Gyvensenos specialistai: daugelio lėtinių ligų priežastis – sėdėjimas

Sėdėjimas – nauja rūkymo forma. Kovoje su pasyvaus gyvenimo ir žalingų įpročių bei nesubalansuotos tinkamos mitybos sukeliamomis ligomis tradicinės medicinos nepakanka – būtina keisti žmonių įpročius ir aplinką. Pasak Europos Sąjungos (ES) komisaro Vytenio Andriukaičio, sveikos gyvensenos specialybės integracija į sveikatos sistemą – pirmas ir svarbiausias žingsnis šių tikslų link.

Sveikatos apsaugai reikia pokyčių

Apie tai, kad šiuolaikinė medicina ir sveikatos apsauga privalo iš kito kampo pažvelgti į modernaus gyvenimo sukeliamas sveikatos problemas, kalba ne tik V. Andriukaitis. Kovo 4 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusioje jau 4-ojoje tarptautinėje gyvensenos medicinos konferencijoje „Gyvensenos medicina: sprendimas lėtinių ligų prevencijai ir gydymui“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kartu su žinomais Lietuvos ir pasaulio sveikatos priežiūros specialistais diskutavo apie vis daugiau susidomėjimo pasaulyje sulaukiančią gyvensenos medicinos profesiją, kuri sveikatos apsaugos srityje padės įgyvendinti daugybę teigiamų pokyčių.

A. Veryga prisiminė netolimą praeitį, kai pasaulis buvo susikocentravęs į klinikinę mediciną ir ligų gydymo srityje atliekamus mokslinius tyrimus. „Šiandien jau niekas nekvestionuoja sveikatą lemiančių veiksnių – mitybos, rūkymo, alkoholio vartojimo ir fizinio aktyvumo. Prieš kelis dešimtmečius apie tai dar nebuvo kalbama“, – sakė ministras.

A. Veryga pasidžiaugė, kad LSMU inicijuota studijų programa „Gyvensenos medicina“, kurios pirmuoju koordinatoriumi buvo pats ministras, jau domisi ir kitos Lietuvos bei užsienio aukštosios mokyklos. „Lietuvai – tai puiki proga pristatyti kažką naujo ne tik sau, bet ir visam pasauliui“, – teigė jis.

Už daugybe nuveiktų darbų sveikos gyvensenos populiarinimo srityje savo kolegas pagyrė ir LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis. Kalbėdamas renginio dalyviams jis pabrėžė, kad esame laimingi tada, kai organizme yra keturių ypač svarbių hormonų – endorfino, serotonino, dopamino, oksitocino – pusiausvyra. Gyvensenos medicinos raidos kelyje prorektorius linkėjo nepritrūkti nė vieno iš šių laimės komponentų. Jam pritarė ir konferencijos pirmininkė, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė, pasidžiaugusi, kad pasauliniai sveikatos priežiūros specialistai susirinko savo žiniomis pasidalyti su kitais.

Siekiant, kad iki šiol nuveiktų darbų naudą pajustų didžioji visuomenės dalis, labai svarbu ne tik šiais metais studijų programą „Gyvensenos medicina“ LSMU baigusius magistrantūros absolventus, bet ir būsimus šios srities specialistus integruoti į sveikatos apsaugos sistemą. „Kaip tai įvesti į švietimo sistemą, kaip mes galime užtikrinti darbo vietas, kaip galime aptarti finansavimo dalykus ir kaip finansiškai kompensuoti sveikos gyvensenos receptus“, – svarbiausius klausimus konferencijoje kėlė V. Andriukaitis.

Jau 2018 metų gegužės mėnesį sveikos gyvensenos specialistai susidurs su sveikatos apsaugos sistemos pokyčiais – jie bus integruojami į išplėstą šeimos gydytojų komandą. Gyvensenos medicinos specialistai, dirbdami kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais, padės sėkmingiau gydyti ir valdyti šiuolaikinės gyvensenos sukeliamas lėtines ligas.

Prakalbęs apie sveikos gyvensenos receptus V. Andriukaitis pabrėžė, kad tai ypač svarbus klausimas, norint, kad sveikos gyvensenos paslaugos būtų teikiamos sėkmingai, o pacientai jomis noriai naudotųsi. Jis paminėjo Vokietijos pavyzdį, kur jau svarstoma, kaip finansuoti fizinio aktyvumo receptus ir paskatinti patį pacientą tuo naudotis. Šios srities pasiekimai, kaip teigia eurokomisaras , priklauso nuo politikos formavimo ir politinių lyderių apsisprendimo.

Kaunas – gyvensenos medicinos centras Europoje

Tarptautinio renginio apie sveiką gyvenseną dalyviai sutiko, kad Kaune gyvensenos medicinos studijas vykdantis LSMU atlieka ypatingą vaidmenį visoje Europoje – tokios šios srities aukščiausius tarptautinius reikalavimus atitinkančių specialistų koncentracijos Senajame žemyne daugiau nėra. „Kaune turime magistrantūros studijų programą, „Gyvensenos medicina“ atitinkančią visus tarptautinius reikalavimus ir suteikiančią užsienyje pripažįstamą išsilavinimą. Jūs esate šios srities pradininkai“, – renginyje džiaugėsi Tarptautinės gyvensenos medicinos tarybos (JAV) direktorius Stephan’as Herzog’as.

S. Herzog’as ragino nebrėžti lygybės ženklo tarp gyvensenos medicinos ir alternatyviosios, netradicinės medicinos. „Alternatyviajai medicinai dažniausiai priskiriami gydymo metodai, kurie labai retai remiasi moksliniais tyrimais. Gyvensenos medicinoje viskas yra kitaip – gydymo metodikos yra grindžiamos mokslu“, – kalbėjo renginio svečias.

Tiems, kas mano, kad sveikatą iš anksto nulemia paveldėti genai, pasauliniai sveikos gyvensenos specialistai turi gerų žinių – pasak Loma Linda universiteto (JAV) profesoriaus John’o Kelly’o, „genus „įjungia“ ir „išjungia“ įvairūs aplinkos veiksniai“. Čia jis papasakojo mokslininkų laboratorijoje atliktą pavyzdį: pelė, serganti daugeliu žmogui būdingų lėtinių ligų, sveikai maitinama susilaukė visiškai sveikų palikuonių. Genetiškai jie taip pat buvo linkę į įvairias lėtines ligas, tačiau tinkamos gyvenimo sąlygos paveldėtus genus visiškai „išjungė“.

Gyvensenos specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad sveika visuomenė turėtų būti aktuali ne tik valstybei, bet ir verslui. Kaip teigė Arabų sveikatos ir gyvensenos vadybos instituto profesorius Adrian Kennedy, pasaulyje yra šimtai tūkstančių įvairaus dydžio kompanijų ir sveikatos draudimo paslaugas teikiančių įstaigų, kurios stengiasi sumažinti didėjančias darbuotojų sveikatos priežiūros išlaidas. „Vienintelis būdas sumažinti šias išlaidas ir padidinti produktyvumą bei pelną – žmonių sveikatos gerinimas“, – teigė prof. A. Kennedy.

Profesoriaus teigimu, norint tai pasiekti, būtina, visų pirma, atsistoti nuo kėdžių. Sėdimas darbas, nereikalaujantis didelio fizinio aktyvumo, šiandien yra daugelio lėtinių ligų priežastis. Pasak prof. A. Kennedy, kelios minutės mankštos darbe gal ir neišgydys daugelio lėtinių ligų, tačiau tikrai sumažins jų simptomus ar net užkirs kelią joms atsirasti.

Domisi ir užsienio universitetai

Tai, kad susidomėjimas gyvensenos medicina nuolat auga, patvirtina kaimyninės Lenkijos sostinėje esantis Varšuvos medicinos universitetas, kuriame jau veikia Mokslinis gyvensenos medicinos klubas. Savo šalį LSMU vykusiame renginyje atstovavusios Izabela Wrzolek, Adriana Durczak, Kamila Borkowska ir klubo prezidentė Alicja Baska džiaugėsi, kad atsirado galimybė vienoje vietoje išklausyti daugybę pasaulio gyvensenos medicinos ekspertų.

„Įdomu išgirsti daugybę panašių minčių vienoje vietoje ir galbūt ateityje bandysime sekti LSMU pėdomis, kadangi tai, ką darote, mums yra labai aktualu“, – teigė A. Baska. Pasak jos, Gyvensenos medicinos studijų programos Lenkijoje dar nėra, tačiau medicinos studentai jau gali studijuoti atskirus su tuo susijusius studijų dalykus, o balandį, siekiant populiarinti gyvensenos mediciną, panaši konferencija vyks ir pačioje Lenkijoje.