Gyvensenos medicinos konferencijoje aptartas lėtinių ligų valdymas ir naujausios žinios

Gyvensenos įpročių koregavimas – vienas efektyviausių ir moderniausių būdų spręsti daugelį sveikatos problemų. Naujausi tyrimai rodo, kad kovoje su lėtinėmis ligomis daugiausiai įtakos turi pilnavertė mityba, fizinis aktyvumas ir emocinė sveikata. Šiuos pacientų gyvensenos aspektus kontroliuoti padeda gyvensenos medicinos specialistais besipildančios šeimos gydytojų komandos.

Gyvensenos medicinai – tarptautinis dėmesys

Balandžio 11–12 dienomis Lietuvos ir užsienio šalių gydytojai, slaugytojai, psichologai, visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistai, taip pat kiti, besidomintys šia sritimi, rinkosi į 5-ąją Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusią tarptautinę gyvensenos medicinos konferenciją „Gyvensenos medicina: teorija ir praktika“.

Daugiau nei dviejų šimtų lankytojų sulaukusioje konferencijoje kalbėta apie lėtinių ligų valdymą moderniomis mokslu pagrįstomis priemonėmis, dalytasi gerąja klinikine ir prevencine praktika bei pavyzdžiais, taikomais pasaulyje. Pristatytos globalios gyvensenos medicinos vystymosi perspektyvos. Europos Komisijos atstovai pristatė gyvensenos medicinos plėtojimo planus Europoje.

Susirinkusiuosius į konferenciją sveikino LSMU Tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas, pasidžiaugęs, jog renginys vyksta jau penktą kartą. „Gyvensenos medicina tampa sveikatos priežiūros sistemos dalimi. Sveikatos sistemos kontekste kalbant apie gyvensenos mediciną labai svarbu suprasti, kad gydant, diagnozuojant kontroliuojant ligas gyvensena yra labai svarbi“, – kalbėjo Tarybos pirmininkas.

Konferencijos svečius sveikinęs LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis džiaugėsi, kad gyvensenos medicinos jėga pasaulyje stiprėja. Prorektorius, kuris pats yra gydytojas neurologas, pasakojo, kad klinikinėje praktikoje teko įsitikinti gyvensenos medicinos veiksmingumu – nugaros skausmu besiskundusiam pacientui, pakeitusiam gyvenseną, mitybą, vengiant stresinių situacijų skausmas išnyko. „Labai svarbu pakeisti gydytojų požiūrį į gyvensenos mediciną. Manau, kad šis renginys leis sujungti jėgas ir padėti pacientams tapti sveikiems“, – teigė prof. Kęstutis Petrikonis ir pacitavo rusų literatūros klasiko Ivano Turgenevo mintį, jog „laimė, kaip ir sveikata – jei jos nepastebi, vadinasi, ji yra“.

Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė akcentavo, kad Lietuvoje gyvensenos medicina vystosi itin sparčiai. To įrodymas – gyvensenos medicinos specialistai, tapę sveikatos apsaugos sistemos dalimi. „Lietuva yra unikali šalis, pažengusi šioje srityje. Gyvensenos medicinos idėja skleidžiasi, turime vis daugiau iniciatyvų šioje srityje. Tai džiugina“, – teigė dekanė.

Svarbi subalansuota mityba

Prevencinės medicinos specialisto, Loma Linda universiteto (JAV) profesoriaus Hans Diehl teigimu, bene efektyviausias vaistas gydant lėtines ligas yra subalansuota mityba. „Organizmas pasižymi unikalia savybe – jis geba pats save pagydyti. Mitybos pokyčiai sergant lėtinėmis ligomis yra labai svarbūs. Moksliniai tyrimai rodo, kad vien koreguojant mitybą galima suvaldyti antro tipo diabetą, širdies ligas, atsikratyti viršsvorio“, – tvirtino konferencijoje viešėjęs prof. H. Diehl.

Profesoriaus manymu, labai svarbu pakeisti požiūrį į visuomenėje dominuojančias lėtines ligas, kurių suvaldyti šuo metu nesiseka.  „86 proc. pinigų, kurie JAV išleidžiami medicininei priežiūrai, skiriami lėtinių ligų sukeliamų simptomų gydymui, bet ne priežasčių šalinimui – pacientų išgydymui. Jei diagnozuojamas diabetas, pacientui skiriami vaistai, vėliau jų skiriama vis daugiau ir daugiau, po to skiriami vaistai kitų vaistų sukeltiems sveikatos sutrikimams gydyti. Galiausiai tokį pacientą, vartojantį ypač daug vaistų, ištinka mirtis. To priežastis – neišgydytas pacientas“, – konstatavo prof. H. Diehl.

6 gyvensenos medicinos ramsčiai

Amerikos gyvensenos medicinos asociacijos vykdančiosios direktorės Susan Benigas teigimu, yra 6 gyvensenos medicinos ramsčiai, kurie daro didžiausią įtaką žmogaus sveikatai. Tai – fizinis aktyvumas, streso valdymas, kokybiškas miegas, tarpusavio santykiai, kenksmingų medžiagų vengimas. Gydant gyvenimo būdo sukeltas problemas ypač svarbus ir šeštasis ramstis – kokybiška mityba.

„Antro tipo diabetas yra liga, kurią sukelia netinkama mityba. Jos galima visiškai išvengti ir kontroliuoti vien koreguojant gyvenseną, pradedant maistą vartoti vietoj vaistų. Kad ši liga susijusi su gyvensena, patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija“, – teigė S. Benigas.

Pasak jos, prieš 50 metų 2 mln. JAV gyventojų buvo diagnozuotas antro tipo diabetas, šiandien tokių žmonių yra beveik 160 mln. Pagrindinė to priežastis – netinkama mityba. „Anksčiau ši liga buvo laikoma suaugusiųjų, kadangi ja sirgdavo tik suaugę asmenys. Šiandien taip teigti būtų klaidinga, nes daugybei jaunuolių, vaikų taip pat diagnozuojamas antro tipo diabetas“, – tvirtino gyvensenos medicinos specialistė.  

S. Benigas teigimu, LSMU stulbina pasiekimais gyvensenos medicinos studijose per ypač trumpą laiką. „Tai – pavyzdys ne tik Europai, bet ir visam pasauliui. Šios studijos – žingsnis į priekį link pokyčių“, – kalbėjo konferencijos viešnia.

5-ojoje tarptautinėje gyvensenos medicinos konferencijoje nacionalines ir tarptautines gyvensenos medicinos tendencijas apžvelgė ir kiti Lietuvos bei užsienio specialistai. Italijos gyvensenos medicinos asociacijos įkūrėjas ir prezidentas  prof. Luigi Maselli kalbėjo apie pacientų elgsenos keitimą pasitelkiant galvos smegenų funkcijas, JAV gydytojas, gyvensenos medicinos konsultantas Michael A. Klaper apžvelgė ligų įveikimo strategijas ir klinikines gyvensenos medicinos pamokas.

Daug dėmesio klinikinėms gyvensenos medicinos praktikoms skyrė Britų gyvensenos medicinos asociacijos prezidentas, gydytojas Rob Lawson.

„Turime universitetinio lygmens Gyvensenos medicinos studijų programą, todėl siekiame parodyti, kad pasaulyje egzistuoja ne tik gyvensenos medicinos teorija, bet ir klinikinė praktika. Taip pat norime parodyti, kad gyvensenos intervencijos taikomos klinikinėje praktikoje turi labai daug įtakos žmonių sveikatai“, – apie pagrindinius konferencijos tikslus kalbėjo LSMU magistro studijų programos „Gyvensenos medicina“ koordinatorius Tomas Vaičiūnas.

Konferenijoje taip pat įteikti Visuomenės sveikatos fakulteto garbės piliečio apdovanojimai. Juos gavo prof. Hans Diehl ir Amerikos gyvensenos medicinos koledžo ambasadorius Europos Sąjungai ir Vidurio Rytams Petras Vainius.

 

Kęstučio Šimatonio, Laimio Steponavičiaus („Kauno diena“) nuotraukos