Gyvensenos medicinos absolventai – itin laukiami specialistai asmens sveikatos sektoriuje

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas (LSMU MA VSF) š. m. vasario 28 d. išleido pirmąją gyvensenos medicinos absolventų laidą. Ši magistrantūros studijų programa Lietuvos visuomenei dar gana nauja, tačiau jau dabar matyti, kad gyvensenos medicinos specialistų ateitis perspektyvi – vos baigę studijas absolventai jau asmens sveikatos sektoriaus, reabilitacijos klinikų, sanatorijų akiratyje.

LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė sveikindama absolventus pasidžiaugė, kad ši pasaulyje vis labiau populiarėjanti moderniosios visuomenės sveikatos priežiūros sritis pagaliau integruosis ir į Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis lėtinės ligos – širdies ir kraujagyslių, antro tipo cukrinis diabetas, vėžys, plaučių ligos – nusineša apie 66 proc. gyvybių Europoje, o sergančiųjų amžius jaunėja. Daugelio šalių patirtis ir gyventojų sveikatos rodiklių dinamika liudija, kad lėtinių ligų gydymas vaistais ir chirurginėmis intervencijomis labai brangus, nepašalina ligų priežasčių ir neturi didelės įtakos sergančiųjų gyvenimo kokybei bei trukmei.

Kita vertus, moksliniai tyrimai rodo, kad apie 80 proc. ankstyvos mirties atvejų nuo šių ligų būtų galima išvengti pakeitus gyvenseną. Todėl natūralu, kad Lietuvoje atsirado poreikis rengti kvalifikuotus specialistus, gebančius įvertinti lėtinių ligų riziką, konsultuoti su sveikata susijusio elgesio kaitos klausimais, įgalinti pacientą tapti aktyviu motyvuotu medikų partneriu, prisiimančiu atsakomybę už savo sveikatą. Vis daugiau gydytojų įvairiose sveikatos priežiūros grandyse palaiko šį naują požiūrį į lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir valdymą, supranta gyvensenos medicinos naudą ir yra pasirengę priimti naujuosius specialistus į savo komandą.

Realizuoti kupinas entuziazmo idėjas pasirengusi padėti ir šių metų pradžioje susikūrusi Gyvensenos medicinos asociacija. Jos tikslas – suburti specialistus bendram darbui, kurti ir išlaikyti gyvensenos medicinos praktikos standartus, rūpintis nuolatiniu specialistų kvalifikacijos kėlimu, organizuoti mokslinę veiklą, dalytis gerąja patirtimi, įgyvendinti projektų, padedančių gerinti visuomenės sveikatos raštingumą.

Eglė Minevičienė, ką tik baigusi gyvensenos medicinos studijas, tiki, kad ilgainiui gyvensenos medicina, grįsta įrodymais ir daugiadisciplininiu požiūriu, sergantiesiems lėtinėmis ligomis taps prioritetine pagalbos priemone, padedančia inicijuoti gyvensenos pokyčius: „Tikiu, kad gyvensenos medicina gerins ne tik somatinę, bet ir psichologinę būklę, teiks socialinę paramą, skatinančią atsisakyti žalingų įpročių, sąmoningai rinktis, kurti ir puoselėti sveikatai palankią aplinką.“

Anot VSF dekanės prof. R. Kalėdienės, siekiant įteisinti Gyvensenos medicinos specialisto profesiją sveikatos priežiūros sistemoje, jau padaryta daug: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje 2016 m., Vyriausybė, siekdama užtikrinti veiksmingą ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką bei plėtoti šeimos mediciną, numatė išplėsti šeimos gydytojo komandą, į ją įtraukdama gyvensenos medicinos specialisto pareigybę. 2017 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas finansavimas šiai komandai plėsti, inicijuoti pirmieji veiksmai, kuriais siekta įteisinti Gyvensenos medicinos specialistų įtraukimą į asmens sveikatos priežiūros sistemą, nuspręsta gyvensenos medicinos veiklą integruoti į pirminę sveikatos priežiūrą, kaip „kitą sveikatinančią veiklą“.

Gyvensenos medicinos studijų programos komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Vaičiūnas tikina, kad 2017 m. birželį Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio posėdyje aptartos gyvensenos medicinos specialistų akreditavimo ir licencijavimo galimybės, galimi šių specialistų finansavimo būdai teikia vilčių, jog kuo toliau, tuo gyvensenos medicinos specialistų vaidmuo darysis svarbesnis: „Nuspręsta tobulinti „Gyvensenos medicinos specialisto veiklos reikalavimų“ aprašą, parengtą bendradarbiaujant SAM ir LSMU atstovams, taip siekiant kuo išsamiau išaiškinti šių specialistų veiklą bei užtikrinti, kad jie neprarastų galimybės užsiimti ir individualia Gyvensenos medicinos veikla, ir dirbti visuomenės sveikatos sektoriuje. Be to, ieškoma teisinio sprendimo, kaip Gyvensenos medicinos specialisto veiklą įteisinti ne tik pirminėje asmens sveikatos priežiūros grandyje, tačiau sudaryti sąlygas vykdyti veiklą ir antrinėje bei tretinėje grandyse.“ T. Vaičiūnas pabrėžia, kad nuo 2018 m. pagal Vyriausybės programą gyvensenos medicinos specialistai tampa sudėtine išplėstinės šeimos gydytojų komandos dalimi.

Gyvensenos medicinos absolventės E. Minevičienės teigimu, „moksliniais įrodymais pagrįsta gyvensenos medicina atveria Lietuvos žmonėms naujų galimybių suvaldyti lėtinių ligų pandemiją, o naujos specialybės atstovams – perspektyvų ir įdomų profesinės karjeros kelią.“

Taira Sirvydaitė, šiemet baigusi gyvensenos medicinos studijas, džiaugiasi, anot absolventės, puikiai parengta studijų programa: „Gavome daug mūsų profesionalų patirties – ir vietinės, ir tarptautinės. Tikiuosi, ateityje mus priims į medicinos gretas, viskas perspektyvoje, nes įgytos kompetencijos išties reikalingos.“ T. Sirvydaitė pripažįsta, kad išorinio žinojimo, supratimo, kas yra gyvensenos medicina, kol kas visuomenėje mažai: „Trūksta garso apie mus. Trūksta.“

Siekdamas šviesti visuomenę gyvensenos medicinos klausimais, skatinti mokslinį bendradarbiavimą šioje srityje, LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas, bendradarbiaudamas su Gyvensenos medicinos asociacija bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, organizuoja IV tarptautinę gyvensenos medicinos konferenciją „Gyvensenos medicina: sprendimas lėtinių ligų prevencijai ir gydymui“, vyksiančią 2018 m. kovo 22 d. Visi, besidomintys šia ypač perspektyvia sritimi, kviečiami pasiklausyti iškilių pasaulio gyvensenos medicinos specialistų pranešimų.