Spausdinti

Gyvenimas, slypintis už piešinių

Dailės terapija – tai spalvų muzika, kurią išgirsti sugeba tik giliai ir nuoširdžiai bendraujantys žmonės.

Gyvenimas, slypintis už piešiniųDailės terapiją galima apibūdinti kaip jausmų išraišką spalvų gamoje. Mintys, pavirstančios į spalvotus akordus, įsikūnija į piešinius baltame popieriaus lape. Spalvoti rutuliai, kvadratai, trikampiai arba figūros nėra įprasti paveikslėliai. Už jų slypi visas mūsų gyvenimas, kurį tarsi knygą išskaito dailės terapeutas, bendraudamas su savo pacientu. Piešiniuose įžvelgdamas mūsų baimę, liūdesį, viltis ir džiaugsmą, šiltu bendravimu nutiesia kelią į paciento širdį ir suteikia pagalbą, kurios šiandieną reikia vis daugiau žmonių.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus dailės akademija (VDA) prieš keletą metų pristatė naują jungtinę magistro studijų programą „Dailės terapija“ ir šiais metais išleidžia pirmąją šių specialistų laidą. 2013 metais pradėjusi veikti jungtinė antrosios pakopos „Dailės terapija“ programa yra pirmoji Lietuvoje universitetinė programa, parengta remiantis Europos menų terapijų mokymo konsorciumo reikalavimais (ECARTE – European Consortium for Arts Therapies in Education).

Apie dailės terapijos studijas kalbiname LSMU Psichiatrijos klinikos medicinos psichologę Agnę Murauskaitę, jungtinės antrosios pakopos studijų programos „Dailės terapija“ II kurso studentę.

Kodėl pasirinkote dailės terapijos antrosios pakopos studijas?

Baigiau Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), psichologijos studijas. Prieš įstodama į universitetą, svajojau tapti architekte, bet susiklostė šiek tiek kitaip: tapau psichologe. Po studijų pradėjau dirbti pagal specialybę, lydėjo sėkmė. Viskas, regis, klostėsi puikiai, tačiau širdyje tūnojo jausmas, kad kažko trūksta. Galiausiai supratau – mano veikloje trūksta kūrybiškumo. Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) kaip tik atsirado jungtinė antrosios pakopos studijų programa – Dailės terapija. Atrodė, kad kažkas išpildė mano svajonę! Dailės terapija – tai vienas iš psichologijos pagalbos būdų, padedantis išreikšti susikaupusius jausmus ir spręsti saugioje aplinkoje kylančius sunkumus. Supratusi, kad psichologija ir menas – neatsiejami, nedvejodama nusprendžiau – atsirado galimybė įgyti tai, apie ką svajojau: profesionalumo savo profesijoje ir kūrybiškumo veikloje.

Ką Jums suteikia šios studijos?

Šios studijos tampa itin svarbios specialistams, norintiems dirbti su įvairiausiomis žmonių grupėms: neįgaliais vaikais ir suaugusiaisiais, specialiųjų poreikių asmenimis, priklausomybių turinčiais asmenimis, psichikos sutrikimų turinčiais ar onkologinėmis ligomis sergančiais, nėščiosiomis ar tiesiog asmenimis, siekiančiais giliau pažinti save. Dailės terapijos magistro studijos suteikia ne tik teorinių žinių apie minėtas asmenų grupes arba tam tikrus psichologinius, gydymo procesus, bet ir – praktinės patirties, kaip dirbti su šiais žmonėmis. Visus studijų metus yra atliekamos trys praktikos su skirtingomis klientų ar pacientų grupėmis ir, iškilus sunkumams, studentai sulaukia pagalbos iš Dailės terapijos modulio dėstytojų.

Vykstant Dailės terapijos paskaitoms, sudaromos studentų praktikos grupės. Jose studentai gali įsikūnyti tiek į klientą, tiek – į terapeutą. Taip suteikiama patirties ne tik išmokti dailės terapijos pagrindų, bet ir pažinti kitus žmones per jų piešinius. Taip pat – pažinti save. Visa tai yra be galo svarbu būsimam Dailės terapeutui.

Dailės terapijos studijos išmoko kitokio priėjimo prie kliento arba paciento. Būna situacijų, kai žmonėms tampa sunku kalbėti apie nemalonius išgyvenimus, psichologines problemas. Kita vertus, būna ir žmonių, labai norinčių ir motyvuotų atsiskleisti, tačiau negalinčių suprasti vidinių savo konfliktų, negebančių įžvelgti teigiamų savo išteklių. Dailės terapijos studijos moko, kaip pacientui arba klientui sukurti saugią erdvę kalbėti ne tiesiogiai, o per piešinį. Kartais asmuo, net nesuvokdamas, išpiešia, kas glūdi jo pasąmonėje, kas jį neramina. Reikia išmokti „skaityti“ piešinį ir mokėti išgirsti tai, ką kalba pats kūrinio autorius apie savo darbą. Viso to mane išmokė ši studijų programa.

Kur planuojate pritaikyti studijų metu įgytas žinias?

Dailės terapijos studijų metu įgytas žinias galima taikyti labai plačiai: nuo sveikatos, švietimo įstaigų, iki profilaktikos arba kitų su sveikatos gerinimu ir palaikymu susijusių programų. Įgytas žinias ir patirtį šiuo metu taikau savo darbe: esu psichologė, dirbanti sveikatos įstaigoje. Tad mano kasdienybė – psichiatrijos skyriaus pacientai. Kai ligoniams būna sunku kalbėti apie savo išgyvenimus, iš karto pasitelkiu dailės terapijos metodus: toks būdas labai padeda tiek pacientui suvokti savo jausmus arba vidinius konfliktus, tiek dailės terapeutui, mėginančiam suprasti savo pacientą.

Savo ateitį taip pat sieju su dailės terapeuto specialybe.

Ką naujo sužinojote, kol studijavote?

Sužinojau, kaip skirtingoms pacientų grupėms pagal jų poreikius ir tikslus sudaryti dailės terapijos, psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros planus. Taip pat sužinojau, kaip įvairias vaizduojamojo meno formas (pavyzdžiui, tapyba, piešimas, grafika ir pan.), technologijas ir priemones komponuoti dvimatėje, trimatėje vaizdo erdvėse, naudojant skirtingas vizualines technologijas, bei kaip tinkamai pateikti šias žinias pacientui. Išmokau, kaip vyksta pats gydymo procesas: koks terapeuto, paciento, atlikto meninio darbo ir pačios meninės priemonės vaidmuo ir kaip viskas tarpusavyje sąveikauja.

 

Ar gali žmogus, nebaigęs šių studijų, užsiimti dailės terapijos sesijomis?

Pastaruoju metu Lietuvoje dailės terapijos terminas ypač populiarus. Mes jį visur girdime: spaudoje, televizijoje, interneto portaluose. Atrodo, kad kas antras asmuo taiko dailės terapiją. Tačiau visa tai yra klaidinga interpretacija, nes meninis užimtumas nėra dailės terapija. Be abejo, dailės metodus savo darbe gali taikyti tiek medikai, tiek psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai arba kiti specialistai. Tačiau terapija, be gydymo proceso, yra negalima.

Manau, kad žmogus, nebaigęs dailės terapijos studijų, užsiimti dailės terapijos sesijomis negali. Kvalifikuoto dailės terapeuto, naudojančio dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius, veikla yra skirta paciento arba kliento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti. Asmuo, užsiimantis dailės terapija, turi išmanyti ir suprasti visą dailės terapijos procesą, trinarių santykių kilmę ir ypatumus. Šis specialistas, atsižvelgdamas į pacientų grupę pagal taikomą dailės terapijos modelį, turi gebėti parinkti tinkamus metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius. Dailės terapijos magistro studijos yra būtinos specialistams, norintiems įgyti visas žinias, reikiamas grupinėms ir individualioms dailės terapijos sesijoms vadovauti ir gebėjimui užtikrinti sesijų kokybę.

Ką išskirtumėte kaip svarbiausią šių studijų dalyką?

Svarbiausio dalyko nelabai galėčiau išskirti: iki šiol visos studijos buvo nuostabios. Į paskaitas keliauju kaip į šventę!

Galbūt atkreipčiau dėmesį į praktiką su skirtingomis žmonių grupėmis, kad yra dailės terapijos pratybos, pagrįstos patirtimi. Taip pat, kad į šias studijas atvyksta kitų šalių dailės terapeutai ir meninių dirbtuvių metu dalijasi patirtimi. Džiugu, kad yra glaudus ryšys ir bendradarbiavimas su dėstytojais, jie studentą vertina kaip kolegą.

Ko, Jūsų nuomone, studijoms trūksta?

Negalėčiau pasakyti, kad šioms studijoms kažko trūksta. Verta pastebėti, kad į studijas studentai atsineša skirtingas žinias ir patirtį: vieni geriau išmano mediciną, kiti – psichologiją plotmėje, dar kiti – meniškesni. Jeigu kažko trūksta, tai ne studijų programoje, o asmeniškai mums, mūsų atsineštam žinių bagažui. Tačiau studijos suteikia galimybę suvienodinti studentų žinias.

Ar dailės terapijos studijos pateisino Jūsų lūkesčius?

Be abejo, pateisino ir net visu šimtu procentų. Kaip jau minėjau, ši specialybė padeda visiškai įgyvendinti savo siekius. Jaučiuosi tarsi būčiau savo vietoje. Šios studijos padeda sujungti turimas psichologijos srities žinias ir turimus meninius gebėjimus į vieną specializaciją.

Ar šių studijų žinios pasitarnavo Jūsų kaip asmenybės tobulėjimui?

Taip, šios studijos yra naudingos. Pirmiausia man kaip psichologei nes jos mane išmokė ir vis dar moko, kaip dailės terapijos taikymu sukurti saugų gydymo procesą, kuriuo efektyviau pasiekiama tam tikrų rezultatų nei psichologinių konsultacijų metu. Taip pat šios studijos yra neįkainojamos, norint geriau pažinti save. Jų metu visi studentai analizuoja kūrybinius savo gebėjimus, atlieka savianalizę (autorefleksijas), tai padeda geriau pažinti save, kaip asmenį, kaip būsimą terapeutą. Padeda suprasti, kas slypi pasąmonėje. Prie savojo „aš“ augimo prisideda dar ir tai, kad visi Dailės terapijos studentai lankosi pas asmeninį savo psichoterapeutą.

Kokioms specialybėms arba profesijoms, Jūsų nuomone, šios studijos yra tinkamiausios?

Dailės terapija yra tarpdisciplininė profesija, integruojanti dailės, medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo ir socialinio darbo atitinkamus disciplinų žinių ir praktikos aspektus. Todėl manau, kad šioms studijoms tiktų minėtas žinias įgiję studentai: baigę dailės, medicinos, slaugos, reabilitacijos, psichologijos bakalauro studijas.

Dailės terapija – tarsi giliai paslėptų minčių voratinklis – toks trapus, tylus ir painus, besisupantis spalvoto piešinio mįslėje. Niekas tos mįslės neįmins, išskyrus dailės terapeutą, mokantį išgirsti kalbančią baimę, drovumą, nusivylimą arba lūkuriuojančią viltį… Ir mokantį pamatyti gyvenimą, slypintį už piešinių…

 

Jurgita Miciulevičiūtė-Smeu