Farmacijos konferencija: inovatyvi, aktuali, išradinga – ir pasiekusi rekordinio dalyvių skaičiaus

Šiųmetė LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre vykusi tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Šiuolaikinė farmacija: lūkesčiai, iššūkiai ir idėjos“ buvo išties išskirtinė: ne tik pritraukė rekordiškai daug dalyvių, bet ir virtualios transliacijos pagalba peržengė Universiteto ribas.

Į konferenciją susirinko gausus vaistininkų, gydytojų, slaugytojų, kitų sveikatos specialistų būrys, nuotoliniu būdu šiame renginyje dalyvavo specialistų iš JAV, Vokietijos, Italijos, Ukrainos. Medicinos ir farmacijos naujoves konferencijos dalyviams pristatė net 38 įmonės.

Konferencija sulaukė didžiulio rėmėjų dėmesio, tad dalyviams buvo nemokama. Renginys išsiskyrė ir pranešimų gausa bei įvairove: visus pranešimus skaitė mokslininkai, aptartos naujausios farmacijos tendencijos, ateities vizijos, apžvelgtos įvairios ligos, jų gydymo farmaciniais preparatais ypatumai. Konferencijoje pristatyti ir jaunųjų mokslininkų – doktorantų bei studentų pranešimai.

Akcentai – ir džiugūs, ir probleminiai

svetainei.jpg (4185x2789)Atidarydama konferenciją, LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė priminė džiugias šio pavasario sukaktis: jau 15 metų, kai esame Europos Sąjungos nariai, o prieš 5 metus atidarytas Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras.

„Naujasis centras tapo didžiuliu postūmiu LSMU ir visos šalies farmacininkų bendruomenei: prasidėjo kokybiškai naujas Farmacijos fakulteto veiklos etapas, plėtėsi moksliniai tyrimai, bendradarbiavimas su praktikais. Konferencija – puikus šios daugiakryptės veiklos atspindys“,  – kalbėjo prorektorė studijoms.

Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienėsusirinkusiuosius pasveikino džiugiu faktu, jog konferencija subūrė net 700 dalyvių. Tuo pačiu profesorė pabrėžė, kaip svarbu susitelkti LSMU bendruomenei, farmacininkams, gydytojams, slaugytojams: per pastaruosius 5 metus Lietuvoje išaugo vaistų vartojimas, lietuviai daugiau nei kitos Europos šalys vartoja antibiotikų, antihipertenzinių vaistų, klesti savigyda – tad verta diskutuoti, ieškoti sprendimų.svetainei1.jpg (4976x3317)

Trimačio tablečių spausdinimo era – jau čia pat

Konferencijoje aptartos aktualiausios farmacijos problemos ir lūkesčiai. Pasak LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjos prof. dr. Jurgos Bernatonienės, šiandien vienas pagrindinių farmacininkų lūkesčių – trimatės spausdinimo technologijos (3D) teikiamos galimybės.   

LSMU mokslininkai šiuo metu trimatės spausdinimo technologijos galimybes tiria ir plėtoja keliomis kryptimis. Pasak prof. J. Bernatonienės, trimačiu spausdintuvu gali būti kuriamos įvairios anksčiau dėl technologinių priežasčių neįmanomos vaistų geometrinės formos, kai veikliosios medžiagos tabletėse atskiriamos tarsi atskiruose komodos stalčiuose ir atpalaiduojamos tiksliai užprogramuotu laiku. 

Trimatis spausdinimas taip pat atveria galimybę vaistų pramonėje plačiau taikyti nanomedžiagas: į tabletes įmanoma įterpti įvairių mikrokapsulių, jas padengti skirtingais sluoksniais pagalbinių medžiagų, reguliuojančių vaistinės medžiagos išsiskyrimą. Dar viena šios pažangios technologijos kryptis, kurią plėtoja LSMU mokslininkai – trimačiai ląstelių kultūrų modeliai.

svetainei7.jpg (4225x2817)„Jei projektas pavyks, kaip planuojame, pirmąsias trimačiais spausdintuvais pagamintas tabletes jau greitai turėsime ir Lietuvoje“, – sakė prof. dr. J. Bernatonienė.

Pranešimuose – aktualijų įvairovė

Iš visos konferencijoje „Šiuolaikinė farmacija: lūkesčiai, iššūkiai ir idėjos“ pristatyta kelios dešimtys aktualių pranešimų. Apžvelgtos mokslo ir verslo bendradarbiavimo perspektyvos ir kryptys (prof. dr. J.Bernatonienė), pristatyti sveikatos iššūkiai pasaulyje bei Lietuvoje ir vaistininko vadmuo juos įveikiant (prof.dr. M. Stankūnas, LSMU), aptartos lėtinės venų ligos gydymo naujienos (dr. Ž.Kavaliauskienė, LSMU), mitybos ir maisto papildų vartojimo situacija Lietuvoje (prof. dr. R.Stukas, VU), ir kt.

„Mokslas tobulėja. Kai atsirado genetiniai tyrimai, supratimas apie mikropasaulį visiškai pasikeitė. Atsirado visiškai naujas organas – žmogaus mikrobiomas. Pastarųjų metų tyrimai atskleidė, jog mūsų smegenų veikla susijusi su žarnyno bakterijomis – su mikrobiota. Centrinė nervų sistema turi įtakos žarnyno motorikai, o smegenų veikla lemia žarnyno sekreciją ir mikrobiotos balansą“, – pranešime „Mikrobiota: daug įrodymų, dar daugiau klausimų“ kalbėjo LSMU Vaikų ligų klinikos doc. dr. Rūta Kučinskienė.

Pasak pranešėjos, žmogaus mikrobiomą keičia tokie veiksniai, kaip depresija, stresas, miego trūkumas. Atliekami tyrimai autizmu sergantiems pacientams, kaip veikia dieta, probiotikai, prebiotikai, mikrobiotos transplantacija. Ateityje bus ieškoma, koks probiotikas ar jų deriniai tinka konkrečiai ligai.svetainei9.jpg (5145x3426)

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos lektorė dr. Jurgita Karčiauskienė aptarė, kaip padėti pacientui, sergančiam žvyneline ir seborėjiniu dermatitu. „Pastebėta, kad susirgus žvyneline, greičiau išsivysto ir cukrinis diabetas, greičiau atsiranda nutukimas. Ryšys abipusis – žmonėms, sergantiems šiomis ligomis, greičiau išsivysto žvynelinė“, – naujausių tyrimų duomenimis dalijosi lektorė.

„Net ir po pusmečio darbo su psichologu daugeliui žmonių sunku išmokti pozityviai mąstyti. Tai tarsi užprogramuota lietuvių genuose“,  – pastebėjo LSMU Farmacijos fakulteto lektorė dr. Viktorija Grigaliūnienė, kalbėjusi apie pozityvaus mąstymo bei savivertės svarbą.

Gebėjimą pozityviai mąstyti lektorė siūlo ugdyti jau nuo mokyklos suolo, nes mokslo tyrimai rodo, jog šį gebėjimą turintys žmonės ilgiau gyvena, rečiau suserga depresija, širdies ier kraujagyslių ligomis, atsparesni peršalimams, lengviau įveikia stresą keliančias situacijas.

Mitybos įtaką širdies sveikatai aptaręs VU prof. Rimantas Stukas priminė Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją, jog net 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų būtų galima išvengti pasitelkus tinkamą dietą ir pakoregavus gyvenimo būdą. Daugybė mokslo tyrimų įrodo didžiulę mitybos reikšmę, reguliuojant arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį ir gerą kraujotaką.

Ieškojo netradicinių formų

Konferencijoje išrintkti geriausių mokslininkų pranešimai. Jaunųjų mokslininkų kategorijoje geriausia tapo doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė, studentų kategorijoje įvertintos Julija Jakubavičiūtė, Dovilė Karosevičiūtė ir Gustė Vitkutė.

svetainei5.jpg (zoomed, 900x600)Šiųmetė konferencija išsiskyrė inovatyvumu ir išradingumu. Konferencijos organizatoriai – LSMU Farmacijos fakultetas ir Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – stengėsi dalyvius ne tik sudominti aktualiais pranešimais, bet ir itin plačiai pasitelkė informacines technologijas. Konferencija transliuota nuotoliniu būdu, filmuota renginio medžiaga dalyviams buvo pasiekiama dar savaitę po renginio. Mokslinė diskusija taip pat surengta netradiciškai: dalyviai mobiliaisiais telefonais sprendė žaismingą testą, sparčiausiai atsakę apdovanoti prizais.

„Matome, jog farmacininkams, gydytojams, slaugytojams itin aktualios ir įdomios visos naujausios šios srities žinios. Tačiau skubančiam šiandienos specialistui labai svarbus ir pats žinios pateikimas: juk labiausiai įsimena netradiciškai pateikta informacija. Todėl kasmet ieškome naujų konferencijos formų. Šiemet sujungėme mokslą su žaidimu. Sulaukėme itin palankių įvertinimų – žmonėms patiko“, – džiaugėsi prof. dr. Jurga Bernatonienė.

Organizatorių vardu profesorė dėkojo LSMU informacinių technologijų specialistams Sigitai Radzevičienei, Jurgitai Rimkienei, Tomui Šimkui, Robertui Paulauskui, šiemet svariai prisidėjusiems prie inovatyvios konferencijos sėkmės.  

 Pasak prof. dr. J. Bernatonienės, svarbu pabrėžti jau penkerius metus trunkantį sėkmingą LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros bendradarbiavimą su verslu.

„Net 16 proc. iš bendradarbiavusių įmonių į mus kreipiasi daugiau nei 2 kartus. Vadinasi, įmonės vis daugiau pasitiki mokslininkais, joms vis labiau reikalingos mokslo žinios“,  – sakė pašnekovė.