Spausdinti

Gyvybės mokslų sektoriui Lietuvoje pranašauja aukso amžių

Gyvybės mokslų sektoriaus augimas Lietuvoje yra vienas sparčiausių, o svarstantiems į jį įsilieti šiandien yra pats palankiausias metas. Įstaigos „Versli Lietuva“ duomenimis, jau dabar šiame sektoriuje Lietuvoje veikia apie 400 kompanijų, o mokslo projektus vykdo net 15 000 mokslininkų.

Sausio 30 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusiame bendrų LSMU ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo projektų aptarime kalbėjusi LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu mokslininkų vykdomi tyrimai yra išties prasmingi – dauguma jų turi taikomąjį pobūdį. Pasak prorektorės, tyrimų spektras netrukus prasiplės – prie LSMU ir KTU finansuojamų bendrų mokslo projektų fondo prisijungs ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). „Tai bus pagrindas plėstis tarpdisciplininiams tyrimams, kai prisijungs ir socialinių mokslų atstovai“, – teigė prof. Vaiva Lesauskaitė.

Mokslininkų susitikime LSMU dalyvavusi „Versli Lietuva“ vadovė Daiva Kleponė pabrėžė, kad bendrų universitetų projektų rezultatai pastebimi visame pasaulyje. „Mes jau tampame lyderiais ir esame matomi pasaulyje, mūsų mokslininkai kuria Lietuvos, kaip šalies, kuri turi perspektyvų gyvybės mokslų sektorių, vardą“, – kalbėjo D. Kleponė. Jos teigimu, sektoriaus potencialą jaučia ir jaunimas – vien 2016 metais gyvybės mokslų studijas pasirinko net 10 000 studentų, kas tokiai šaliai kaip Lietuva yra labai geras rodiklis.

Tai, kad šalies rinkoje įsitvirtina dar viena stipri sritis, žino ir naujo verslo pradininkai. Be didelio skaičiaus įmonių, Lietuvoje veikia ir apie 40 startuolių, kurie savo veiklą taip pat orientuoja į gyvybės mokslus.

Aptariant bendrus universitetų mokslo projektus pasidžiaugta, jog mokslo projektai atliekami ypač perspektyvioje srityje. Ateityje siekiama sukurti Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemą ir paskatinti generuoti daugiau produktų.

Mokslininkai į bendrų projektų aptarimus renkasi jau trečius metus iš eilės, o iki šiol matomi ne tik pažadai, bet ir aiškiai apčiuopiami rezultatai. Universitetų, norinčių kartu vykdyti mokslo projektus ir juos finansuoti, ratas Kaune plečiasi. Bendro universitetų fondo, kuriuo finansuojami mokslo projektai, misija – sujungti universitetų bendruomenes į tarpdisciplininius tyrimus. Tai suteikia galimybę konsoliduoti žmonių potencialą, praplėsti tyrimų kokybę ir poveikį.

Tai, jog Kauno mokslinis potencialas plečiasi už vienos aukštojo mokslo institucijos ribų, miestui ir šaliai yra labai svarbu. Mokslas neturi nei institucinių, nei disciplininių rėmų. Kiekviena mokykla turi savo stipriasias puses, todėl dirbant kartu, mokslininkams atrandant kitas disciplinas ir išeinant iš savo disciplinos rėmų tyrimai gali būti įdomesni. Prie bendro tyrimų fondo žada prisijungti ir Lietuvos energetikos institutas.