Spausdinti

Europos gimdos kaklelio vėžio profilaktikos savaitė

Europos gimdos kaklelio vėžio profilaktikos savaitė„Jau nebe vienus metus paskutinę sausio savaitę minima Europos gimdos kaklelio vėžio profilaktikos savaitė. Šios savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į nemažėjantį sergamumą šia liga ne tik Europoje, ypač – Rytų Europos ir naujose ES šalyse narėse, – pasakojo Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė, Europos onkoginekologijos draugijos (ESGO) ir Tarptautinės ginekologinio vėžio draugijos (IGCS) narė, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patarėja bei Jungtinių Tautų (UNFPA) konsultantė gimdos kaklelio vėžio profilaktikos ir reprodukcinės sveikatos klausimais, LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos sektoriaus vadovė prof. Daiva Vaitkienė. – Sausį vyksta daug renginių. Juos organizuoja medicinos darbuotojai ir įvairios nevyriausybinės, visuomeninės organizacijos. Renginiai skirti plačiajai visuomenei – ne tik medikams profesionalams. Jais siekiama informuoti apie problemos aktualumą ir galimus jos sprendimo būdus.“

„Iš visų onkoginekologinių ligų gimdos kaklelio vėžys yra liga, kurios profilaktika arba kelio jai užkirtimas turėtų būti vienas iš lengvesnių. Gimdos kaklelis gydytojui yra gana lengvai pasiekiamas ir matomas organas, jį lengva apžiūrėti. Gerai žinomas jo patikros metodas – įprastinis citologinis tepinėlis – nėra brangus, lengvai atliekamas, taip pat kuriami nauji, modernesni, bet šiek tiek brangesni metodai. Tad reikia tikėtis geresnių rezultatų. Tačiau Lietuvoje ir kt. Rytų Europos šalyse sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumas nuo jo nemažėja arba mažėja ne taip pastebimai, kaip norėtųsi, – sakė prof. D. Vaitkienė. – Lietuvos akušeriai ginekologai nėra abejingi Lietuvos moterų sveikatai. Ne tik gydome susirgusias moteris, bet ir rūpinamės gimdos kaklelio vėžio profilaktika, informuojame per žiniasklaidos priemones, šiai problemai aptarti ir spręsti skiriame savo renginius.“

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Kauno krašto valdyba ir LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika organizavo konferenciją „Gimdos kaklelio ikivėžinės būklės“, skirtą gimdos kaklelio ligų problemai analizuoti. Konferencija skirta gydytojams akušeriams ginekologams, onkologams, anesteziologams, šeimos gydytojams, akušeriams, bendrosios praktikos slaugytojams.

Renginys sulaukė itin didelio susidomėjimo. Į auditoriją vos tilpo ne tik Kauno krašto akušeriai ginekologai, bet ir jų kolegos iš kitų Lietuvos kraštų – Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir kt.

„Regioninis renginys tapo gausiu respublikiniu renginiu. Susidomėjimas patvirtino šios problemos aktualumą, – sakė Onkoginekologijos sektoriaus vadovė prof. D. Vaitkienė. – Lietuvos moterys nepradėjo staiga ir netikėtai sirgti šia liga. Dažniausia ši liga diagnozuojama pradėjus vykdyti organizuotą gimdos kaklelio vėžio patikrą. Gaila, kai pacientės sužino, kad serga šia liga, gana vėlokai. Juo vėliau diagnozuojama liga, juo gydymas mažiau veiksmingas ir prognozė blogesnė.“

Jau 10 m. vykdoma patikros programa. Tad kodėl rezultatai netenkina medikų, nemažėja sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumas nuo jo taip, kaip norėtųsi. Priežasčių, pasak prof. D. Vaitkienės, yra labai daug.

Prof. D. Vaitkienė džiaugiasi, kad moterys tapo aktyvesnės, labiau rūpinasi savo sveikata. Deja, vis dar per mažai, kad šalyje sergamumas sumažėtų ryškiai. Profesorė įžvelgia ir pačios patikros bei diagnostikos grandžių problemas. Programoje taikomas patikros metodas geras, bet nėra idealus ir tobulas. Nežinoma, ar visada taisyklingai taikoma pati patikros metodika, nes nevykdoma kokybės kontrolė. Nežinoma, ar visos pasitikrinusios moterys pasirūpina sužinoti rezultatus ir, jei reikia, ar gydosi toliau.

„Grandžių, kurias dar galima ir reiktų tobulinti, iš tiesų yra labai daug, – įsitikinusi profesorė. – Nuo visuomenės informavimo iki patikros ir diagnostikos metodų.“

Prof. D. Vaitkienė sako, kad paties gydymo tobulinimui erdvės nėra daug. Lietuvos pacientės gydomos taip pat kaip ir visose išsivysčiusiose šalyse.

„Didžiausios investicijos turi būti skiriamos patikrai ir tam, kad ligai būtų užkirstas kelias: patikros programos tinkamas organizavimas ir jos kokybės gerinimas, jaunų moterų, mergaičių skiepijimas nuo pagrindinio rizikos veiksnio – didelės rizikos žmogaus papilomos viruso bei laiku atlikta diagnostika, siekiant nustatyti ikivėžines ligas ir jas pagydyti dar iki to, kol jos netapo invazine liga“, – kalbėjo prof. D. Vaitkienė.

„Pacientės dažnai klausia, kodėl ši liga atsiranda? Pagrindinis veiksnys, už kurio atradimą buvo skirta net Nobelio premija, yra didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas. Juo dažniausiai užsikrečiama pradėjus lytinį gyvenimą. Moterys, kurių organizme žmogaus papilomos virusas „apsigyvena“ ilgam (gal dėl imuninės sistemos, gal dėl paties viruso savybių), patiria riziką susirgti ikivėžinėmis ligomis ir, laiku jų nenustačius, invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Tai patvirtina ir kintama moterų sergamumo amžiaus struktūra – šia liga serga vis jaunesnės moterys. Didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu stebimas tarp 40–45 m. moterų. Jaunesnių nei 30 m. moterų, sergančių invazine liga, anksčiau buvo daug mažiau, sergančių įsisenėjusia invazine liga – retenybė. Dabar LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikoje per metus pagimdo 3–4 moterys jau sergančios invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Vadinasi, ir jaunoms moterims ši liga diagnozuojama ne taip jau retai. Juo anksčiau pradedamas lytinis gyvenimas, juo anksčiau moteris gali susirgti.“

Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė Laima Vaidotienė kalbėjo apie gimdos kaklelio ikivėžines būkles nėštumo metu, kaip svarbu jas laiku diagnozuoti ir ką daryti, jas diagnozavus.

„Jaunos moterys dažniausiai nesikreipia į šeimos gydytoją, nes jaučiasi sveikos. Dažnai pirmojo jų vizito pas gydytoją priežastis yra nėštumas. Būtent nėštumas tampa viena iš galimybių diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį moterims, kurios nesilanko pas šeimos gydytoją, – sakė L. Vaidotienė ir siūlė atsisakyti mitų, kad patikra – pavojinga nėštumui. – Patikra (citologinio tepinėlio paėmimas) yra saugi, informatyvi ir veiksminga.“

Nėščiųjų ir gimdos kaklelio vėžio problemą nagrinėjusi L. Vaidotienė aptarė šių pacienčių gimdymo, kuris būtinai turi vykti trečiojo lygio ligoninėje, taktiką. Stebėti tokias nėščiąsias gali ir gydytojai pagal gyvenamąją vietą.

„Dar visai neseniai nėštumas ir vėžys daugeliui gydytojų skambėjo kaip visiškai nesuderinamos sąvokos, – komentavo prof. D. Vaitkienė. – Jei iki nėštumo moteris nesityrė, tai nėštumas dažnai yra vienintelė, nors ne pati geriausia, galimybė šią ligą nustatyti. Geriau gimdos kaklelio citologinį tyrimą atlikti ne nėštumo metu, bet jei moteris pradėjo lankyti gydytojus tik būdama nėščia – būtina juos atlikti, nors tyrimų interpretavimas ir vertinimas nėštumo metu yra daug sunkesni, todėl tai turi atlikti patyrę specialistai.“

„Tyrimai turi būti atliekami trečiojo lygio ligoninėse“, – sakė L. Vaidotienė, kalbėjusi ir apie vakcinavimą, kaip jis turi būti vykdomas, jei pradėtas prieš nėštumą, ir kaip tęsiama po gimdymo, nes nėštumo metu vakcinavimas nutraukiamas.

Prof. D. Vaitkienė pasakojo apie naujas diagnostikos technologijas. Apie jas, pasak profesorės, svarbu žinoti ir gydytojams, ir pacientėms. Valstybė kompensuoja įprastą patikros programos tepinėlį. Tačiau jau yra ir naujų diagnostikos metodų, už kuriuos sumoka pačios pacientės. Naujieji metodai patikslina ikivėžinių ligų prognozę, padeda išvengti agresyvių intervencijų, nereikalingų operacijų ir kt. gydymo.

Konferencijoje dėmesys skirtas ir didelės rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui, kuris atliekamas specializuotose laboratorijose. Skystųjų terpių citologijos tyrimas yra jautresnis, tikslesnis, patogesnis tyrėjui, laboratorijoje atliekamas kita metodika ir nustatant lieka mažesnė klaidų tikimybė. Kalbėta ir apie Lietuvoje pasiekiamą naują imunocitocheminį tyrimą, kuris iš pakitusių ląstelių nustato jų pakitimo pavojingumą: pokytis dar gali išnykti pats, arba jau nebe, nes ląstelės pateko į onkogeninės transformacijos fazę ir anksčiau ar vėliau komplikuosis vėžys. Kol kas imunocitocheminį tyrimą atlieka tik Valstybinis patologijos centras Vilniuje. Tikimasi, kad artimiausiu metu šį tyrimą galės atlikti ir LSMU MA Patologinės anatomijos klinika.

„Naujas Lietuvos patikros programos kokybinis žingsnis (numatytas ir jau rengiami dokumentai) – į jau veikiančią programą įdiegti skystųjų terpių tyrimą, kai tiriant įprastu citologiniu būdu nustatoma tam tikrų pokyčių. Tam tikrai grupei moterų, kurioms bus pastebėti šie pokyčiai, programos lėšomis bus atliekamas skystųjų terpių tyrimas, o pokyčiams pasitvirtinus – ir didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas“, – prof. D. Vaitkienės nuomone, tai bus patvirtinta po kelių mėn. ir, kaip tikimasi, pagerins patikros programos kokybę.

LSMU MA Patologinės anatomijos klinikos doc. Arvydas Čižauskas konferencijoje kalbėjo apie gimdos kaklelio ikivėžinių būklių histologinę klasifikaciją.Europos gimdos kaklelio vėžio profilaktikos savaitė

„Terminai CIN1, CIN2, CIN3 reiškia įvarius gimdos kaklelio pažeidimo laipsnius. Pasaulinėje praktikoje pastebėta, kad tokio gana plataus skirstymo nereikia. Užtektų skirstyti ikivėžinius pokyčius į mažo ir didelio laipsnių pažeidimus. Diskutavome šia tema su akušeriais ginekologais. Nusprendėme kol kas vartoti jungtinę terminologiją. Prie naujos pereisime pamažu, – sakė doc. A. Čižauskas ir pasidžiaugė, kad gana didelės lėšos skiriamos gimdos kaklelio vėžio patikros programai, tyrimui ir profilaktikai. – Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus papilomos virusui. Manoma, kad apie 80 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų atsiranda užsikrėtusioms šiuo virusu moterims.“

LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos sektoriaus doc. Arnoldas Bartusevičius apžvelgė gimdos kaklelio ikivėžinių būklių chirurginį gydymą.Europos gimdos kaklelio vėžio profilaktikos savaitė

„Vykdoma patikros programa atrenka pacientes, kurioms reikia nuodugnesnio tyrimo. Šiuo metu Lietuvoje nėra bendro algoritmo – visi tarsi ir žino, kaip elgtis, bet tvarka nėra suvienodinta. LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikoje tyrimas atliekamas ir diagnozė nustatoma taisyklingai bei iki galo. Ikivėžinių gimdos kaklelio būklių gydymas yra operacinis. Operacija gana nesudėtinga, todėl kartais siūloma ją atlikti net ir nesant indikacijų. Reikia atminti, kad šios būklės linkusios regresuoti savaime, todėl pakanka tik tinkamo stebėjimo. Jei operacijų bus skiriama per dažnai ir jų apimtis nebus optimali – tai taip pat neduos norimų rezultatų.“

„Gimdos kaklelio vėžio patikros programos statistika yra skaudi ir verčianti raudonuoti Lietuvą, bet gal geriau tai žinoti bei imtis veiksmų, nei galvoti ir teigti, kad viskas yra gerai. Ligos eiga nėra žaibiška, bet uždelsus, ji po truputį juda į priekį“, – doc. A. Bartusevičius sako, kad žmonių prisirišimas prie gyvenamosios vietos ir savo gydytojo bei patikros pasiekiamumas keistų liūdnus skaičius ir Lietuvos rodiklius Europos bei pasaulio požiūriu.

 

Džiuljeta Kulvietienė