Gyvensenos medicina – naujas požiūris į lėtinių neinfekcinių ligų valdymą

 Gyvensenos medicina – naujas požiūris į lėtinių neinfekcinių ligų valdymąKovo 18 d. Kaune vyko antroji kasmetinė konferencija „Gyvensenos medicina: raktas į lėtinių neinfekcinių ligų valdymą“. Konferencija skirta vienai opiausių sveikatos priežiūros problemų – lėtinių neinfekcinių ligų epidemijai, jos valdymui, keičiant gyvenseną. Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį pirmoji tarė prof. Ramunė Kalėdienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, kuri taip pat ir kuravo vykusią konferenciją.

Savo patirtimi dalijosi Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių ekspertai, kurie pabrėžė pasaulyje vis labiau populiarėjančią gyvensenos medicinos idėją. Buvo aptariamas ir planuojamų rengti gyvensenos medicinos specialistų vaidmuo ir jų vieta sveikatos priežiūros sistemoje.

Prof. Vilius Grabauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kancleris, džiaugėsi galėdamas prisidėti prie konferencijos. Profesorius pažymėjo – yra stiprių mokslo įrodymų, kad sveikatos stiprinimas ir ligų profilaktika gali sumažinti šią lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją. Būtent dabar mes turime puikią galimybę pritaikyti epidemiologiškai pagrįstas žinias ir naujas mokymo priemones siekiant suteikti mūsų sveikatos sistemai galimybę veikti efektyviau.

Gyvensenos medicina – naujas požiūris į lėtinių neinfekcinių ligų valdymąVytenis Andriukaitis, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, sveikino Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kuris, tikimasi, pirmasis Lietuvoje pradės magistro studijų programą gyvensenos medicinos specialistams rengti.

Prof. Aurelijus Veryga, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, atkreipė dėmesį, kad du trečdaliai mirčių yra susijusios su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Jų skaičių galima sumažinti valdant su gyvensena susijusius rizikos veiksnius, pvz., rūkymas, alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, didelis kūno masės indeksas. Daugelis šalių sprendžia svarbiausią klausimą, kaip įgyvendinti ir pritaikyti sprendimus, kurie padėtų gyventojams būti sveikesniems. Lietuva neišsiskiria iš kitų šalių, nes taip pat ieško sveikatos problemų sprendimo būdų.

Prof. Davidas Katzas, Amerikos gyvensenos medicinos koledžo prezidentas, Jeilio universiteto Prevencijos tyrimų centro direktorius, atkreipė dėmesį į didėjantį neinfekcinių ligų mastą ir didesnį mirčių skaičių, susijusį su šiomis ligomis. Profesorius pabrėžė, kad visuomenės sveikata nėra tik sąvoka – tai esame mes ir mūsų artimieji, kurie galbūt taip pat kenčia nuo lėtinių neinfekcinių ligų, kurių buvo galima išvengti, laiku atkreipus dėmesį į gyvenseną ir ją koregavus.

Konferencijos metu buvo priimta rezoliucija – yra du reikšmingi iššūkiai, susiję su gyventojų sveikata ir jos išsaugojimu, su kuriais susiduria šiuolaikinė visuomenė. Pirmasis iššūkis yra su gyvensena susijusių lėtinių neinfekcinių ligų plitimas. Šios epidemijos stabdymas yra vienas iš pasaulinių prioritetų. Jungtinių Tautų lygmeniu pasaulio valstybių vadovai sutarė tokiu būdu šią problemą pakelti jau ne tik į sveikatos, bet į globalios pasaulio politikos lygmenį. Kitas iššūkis yra senėjanti visuomenė. Ji, būdama ligota, nekompensuoja šalių sveikatos priežiūros sistemų ir sukelia ne tik sveikatos priežiūros pasiekiamumo, bet ir šios sistemos finansavimo sunkumų. Todėl pagrindinis šalių siekis turėtų būti ne tik ilgesnė vidutinė numatoma gyvenimo trukmė, bet ir ilgesnė sveiko ir darbingo gyvenimo trukmė.

Šių šalių tikslų pasiekti, be pagrindinių rizikos veiksnių kontrolės ir gyvensenos keitimo, nėra galimybių. Sveikatos priežiūros sistema, šias funkcijas suteikusi pačiai brangiausiai sistemos daliai – gydytojams arba slaugytojams, patiria nesėkmę, nes dėl šių specialistų užimtumo, sudėtinė gyvensenos keitimo pagalba nevyksta taip, kaip turėtų vykti.

Sprendžiant šias problemas reikia inovatyvių, veiksmingų ir greitų sprendimų, kurie leistų asmens gyvensenos keitimo paslaugas priartinti prie asmens. Taip būtų garantuojamas tokių paslaugų saugumas, mokslinis pagrįstumas ir ekonominis efektyvumas.

Lietuva jau turi visuomenės sveikatos sistemos kūrimo ir plėtojimo patirties. Sukurtas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų tinklas ekspertų pripažįstamas kaip itin pažangus visuomenės sveikatos paslaugų plėtros ir teikimo modelis. Tam, kad jis atsirastų, reikėjo ne tik įžvalgių sveikatos politikų sprendimų, bet ir pažangių universitetų studijų programų, mokslinio jų pagrindimo ir sutelkto veikimo.

Šiuo metu Lietuva turi dar vieną galimybę sukurti ir įdiegti naują sveikatos priežiūros sistemos elementą, kuris leistų efektyviai integruoti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros sistemas. Jungiamasis elementas turėtų būti gyvensenos medicinos specialistai, kurie galėtų efektyviai padėti šeimos gydytojams jų komandose, taip pat būtų naudingi konsultantai bendruomenėse, visuomenės sveikatos biuruose ir privačioje praktikoje. Per magistrų studijų programą parengus specialistus, jie galėtų efektyviai konsultuoti asmenis pagrindiniais su ligomis susijusiais rizikos veiksnių (mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholio vartojimo ir streso valdymo) klausimais. Taip atsirastų galimybė optimaliau vykdyti integruotą gyvensenos koregavimą. Tai sumažintų asmens sveikatos priežiūros sistemos krūvį, patenkintų vis didėjantį visuomenės poreikį keisti gyvenseną ir gyventi sveikiau.

 

Brigita Vaidachovičiūtė