Fizinis krūvis tampa veiksmingu vaistu sveikatai ir reabilitacijai

Fizinis krūvis tampa veiksmingu vaistu sveikatai ir reabilitacijai  Fizinė veikla ir fizinis krūvis yra būtinas žmogaus įvairiapusiškai veiklai užtikrinti, mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Pastaruoju metu vis dažniau gvildenama tema, ar fizinio krūvio taikymas reabilitacijoje gali pagreitinti sveikimo procesą ar jį padaryti efektyvesniu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto Sporto institutas ir Lietuvos sporto medicinos federacija (LSMF) tapo išskirtinio tarptautinio renginio organizatoriais, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas fizinio krūvio taikymui, kaip alternatyvai šalia gydančio vaisto.

Tarptautinė konferencija, – „Fizinė veikla sveikatai ir reabilitacijai“, – sukvietė kineziterapeutus, ergoterapeutus, fizinės veiklos specialistus, sporto medicinos gydytojus, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus, trenerius bei studentus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Suomijos, Estijos, kt. Plataus masto diskusijai paruoštos temos stebino gausa, pradedant nuo traumos gydymo ir užbaigiant reabilitacijos svarba. Konferencijoje iškelti klausimai aktualūs ne tik sporto ir medicinos specialistams, bet ir – visuomenei: teisingos fizinės veiklos pritaikymas sveiko žmogaus gyvenimo ritmui, fizinio krūvio nauda reabilitacijos procesuose, sporto medicinos reikšmė, mankštos ir judesnio psichologija.

Kad „sveikata yra neatskiriama nuo fizinės veiklos“ jau įžanginėje kalboje akcentavo LSMU prorektorė mokslui profesorė habil. dr. Vaiva Lesauskaitė. LSMU Slaugos fakulteto dekanė profesorė dr. Jūratė Macijauskienė priminė sveikatos ir judėjimo sąsają. „Džiugu matyti, kad visi kartu esame neabejingi sveikatai“, – teigė profesorė, konferenciją prilyginusi kalėdinei dovanai ne tik universiteto bendruomenei, bet ir – visuomenei. Tuo tarpu profesorius Rimtautas Gudas, LSMU Sporto instituto vadovas, dėkodamas atvykusiems svečiams iš užsienio, sutiko, kad „diskutuodami, kalbėdami ir veikdami kartu mes galime pasiekti daugiau“.

Kelio sąnario menisko ir kryžminių raiščių plyšimai – viena iš dažniausių sportinių traumų, stipriai sutrikdančių kelio sąnario funkciją. Taip pat šių traumų pagausėja žiemos metu, prasidėjus slidinėjimo sezonui. Konferencijoje išskirtinio dėmesio susilaukė diskusija, ar, įvykus kompleksinei kelio sąnario traumai, įmanoma vėl užsiimti fizine veikla, kokie faktoriai lemia greitą sveikimo procesą, kokio intensyvumo turėtų būti fizinis krūvis po traumos. Profesorius R. Gudas akcentavo, kad „sėkmingas sugrįžimas į aktyvų sportą yra tuomet, kai sugrįžtama be jokios rizikos pakenkti savo sveikatai“.

Įspūdingų ovacijų ir išskirtinio susidomėjimo sulaukė Johannes Gutenberg universiteto (Mainas, Vokietija) profesoriaus dr. Wolfgang‘o I. Schöllhorn‘o paskaita apie diferencinio mokymo modelį, atskleidžiančio smegenų veiklos aktyvumą, priklausomai nuo variacijų. Pasak profesoriaus, „žmogaus, kartojančio tą patį judesį, smegenys išsijungia, tarsi užmiega“. Todėl varijuodami veiksmus, judesnius ar mokymąsi galime aktyvinti smegenis ir išmokti daug daugiau nei nuolatos kartodami tą patį. Nuskambėjus klausimui, ką pranešėjas galėtų patarti krepšinio komandos žaidėjams, kad nuolatos treniruodamiesi jie „neužmigdytų savo smegenų“ ir pasiektų maksimalių rezultatų, profesorius dr. Wolfgang‘as I. Schöllhorn‘as atsakė: „Patariu treniruotis skirtingai ir varijuoti treniruočių modelius“.

Kokias fizinės veiklos rekomendacijas siūlo suomiai, pristatė pranešėjos Pirkko Mäntykivi ir Marjut Koivisto iš Seinäjoki Taikomųjų mokslų universiteto (Suomija). Tuo tarpu Lietuvos sporto universiteto dr. Simona Pajaujienė paskaitą pradėjo netradiciškai – fiziniais pratimais. Netrukus konferencijos svečius sujungė gyvybinga kompozicija: atrodė, kad garbingų svečių pilnutėlė salė siūbuoja nuo ritmingo kūnų šokio. Dr. Simona Pajaujienė gilinosi į vyrų, moterų ir paauglių išvaizdą, kūno suvokimą ir realią kūno kompoziciją, medijos įtaką žmonių suvokimui, papildų naudojimą. Skambiu posakiu užbaigdama paskaitą „kartais reikia pakeisti ne kūną, bet – mintis“ ir „ne visada labai blogai yra būti apkūniu ir ne visada labai gerai būti labai liesu“ lektorė sulaukė gausių aplodismentų.

Svečias Mati‘as Arend‘as iš Tartu Universiteto (Estija) pranešime įtaigiai aptarė apatinių galūnių traumų diagnostikos ir prevencijos metodus, paremtus įrodomais pagrįstos medicinos principais. Dr. Aurelijus Domeika iš Kauno technologijos universiteto (KTU) pristatė kelis mokslinius tyrimus, kuriuose savo pajėgas apjungė KTU ir LSMU mokslininkai, ieškodami sveikatai palankiausių sprendimų, sprendžiant kasdienius ergonomikos klausimus.

Tarptautinio renginio svečiai turėjo galimybę sudalyvauti ir trumpųjų žodinių ir stendinių pranešimų sesijose, kurių metu dalyviai pristatė LSMU mokslininkų recenzuotas tezes. Pranešimų autoriai dalinosi įžvalgomis aktualiomis temomis: kaip žmogaus sveikatą veikia geomagnetinio lauko aktyvumas, kokiomis priemonėmis galima pagerinti sportuojančių bei jauno amžiaus asmenų sveikatą ir jų sportinius rezultatus, kokiais tikslais pravartu taikyti Pilates, Jogos, šiaurietiško ėjimo metodikas, vizualinių judesių terapiją bei kt. Konferencijos pertraukų metu dalyviai galėjo susipažinti su naujausiomis sveikatinimo ir reabilitacijos priemonėmis bei technologijomis.

Tarptautinė konferencija sulaukė išskirtinio dėmesio: joje gvildentos temos aktualios ne tik Lietuvai, bet ir – tarptautiniam kontekstui. Renginys tapo teoriniu ir praktiniu dialogu, sujungiančiu sveikatos specialistus, sporto atstovus ir visuomenę.  

Komentarai

Lietuvos sporto medicinos federacijos (LSMF) viceprezidentė Alma Kajenienė

Judėjimas – tarsi vaistas, kurį tinkamai vartojant galima pagreitinti sveikimo procesą. Kita vertus, netinkamai atliekama ar netinkamu metu praktikuojama fizinė veikla gali pakenkti sveikatai. Svarbu atkreipti dėmesį, kokio intensyvumo yra fizinis krūvis, kada jį tinkamiausia praktikuoti. Renginyje dalyvavo Lietuvos ir užsienio fizinio aktyvumo specialistai, terapeutai, treneriai ir kiti asmenys, gerai išmanantys fizinio krūvio tematiką bei galintys paaiškinti visuomenei, koks fizinis krūvis palaiko puikią sveikatą ir užtikrina greitesnį sveikimo procesą po traumos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto vadovas profesorius Rimtautas Gudas

Sužavėjo konferencijos tarptautiškumas ir svečių gausa: tai rodo, kokią aktualią temą gvildename. Teoriniai  pranešimai labai naudingi, juos įmanoma pritaikyti praktikoje, apsisaugoti nuo galimų traumų, kalbėti apie traumų prevenciją, taip pat – efektyvų traumų gydymą ir reabilitaciją. Nustebino naujos idėjos, reikšmingi tyrimai. Pavyzdžiui, profesoriaus dr. Wolfgang‘o I. Schöllhorn‘o diferencinio mokymo idėją galime puikiai pritaikyti krepšininkų komandos treniruotei. Tradiciškai manoma, kad žmogus, mokydamasis pratimą, turi jį pakartoti daugybę kartų, kad jį išmoktų. Tačiau, kaip pastebi profesorius iš Vokietijos, ilgo kartojimo metu žmogaus smegenys aptingsta ir informacijos neįsisavina. Dėl to diferenciacija tampa būtina. Taigi, mūsų sportininkų atveju, jų treniruočių modeliai turėtų skirtis – tuomet treniruotės taps efektyvios. 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto docentas dr. Laimonas Šiupšinskas

Šis renginys išskirtinis tuo, kad jame susipina dvi sritys: tai judėjimo būtinybė sveikatos stiprinimui ir reabilitacijai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kartu su sporto medicinos specialistais siunčia svarbią žinutę visuomenei apie fizinio aktyvumo reikšmę bei fizinių pratimų taikymą sveikatos gerinimo ir reabilitacijos tikslais. LSMU Sporto institutas pripažintas inovatyviu, kas dar labiau skatina sekti pasaulinio lygio naujienas bei jomis pasidalinti su Lietuvos visuomene.

 

Jurgita Miciulevičiūtė-Smeu