Išeina pirmoji LSMU mokyklos laida

Išeina pirmoji LSMU mokyklos laidaMielieji,

Ar matot – saulė jums šypsosi?

Ar girdit – vėjo šnaresys vilioja?

Ar jaučiate – gyvenimas kaip niekad kviečia?

Ir lai paskutinieji mokyklos išbandymai – egzaminai – nesudaužo jūsų svajonių, nepakerpa sparnų, skrydžiui paruoštų.

Didžiausios sėkmės linki dvyliktokų auklėtojos Gitana ir Ingrida

 

Taip ilgai laukiau pabaigos, dabar pradeda atrodyti, kad tai spąstai. Nebenoriu išeiti, apsigalvojau… Leiskit dar pabūti čia ir pakvailioti neatsakingai. /Kipras Maselis, 12b/

Svarbu progresuoti! „Laikas neteka niekada tuo pačiu ritmu. Laiko ritmas priklauso nuo mūsų pačių. Laikas visada gerbs ir palaikys tai, kas tvirta, bet pavers dulkėmis tai, kas netvirta“. Šito linkiu visiems, kurie dar pasilieka šioje mokykloje. /Lukas Kavoliūnas, 12b/

Nuostabiausi dveji metai, praleisti nuoširdžių šypsenų ir pagalbos ranką visada ištiesiančių žmonių apsuptyje. Ši mokykla, jos mokytojai bei mokiniai man padėjo kopti ne tik į mokslo aukštumas, bet ir pasirinkti gyvenimo kelią. /Laura Merkevičiūtė, 12b/

… Atrodo tik ką susipažinome, o jau laikas išsiskirti. Sunku bus palikti už mokyklos sienų tuos prisiminimus, kurie kartais buvo liūdni, kartais linksmi. Ši mokykla man padėjo atrasti gyvenime pašaukimą. Dėkoju visam LSMU mokyklos personalui už įsimintinus dvejus metus. /Roberta Butkutė, 12b/

Per šiuos dvejus metus prasiplėtė akiratis ir pasaulio suvokimas. Susipažinau su daugybe įvairių, netradicinių asmenybių, su kuriais tikiuosi ir po mokyklos bendrauti. /Žymantė Grinevičiūtė, 12a/

Džiugu, kad baigiasi 12 mokslo metų, bet gaila palikti šaunius mokyklos draugus, puikius mokytojus, besišypsančią administraciją. / Augustas Janulevičius, 12a/

Daugelis aplink sako, kad mes mokomės „kalėjime“. Taip, negaliu neigti, kartais ir pati taip pagalvoju, tačiau mokykloje kuriama atmosfera padeda suprasti – mokytis gali būti linksma. Visgi LSMU mokykla tapo mūsų antrais namais, be kurių negalime gyventi. /Karolina Kairytė, 12a/

Niekada nesigailėsiu savo sprendimo pakeisti mokyklą, nes čia susipažinau su be galo gerais, nuoširdžiais žmonėmis, susiradau artimų draugų. Pirmą kartą tikybos pamokos buvo įdomios, linksmos, atviros. Mokytoją Randį prisiminsiu dar ilgai. Noriu padėkoti kiekvienam sutiktam žmogui, nes iš jo kažko išmokau. /Rugilė Šilkaitytė, 12a/

Tik dveji metai, bet teko išgyventi daug. Suprantama, mes jaučiamės suaugę, bet dar ne visai laisvi, dar klaidžiojantys pasirinkimų kelyje, todėl labai svarbi mokytojų bei draugų parama. Šioje mokykloje sutikti žmonės padėjo priimti tam tikrus sprendimus. Likusiems mokytis palinkėsiu mėgautis mokykliniu gyvenimu, net kai sunku, išdrįsti būti kitokiems, mąstyti kitaip – būtent tai padarys juos ypatingus už mokyklos ribų. /Rimgailė Viliokaitytė, 12b/

Atėjusi į šią mokyklą pirmiausia sutikau nuostabią klasės auklėtoją. Ji pozityvi, visada geros nuotaikos ir pasirengusi padėti. Visi man dėstantys mokytojai buvo draugiški, su humoro jausmu. Bet svarbiausia, sutikau draugus. /Paulina Sališiūtė, 12b/

Mokykloje ne tik ruošiamės gyvenimui, ne tik mokomės, bet atrandame įvairių asmenybių, nuostabių žmonių, draugų visam gyvenimui. Aš tai atradau šioje mokykloje ir visada jai būsiu už tai dėkinga. /Kotryna Tamkutonytė, 12b/

Man žodis mokykla reiškia draugus, vieningą komandą. Komandą, kuri nepabūgo pirmoji praverti šios mokyklos duris, kūrė tradicijas. /Gabija Tamošiūnaitė, 12a/

Per tuos dvejus metus labai pasikeitė požiūris į žmones, mokyklą, taip pat į save. Tai buvo puiki pradžia į savarankišką gyvenimą. /Emilija Strumskytė, 12a/

Džiaugiuosi turėdama tokią nuostabią auklėtoją, galbūt todėl taip sunku palikti šią mokyklą. /Rūta Vaicekauskaitė, 12b/

Pasirinkimas keisti mokyklą likus dvejiems metams buvo sunkus ir prieštaringas. Nemažai žmonių tokio poelgio nesuprato, tačiau aš pamaniau, kad kartais netikėčiausi sprendimai nustebina. Ir buvau teisi. Šioje mokykloje susipažinau ne tik su įdomiais, protingais ir šiltais bendraamžiais, bet ir su nuostabiais, supratingais ir įvairiais klausimais bei keisčiausiomis temomis patarimų nestokojančiais mokytojais. Dar ilgai atmintyje išliks akimirkos, praleistos šioje tikrai unikalioje ir mokančioje nustebinti mokykloje. /Gytė Vilčinskaitė, 12a/

Iš tiesų, atėjus į šią mokyklą, mane labiausiai nustebino pati atmosfera. Kalbu ne apie kabinetus, koridorius, kabinetus, bet apie žmones, jų šilumą, supratingumą. Čia sutikau savo draugę ir net mirktelt nespėjau, kaip prabėgo metai kartu. Noriu padėkoti šiai mokyklai, kad mane šiltai priėmė, ir palinkėti, jog LSMU bendruomenė ir toliau išliktų tokia vieninga ir draugiška./Dominykas Stasiūnas, 12b/

Ačiū už suteiktas gyvenimo pamokas, sutiktus draugus, mokytojus, padėjusius pasirinkti, už gerai praleistą laiką, už sunkumus, kurie užgrūdino. /Agnė Zdanavičiūtė, 12b/

Palikdama seną mokyklą ir atverdama LSMU duris surizikavau, bet nesigailiu. Dar tokios jaukios, harmoniškos aplinkos nesu jautusi, tokios nuoširdžios, žmoniškos auklėtojos su žiburiu reikėtų paieškoti. Nors užsukau čia tik trumpam, prisiminsiu amžinai. /Ineta Skaringaitė, 12b/

Šios mokyklos dėka suradau vieną svarbiausių žmonių savo gyvenime. Žinau, mudviejų keliai ilgai nesiskirs. /Domantė Vaišvylaitė, 12b/

Mūsų mokykla yra netradicinė. Visų pirma, mokytojų ir mokinių santykiai yra be galo šilti. Mokyklos valdžia visuomet išklauso mokinių nuomonę ir stengiasi į ją atsižvelgti. Mūsų klasė turėjo pačią nuostabiausią auklėtoją, kuri gelbėjo įvairiose situacijose ir užstodavo mus, jei prisidirbdavome. Su klase keliavome po Europą ir Lietuvą. Tikiu, kad šios mokyklos dėka kiekvienas iš mūsų pasieks savo tikslą. /Rūta Žekevičiūtė, 12b/

Palikau gerus draugus, brangius mokytojus ir seną mokyklą. Atėjau į naujų kelių ieškančią LSMU mokyklą. Nors čia susidūrėme su įvairiais sunkumais, ieškojimų klystkeliais, tačiau aš čia suradau nuostabius mokytojus ir naujus draugus, be kurių vargu, ar būčiau tapęs toks, koks dabar esu. Ši mokykla – geriausias mano pasirinkimas. /Karolis Pampikas, 12a/

Išmokau iš naujo pamilti žmones. Ši kelionė buvo nemenkas išbandymas.

Per dvejus metus teko prisiminti viską, ko išmokė gyvenimas. Širdį skaudėjo arba ji džiaugėsi, rankos virpo nuo rašymo. Sopanti galva išmokė iš naujo pamilti lovą ir pietų miegą. Vėl atradau nakties magiją – kiek laiko teko mokytis. Tai buvo nuostabi ir mįslinga kelionė, momentais net pagalvoju, kad nenoriu palikti šios vietos. Negaliu pasakyti „laukiu“, bijau to, kas bus po mokyklos. Tik galiu padėkoti už stiprų finišą mokykloje. Nuoširdžiai ačiū. /Karolina Šapkauskaitė, 12a/

Šioje mokykloje gavau daug patirties, kuri tikrai man padės keliauti per gyvenimą. Už tai esu dėkinga visai mokyklos bendruomenei, ypač klasės draugams ir mokytojams. Šekspyras sakė, kad laimės be kančios priemaišų nebūna. Taigi, tikiuosi, jog sunkus mokymasis atneš laimę ateityje. /Simona Gaigalaitė, 12b/

Mokykla priverčia susidurti su egzistencine drama – pareigos šauksmas ir tinginystė tampa nesuderinami. Tad nusprendžiau nekeisti savo būdo – tiesiog pakeisti požiūrį į situaciją! Ir man… pavyko! /Oskaras Godvaišas, 12b/

Visus 12 metų bandėme aplenkti laiką – dar nebaigę mokslo metų, jau svajodavome apie ateinančius, kai būsime vyresni. Šiandien mes jau vyriausi, turėtumėme džiaugtis, tiesa? Nesiskundžiame, kad peržengiame į naują, nepažįstamą suaugusio gyvenimą, bet būtent dabar, kai laiko esame nešami iš mokyklos suolo, mes taip nuoširdžiai trokštame, kad laikas aplenktų mus. /Laura Dobrovaitė, 12b/

Dveji metai prabėgo lyg ant sparnų. Tai buvo turtingi ir prasmingi metai, padėję man augti. Deja, trumpai. Likusiems linkiu toliau kurti tokią mokyklą, kurios niekada nesinorės palikti. /Laura Ramanauskaitė, 12b/

Dveji metai LSMU mokykloje – tai itin intymus laikotarpis mano gyvenime. Intymus tiek, kiek buvome atviri su draugais, bendraklasiais, mokytojais, kitais supančiais asmenims ir asmenybėmis, mokyklos grindimis ir sienomis, palangėmis, klasės suolu, nedidele scena, instrumentų kambarėliu, tualetu, net šiuo tekstu. Visi šie elementai sudaro prisiminimus, kurie suformavo mane – laimingą žmogų. Čia aš sutikau nuostabius žmones, sudėliojau prioritetus, įvertinau svajones, džiaugiausi atradimais ir pasiekimais, ieškojau paramos, gerbiau, dėkojau, atsiprašiau, mylėjau ir jaučiausi mylimas. Čia galėjome būti atviri, todėl galėjau pažinti kitus, tokius, kokie jie yra, ir save, tokį, koks esu net slapčiausiuose sielos kampeliuose. Tai man labai intymu, todėl šie prisiminimai liks visam laikui artimi ir brangūs. Norėčiau pasidžiaugti likimu, kuris atsiuntė mums beribio gerumo nuostabią auklėtoją ir tarti ačiū visai mokyklos bendruomenei. /Rokas Lauženykas, 12b/

Anot Antuano de Sent Egziuperi, vaikystė yra didelė žemė, iš kurios mes visi kilę. Daugeliui tai asocijuojasi su kasdien trinamu mokyklos suolu, nenoromis atliekamais namų darbais. Bet mokykla ne tik švietimui skirta vieta. Čia kiekvienas išmoksta svarbiausių gyvenimo pamokų. Suvokėme, kad kovoti už save, žinoti savo vertę, atrasti savo stipriąsias puses yra lygiai taip pat svarbu, kaip perprasti molekulių sandarą ar žinoti rašinio struktūrą. Ir svarbiausia, įsitikinau, kad stebuklų pasaulyje nebūna. Laiminga pabaiga garantuota tiems, kurie per gyvenimą ėjo turėdami tikslą ir pakankamai ryžto savo siekiams įgyvendinti. /Indrė Dzinzinaitė, 12b/

Gyvenimas kaip šokoladinių saldainių dėžutė. Niekada nežinai, kokio skonio saldainį ištrauksi. /Jaunė Razbadauskaitė, 12b/

Gyvenime svarbu dalyvauti, o ne laimėti. Kiekviena padaryta klaida – tai indėlis į pagrindinį gyvenimo laimėjimą. /Monika Matukaitytė, 12b/

Ateidama į LSMU mokyklą atsinešiau begalę vilčių ir lūkesčių. Labai džiaugiuosi, kad jie po truputį pildosi. / Gabrielė, 12a/

Linkiu, kad šioje mokykloje būtų saldūs ne tik vaisiai, bet ir šaknys. /Ugnė Kaunietytė, 12a/

Atėjome čia būdami tokie mažyčiai, o dabar mes jau tokie dideli – mokykla mums padėjo užaugti ir dabar tarsi mama išleidžia į platų pasaulį. /Roberta, 12a/

LSMU mokykla padėjo ne tik atrasti naują šeimą, bet ir atrasti savo gyvenimo kelią, kuriuo reik žengti be abejonės, graužaties. /Milda Dvareckytė, 12a/

Ačiū Tau, mokykla, kad augini sparnus ir mus visus, kaip savo į gyvenimą išleidi. Mūs kelias bus sunkus, bet visuomet išsaugosim jausmus, tikrus ir nuoširdžius, priminsiančius linksmiausius LSMU metus. /Jūratė Pakrosnytė, 12a/

Be Vikipedijos, kavos ir be puikių mokytojų šių dvejų metų turbūt būčiau neišgyvenęs. /Andrius Lugauskas, 12a/

Prieš 2 metus nusprendusi lankyti šią mokyklą, tikėjausi ko kito – bijojau. Tačiau dabar, po tiek įspūdžių, galiu drąsiai pasakyti, kad čia sutikau daugybę nuostabių žmonių, kurie padėjo sukurti naują pasaulį, kurie padės man kurti geresnę ateitį. /Greta J., 12a/

„Ačiū tau, mokykla, kad augini sparnus / ir mus visus, kaip savo, gyveniman išleidi…“ – tai mano senosios mokyklos – Garliavos J. Lukšos gimnazijos – himno žodžiai. Būtent jais ir norėčiau padėkoti LSMU mokyklai, kuri per dvejus metus gal ir nespėjo tapti sava, tačiau mažą kertelę širdyje visada užims, nes būtent ji mus išleidžia į gyvenimą. /Rimgailė Raudžiūtė, 12a/

 

LSMU inf.