Spausdinti

Įgyvendinta švietimo programa slaugytojams

Įgyvendinta švietimo programa slaugytojamsLSMU ligoninė Kauno klinikos kartu su programos partneriu Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) 2014 m. rudenį įgyvendino LR švietimo ir mokslo ministerijos finansuotą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą „Bendrosios praktikos slaugytojų, slaugančių pagyvenusius žmones, kompetencijų didinimas“. Mokymų programos apimtis – 189 val.

Kursuose tobulinosi 42 Kauno klinikų slaugytojos – dirbo 3 grupės po 14 slaugytojų.

Baigus vykdyti švietimo programą, mintimis apie šią programą, jos poreikį ir naudą dalijosi Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė dr. Jolanta Toliušienė bei kelios iš mokymuose dalyvavusių slaugytojų.

„Švietimo programos „Bendrosios praktikos slaugytojų, slaugančių pagyvenusius žmones, kompetencijų didinimas“ tikslas yra suteikti informaciją apie pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms galimybes, pateikti papildomų žinių apie slaugos ir profilaktikos priemonių specifiškumą slaugant vyresnio amžiaus“, – sakė dr. J. Toliušienė ir vardijo pagrindines pratybų temas:

„Pagyvenusių pacientų išsamus vertinimas ir slaugos problemų identifikavimas“, „Mitybos nepakankamumas: priežastys, vertinimas, slauga“, „Griuvimai, rizikos veiksnių vertinimas, profilaktika“, „Skausmas vyresniame amžiuje“, „Vaistų poveikis pagyvenusiems žmonės ir vaistų vartojimo principai“, „Miego sutrikimai ir nemedikamentinis gydymas“, „Sergančių demencija priežiūra“, „Saugaus judėjimo principai (praktiniai užsiėmimai mažose grupėse)“.

Įgyvendinant švietimo programą patirtimi dalijosi gydytojai geriatrai prof. habil. dr. Vita Lesauskaitė, prof. dr. Jūratė Macijauskienė, doc. dr. Gytė Damulevičienė, dr. Odeta Kučikienė, gydytoja Jurga Knašienė, taip pat LSMU SF Slaugos ir rūpybos katedros dėstytojai doc. dr. Aurelija Blaževičienė ir dr. Lina Spirgienė.

Klinikinės praktikos saugaus judėjimo principų taikymo mokė LSMU SF Slaugos ir rūpybos katedros asistentė Jovita Demskytė ir Kauno klinikų Nefrologijos skyriaus vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Paulina Palubeckienė. Jos saugaus judėjimo žinių ir įgūdžių sėmėsi iš Švedijos bei Danijos slaugytojų.

„Džiugu, kad Lietuvoje yra šios srities profesionalų, turinčių sertifikatus. Jie saugaus judėjimo principų gali mokyti ne tik slaugytojus, bet ir kitus sveikatos priežiūros specialistus, universiteto studentus“, – džiaugėsi dr. J. Toliušienė.

Demografiniai duomenys patvirtina greitą Lietuvos populiacijos senėjimą. 20 proc. visų Lietuvos gyventojų sudaro 60 m. ir vyresni asmenys, 15 proc. – 65 m. ir vyresni. Daugėja 75 m. ir vyresnių žmonių populiacija. 2030 m. 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius padidės iki 27,3 proc. Intensyvus vyresniosios kartos visuomenės didėjimas iš esmės keičia demografinę ir socialinę struktūrą. Sveikatos priežiūros sistemai ir universitetinio lygmens ligoninėms tai kelia finansavimo garantavimo, aukštos kokybės paslaugų plėtros bei pasiekiamumo iššūkius. Daugėjant pagyvenusių ir senyvų žmonių, nepaliaujamai didėja integruotų, daugiadalykių sveikatos priežiūros paslaugų poreikis.

Vyresnio amžiaus žmonėms būdingi savitieji geriatriniai sindromai, apibrėžiami kaip ligos arba būklės, turinčios daug ir įvairių priežasčių ir mažinančios funkcines galimybes. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga keletu lėtinių ligų ir turi jų sukeltų sveikatos sutrikdymų, kurie valdomi daugybe vaistų. Jų gydymas universitetinio lygmens ligoninėje reikalauja kompleksinio požiūrio, daugiadalykės specialistų komandos (įvairių sričių gydytojų, slaugytojų, socialinių darbuotojų, psichologų, kineziterapeutų ir kt.) kompetencijos bei įgūdžių, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

„Prižiūrint vyresnio amžiaus pacientus, daugiadalykėje komandoje dirbantiems slaugytojams reikia nuolat atnaujinti specifines ir nespecifines žinias, – sakė dr. J. Toliušienė. – Gydant pagrindinę ligą, dėl kurios pacientas pateko į universitetinę ligoninę, reikia atsižvelgti ir į gretutines ligas. Šiuo metu ypač svarbus yra neformalusis slaugytojų švietimas, universitetinio lygmens ligoninėse siekiama garantuoti aukštos kokybės paslaugas vyresnio amžiaus pacientams.“

Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė dr. J. Toliušienė pasakojo, kad programa buvo grindžiama neformaliuoju suaugusiųjų švietimu – sudaromos sąlygos universitetinėje ligoninėje dirbantiems slaugytojams mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų. Įgyvendinant programą, įvairiuose specializuotose skyriuose dirbantys slaugytojai įgijo teorinių žinių, kurias įtvirtino pratybose ir seminaruose.

Neurologijos klinikos slaugos koordinatorė Daiva Borkienė:

„Gavus informaciją apie šių mokymų organizavimą, sudomino aktualios temos. Ypač domina senstančios mūsų visuomenės aktualijos ir su jomis susijusios problemos. Dirbant Neurologijos klinikoje, su jomis tenka dažnai susidurti.

Į mūsų kliniką patenka vyresnio amžiaus pacientai, sergantys keliomis lėtinėmis ligomis. Tad slaugos personalui labai svarbu pažinti ir gebėti atskirti patologiją ir fiziologinius senėjimo požymius. Turimos ir naujai įgyjamos žinios kasdien padeda slaugytojams rasti optimaliausius darbo būdus, padeda bendraujant su pacientu bei sprendžiant jo sveikatos sutrikimus.

Slaugos personalui labai svarbu taikyti saugaus judėjimo principus, ypač – taisyklingai keisti paciento kūno padėtį. Slaugytojus varginamam nugaros skausmui atsirasti įtakos turi netaisyklingas paciento kėlimas arba jo padėties keitimas. Visiems sveikatos priežiūros specialistams privalu žinoti saugios paciento kūno padėties keitimo taisykles, norint išvengti darbuotojo sveikatos sutrikdymo.

Sakoma, jei iš konferencijos arba kito renginio išsineši bent vieną naudingą sakinį – buvo verta dalyvauti. Iš šių mokymų išėjau išgirdusi tikrai ne vieną naudingą informaciją. Vadinasi, buvo verta juos lankyti.“

Šeimos medicinos klinikos Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Rūta Čepšienė:

„Labai naudinga švietimo programa. Su lektorėmis diskutavome apie esmines problemas, mokėmės, kaip bendrauti su vyresnio amžiaus pacientais. Žavėjomės lektorių profesionalumu.

Dirbu pirminėje asmens sveikatos priežiūros grandyje. Pacientai pirmiausia ateina pas mus. Vyresnio amžiaus pacientų turime labai daug, nes visi žinome – visuomenė sensta.

Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus specifika – slaugytojų vizitai į pacientų namus. Slaugytojui, lankančiam pacientą namuose, labai svarbu bendravimas, pasitikėjimas, paciento gyvenamosios aplinkos pritaikymas jo negaliai, pabrėžiant griuvimo rizikos profilaktiką, dubens lūžių, galvos sumušimų profilaktikos priemones (apšvietimas, specialūs laikikliai, pagalbinių priemonių, skirtų judėjimui palengvinti, taisyklingas naudojimas, buities daiktų patogus išdėstymas ir pan.).

Kartojimas yra mokslo pagrindas. Visiems slaugytojams reikėtų lankyti tokius mokymus. Juk senėjant visuomenei, vyresnio amžiaus žmogus daug kur būna pagrindinis pacientas. Slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai turi stengtis dėl vyresnio amžiaus asmenų sveikatos bei kokybiško gyvenimo.

Per mokymus įgijome daug naujų žinių ir įgūdžių, pakartojome senus ir visa tai sėkmingai taikome kasdieniame darbe, dalijamės su kolegomis.“

Abi slaugytojos tvirtino, kad dar kartą eitų ir kolegėms patartų dalyvauti tokiose neformalaus švietimo programose.

 

Džiuljeta Kulvietienė