Spausdinti

Europos audito rūmų delegacija: slėnio projektas - puikios sąlygos mokslininkams

Rugsėjo 16 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) lankėsi Europos audito rūmų (EAR) delegacija iš Liuksemburgo. Svečiai susipažino su iš dalies ES lėšomis finansuotu projektu – „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centru.

dsc_9238.jpg (regular, 500x342)Svečiai Vitoras Caldeira (EAR prezidentas), Rasa Budbergytė (EAR narė, I kolegijos dekanė), Igorsas Ludboržsas (EAR narys, CEAD kolegijos dekanas), Milanas Martinas Cviklas (EAR narys, IV kolegijos dekanas), EAR nariai Janas Kinštas, Ladislavas Balko, Augustynas Kubikas, Henrikas Otbo bei švietimo ir mokslo viceministras prof. Rimantas Vaitkus susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovais – prorektore mokslui prof. Vaiva Lesauskaite, prorektore studijoms prof. Daiva Rastenyte, kancleriu prof. Henriku Žilinsku, Mokslo centro vadove prof. Ingrida Uloziene, prof. Vilmante Borutaite ir atviros prieigos centrų vadovu Justu Babarsku bei verslo atstovu Laimiu Akramu (UAB „Aconitum“ mokslo ir verslo plėtros vadovu).

„Svečiai iš Europos audito rūmų (EAR) atvyko į Lietuvą pasižiūrėti, kaip mūsų šalyje naudojami ES struktūriniai fondai. Pasirinktas mūsų Universitetas, mūsų paprašyta papasakoti apie Naujausių farmacijos bei dsc_9261.jpg (regular, 500x335)sveikatos technologijų centrą. Delegacijos nariams įspūdį paliko sukurtas centras ir LSMU strateginė kryptis – mokslo, studijų ir klinikinės praktikos vienovė. Svečiai teigė, kad esame pavyzdys, kaip turi bendradarbiauti mokslas ir klinikinė praktika“, – po susitikimo įspūdžiais dalijosi prof. V. Lesauskaitė.

„EAR nariai atkreipė dėmesį į gerą lėšų panaudojimo efektyvumą. Už sumą, kuri buvo skirta šio centro statybai, sukurtos geros, gražios, patogios ir, svarbiausia, funkcionalios patalpos bei visa infrastruktūra, tinkanti ir mokslui, ir studijoms, ir verslui – tam, kad mokslo rezultatus būtų galima diegti praktiškai. Jokių pastabų nesulaukėme. Tiesiog buvo pasidomėta, ar buvo trukdžių, ar sudėtinga buvo atlikti viešųjų pirkimų procedūras. Svečiai domėjosi, ar bus reikalingas vėlesnis finansavimas šiam centrui išlaikyti? Sulaukę atsakymo pasidžiaugė, kad esame suplanavę ir žinome, kaip centras funkcionuos, iš ko bus uždirbamos pajamos, kurių reikės šiam centrui išlaikyti ateityje, taip pat jo plėtrai“, – susitikimo rezultatus komentavo Plėtros tarnybos atviros prieigos centrų vadovas J. Babarskas.

dsc_9281.jpg (regular, 500x335)„Šis susitikimas – gera proga pasidalyti patirtimi, į mūsų mokslininkų problemas pažvelgti ne tik vietiniu lygmeniu, bet ir europiniu“, – sakė prof. H. Žilinskas.

„Stengiamės parodyti savo kasdienybę tokią, kokia ji yra. Mums sudarytos geros sąlygos. Kalbu apie mokslo finansavimą, sąlygas dirbti, naują pastatą ir lėšas, skirimas darbui – jaučiamės visaverčiai Europos Sąjungos mokslininkai. Todėl labai malonu priimti aukštus svečius iš Europos Sąjungos. Studijų ir mokslinių tyrimų kokybe Lietuvos sveikatos mokslų universitetas žengė ryškų žingsnį į priekį., – sakė prof. V. Borutaitė.“

„Europos Komisija supranta, kad daugiau lėšų reikia kreipti įvairiems moksliniams tyrimams, ne vien – infrastruktūroms. Bandėme atkreipti mūsų valdžios dėmesį, kad Lietuva privalo būti labai išmintinga. Kodėl pasirinkome atvykti į šį – Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą – slėnį? Tai yra labai geras pavyzdys, kaip galima panaudoti ES lėšas. Toks slėnis gali kurti pridėtinę vertę, o verslas, mokslas, mokslininkai, verslininkai gali sukurti naujus produktus ir inovacijas. Ir Lietuva turi į tai orientuotis. Šis projektas – tai naujos darbo vietos ir puikios sąlygos mūsų mokslininkams“, – kalbėjo R. Budbergytė ir prisiminė prof. V. Borutaitės palyginimą, kad dabar čia sąlygos yra geresnės nei kažkada jai teko matyti Kembridžo universitete.

„Galvodamas apie „Santakos“ slėnio projektą manau, kad esu labai teigiamai nustebintas. Nesitiki, kad tokių laimėjimų gali būti pasiekta čia, visai netoli Latvijos, – lietuviškai kalbėjo Latvijos atstovas EAR ir CEAD kolegijos dekanas I. Ludboržsas. – Jei pavyktų pasiekti tokį lygį ir Latvijoje, ir Estijoje, o Lietuvoje – ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – galėtume būti tikri sava ateitimi. Jei bus geros sąlygos, žmonės nebeišvažiuos, o išvažiavę grįš, nes bus sąlygos kurti, dirbti ir matyti ateities perspektyvą."

Džiuljeta Kulvietienė