t. Siekiant užtikrinti visavertį pagyvenusio žmogaus gyvenimą, jo priežiūrą, saugumą namuose, reikalingos tam tikros priemonės ir technologijos, kurios leistų nuotoliniu būdu įvertinti senyvo žmogaus būseną ir apie tai informuoti artimuosius ar priežiūros specialistus. Lietuvoje dar mažai naudojamos gerontechnologijos. Gal todėl, kad senyvi žmonės nenoriai pripažįsta naująsias technologijas dėl technikos ar naujovių baimės. Iš dalies šios naujovės pabrėžia negalią, nesavarankiškumą, sujaukia įprastinę namų rutiną, taip pat gali riboti ekonominiai ištekliai ir pan. Svarbu, kad vyresni žmonės patys suvoktų jų būtinybę“, – kalbėjo prof. Vita Lesauskaitė.

 Profesorės nuomone, sėkmingam naujųjų technologijų naudojimui gali padėti ankstyvas senyvų žmonių įtraukimas į technologijų kūrimo procesą, jie turėtų turėti galimybę įvertinti jų patogumą, naudą. Gerontechnologijų panaudojimas yra sąveika tarp asmens, technologijos ir aplinkos. Sėkmingam technologijų naudojimui būtina šalinti barjerus asmens, technologijų ir aplinkos lygiuose.

„Mūsų pirmasis kūrynys yra skirtas griuvimų nustatymui (detekcijai). Griuvimai yra vienas iš svarbiausių geriatrinių sindromų, kiekviena sunkesnė liga vyresniame amžiuje gali pasireikšti griuvimu. Labiau yra linkę griūti sergantys keliomis lėtinėmis ligomis asmenys, funkciškai labiau priklausi bei  moterys. Griuvimai sukelia fizinius sužalojimus, kurių vienas rimčiausių yra šlaunikaulio kaklelio lūžis. Mažiau nei 30 prc. po šio lūžio atgauna savo buvusią formą, 50 proc. nebegali gyventi savarankiškai ir tampa priklausomi. Ne mažiau svarbios yra psichosocialinės griuvimų pasekmės, kurios gali sukelti depresiją, baimę nugriūti, nepasitikėjimą savimi, nerimą, neigiamą socialinę patirtį, priklausomybę ir kt. Baimė didėja su amžiumi, labiau būdinga moterims, žmonėms su eisenos ir laikysenos sutrikimais.“

Pasak profesorės, projekto svarba ta, kad jame numatyta pasiūlyti du saugumo, tai yra griuvimo ir vietos nustatymo detektorius bei vieną telemedicinos. Tai yra kraujospūdžio ir deguonies įsotinimo nustatymo prototipai sujungti į vieną išmaniąją sistemą. Pagyvenusiam žmogui šios sistemos įdiegimas leistų gyventi saugiau, sveikiau savo įprastoje aplinkoje, o artimiesiems – būtų ramu dėl senyvo žmogaus sveikatos, stebėsenos ir galimybės valdyti padėtį. Šeimos gydytojas ar kitas prižiūrintis personalas turėtų informaciją apie prižiūrimojo paciento sveikatą, buvimo vietą, būklę, pozos rodiklius kiekvieną laiko momentą, o reikalui esant, galėtų greičiau suteikti pagalbą.

„Tiriame pažeidžiamumo veiksnius, pateikėme klausimyną, nes norėjome išsiaiškinti, kaip pagyvenę žmonės priimtų technologijas, ar jos jam atrodo reikalingos. Deja, Lietuvoje dar ne visi žmonės naudoja šaldytuvus ir dulkių siurblius, tai ką kalbėti apie kitas technologijas, – sakė prof. Vita Lesauskaitė. – Apie technines priemones, galinčias padėti griuvimo atveju, žino tik trečdalis respondentų, bet dauguma žinančiųjų – norėtų jomis naudotis.“

LSMU MA SF Geriatrijos klinikos vadovei prof. Vita Lesauskaitei, kalbėdamas tema „Išmanioji gerontechnologija – sveikam senėjimui“ antrino KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius prof. Egidijus Kazanavičius:

„Šio projekto koncepcija susideda iš keleto aspektų: bendravimo su pacientu, individualaus technologijos pritaikymo ir jos įdiegimo tam tikroje institucijoje (aplinkoje)."

 

Džiuljeta Kulvietienė,

Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba