Gyvūninių išteklių valdymas paukštininkystės srityje

Gyvuniniu istekliu valdymasHohenheimo universiteto Gyvūnų mokslo instituto (Vokietija) prof. habil. dr. Michaelis A. Grashornas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje viešėjo kovo 13–17 d. ir skaitė paskaitas LSMU VA Gyvulininkystės technologijos fakulteto magistrantams.

Visą savaitę Gyvūninių išteklių studijų programos magistrantams profesorius iš Vokietijos skaitė paskaitas: „Sodybinė paukštininkystė ir jos organizavimas“, „Paukščių veislės charakteristika, kurios naudojamos rekreacinėse sistemose“, „Paukščių laikymo ir priežiūros reikalavimai rekreacinėse sistemose“, „Paukščių veislių produktyvumo, reprodukcinių savybių analizė“, „Pašarinių žaliavų ir pašarinių priedų naudojamų paukščių mityboje vertinimas“, „Lesalų receptūrų sudarymas paukščiams rekreacinėse sistemose“, „Kiaušinių ir paukštienos kokybės vertinimas“, „Paukščių gerovės reikalavimai“.

Beveik daugiau nei dešimtmetį alternatyvia paukščių laikymo patirtimi gali didžiuotis vokiečiai. Prof. habil. dr. Michaelis A. Grashornas su LSMU GTF studentais dalijosi savo patirtimi ir diskutavo apie gaminamus išskirtinės kokybės produktus iš paukštienos, pasakojo apie alternatyvios paukštininkystės specifiką ir privalumus, aptarė alternatyvios paukščių laikymo sistemos veisles bei asortimentą.

Pasaulyje vis labiau plinta ekologiški ūkiai, kur paukščiai laikomi natūraliomis sąlygomis, lesinami vietinės gamybos lesalais. Šiandien populiarėja ekstensyvus paukščių laikymas, paukščių veislių panaudojimas emocijai sukurti, aplinkai puošti arba saviems mitybos poreikiams tenkinti. Lietuvoje auginama vis daugiau veislinių naminių paukščių, puošiančių sodybų kiemus savo išskirtiniu grožiu.

Alternatyvios paukščių laikymo sistemos ir ekstensyvios sistemos taip pat galimos ir gaminant kiaušinius bei paukštieną ekologiniuose ūkiuose. Pasirenkamos tam tikros paukščių veisles, kurios gali būti naudojamos rekreacinėje sistemoje psichologinėms bei emocinėms nuostatoms gerinti ir puošti aplinką. Rekreacija – žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis. Rekreacinės sąlygos, pasak visuomenės sveikatos specialistų, tai gerosios emocijos, kurias gali patirti žmogus stebėdamas paukščius.

Gyvūninių išteklių specialistų uždavinys yra parinkti paukščių veisles, nurodyti jų laikymo sąlygas, parinkti mitybos racioną, užtikrinti paukščių laikymo gerovę, bei išskirtinės kokybės maisto produktų gamybos principus. Anksčiau Lietuvoje daug dėmesio buvo skiriama pramoninei paukštininkystės gamybai, intensyviam viščiukų broilerių laikymui ir auginimui. „Alternatyvi paukštininkystė Lietuvoje gali tapti verslu, geru postūmiu kaimo plėtrai. Kuriantis alternatyvios paukštininkystės ūkiams, keistųsi kaimų infrastruktūra: atsirastų grūdų vartotojų vietoje, naujų darbo vietų. Alternatyvi paukštininkystė – ateities perspektyva Lietuvoje“ – kalbėjo prof. habil. dr. Romas Gružauskas.

Šilkaplunksnės vištos iš Kinijos turi penkis pirštus, jų mėsa, oda ir kaulai – violetiniai. Araukano veislės vištų kiaušinis neįprastas – jis žalias. Vištos turi savo charakterį. Dažniausiai  gyvena atskirai, nes nesutaria, kiekviena pradeda ieškoti savo teritorijos. Muskusinės antys nereiklios laikymo sąlygoms, klimatui. Joms nebūtini specialūs pašarai. Ši dekoratyvinė ančių veislė yra sodybos ar tvenkinio puošmena, bet turi labai aštrų snapą, tad šeimininkai turi būti pasirengę pašalinti neretai pasitaikančias paukščių kanibalizmo priežastis.

 Mėsiniai balandžiai yra stiprūs, atsparūs, sveiki ir kartais net pernelyg energingi paukščiai. Jiems nereikia jokios ypatingos priežiūros, jie vislūs – gerai peri ir patys užaugina savo jauniklius. Vištinių balandžių nereikia lesinti iš rankų ir ieškoti įtėvių poros jų jaunikliams perėti bei auginti. Švara, pakankama erd­vė ir įprastinis kokybiškas lesalas – tai viskas, ko reikia, kad šeimininkas galėtų džiaugtis savo neįprastų paukščių grožiu ir džiuginti aplinkinius. Putpelės gamtoje gyvena būreliais aukštoje tankioje žolėje. Putpelės bijo ryškios šviesos, tiesioginės saulės šviesos ir didelės erdvės ir visus šiuos dalykus turi žinoti paukščių šeimininkai.

Anot prof. R. Gružausko, pagrindinis Gyvūninių išteklių valdymo studijų programos tikslas – parengti plačios erudicijos gyvūninių išteklių valdymo specialistus, gebančius savarankiškai ir kūrybiškai pritaikyti naujausias gyvūninių išteklių valdymo žinias ir mokslinių tyrimų rezultatus organizuoti terapijoje asistuojančių ir rekreacijoje auginamų gyvūnų panaudojimą siekiant geresnės asmens ir visuomenės sveikatos, gyvūnų gerovės, parenkant pažangius veisimo metodus, užtikrinant atsakingą gyvūno priežiūrą ir mitybą, ugdant žmonių ir gyvūnų bendravimo gebėjimus. Per gyvūnus suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų žmonėms, o nebūtinai juos suvalgyti. Ekstensyvus paukščių laikymas, kur atvykę poilsiauti žmonės gali pasigrožėti tam tikromis paukščių veislėmis, pasidžiaugti plunksnų grožiu ir stebėti paukščių gyvenimą, o taip pat patenkinti savo fiziologinius poreikius – suvalgyti kiaušinį.

 

Jolanta Jonikienė,

Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba