Esame ir liudijame Lietuvą

Esame ir liudijame LietuvąKovo 9 d. Violeta Bakutienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenę pakvietė drauge paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ilgametė LSMU Veterinarijos akademijos Studijų centro vadovė, knygnešės Felicijos Bortkevičienės vardu pavadintos Kalbos premijos laureatė V. Bakutienė renginio dalyviams dovanojo savo sukurtą monospektaklį – literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Esame ir liudijame Lietuvą“.

 „Lietuva vienintelė šalis pasaulyje, kuri gali švęsti tris gimtadienius: karaliaus Mindaugo laikų Valstybės gimimą, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną“ – pabrėžė atlikėja.

Buitis ir kasdienybė negali užmarštin nugramzdinti mums svarbių datų, žmonių ir atsiminimų. Ragindama visus suklusti kūrėja mažais žingsneliai leidosi į istorinę, literatūrinę ir muzikinę kelionę, per amžius ir minčių bei vilčių interpretacijas. Kompozicija sužavėjo savo lengvumu, jeigu būtų galima taip pasakyti. Tos pačios istorinės datos, tie patys mums žinomų tautos didvyriai tarsi užgimė iš naujo liudydami Lietuvą.

Tautinėje tapatybėje užkoduoti mūsų papročiai, tradicijos, kalba, protėvių palikimas. Tautinio tapatumo ženklai nepavaldūs laikui, jie rodo tautos gyvybingumą ir drąsą. Atsigaivinkime praėjusių laikų versmėj ir suraskime kažką svarbaus ir laiko nesunaikinamą, kvietė atlikėja.

Prisiminusi tautos brangakmenius, žmones, kurie kūrė mūsų Lietuvą bei rūpinosi nykstančios tautos likimu, stiprino tautą lietuviško žodžio draudimo metais ir savo kūriniais šildė žmonių dvasią. Mintimis kompozicijos autorė tarsi kreipėsi į M. Mažvydą, M. Daukšą, V. Kudirką, J. Basanavičių, Maironį, M. K. Čiurlionį, K. Genį, knygnešius, visų neišvardinsime, kiek jų tų ženklų buvo tautos istorijoje. Tautinio atgimimo pranašai budino tautos sąžinę, stiprino žmonių viltį bei skatino tautinį orumą, jie dalijosi laisvės dvasia ir ją sėjo lietuvių širdyse.

„Į savo tūkstantmetį, Lietuva, tu ėjai ne keliais ir ne takais. Tu bridai pelkių kūlgrinda, nakvojai partizanų žieminėse, ėjai per Sibiro taigą. Koks ilgas ir koks skausmingas buvo tavo laisvės, ieškojimų kelias. Kad visada mūsų vaikų vaikai ieškotų savo ateities Lietuvoje, kad jie tavo vardą labai pagarbiai tartų, o protėvių atminimą puoselėtų, gintų. Įprasmintų darbais, meilę tėvynei dalytų visiems ir sakytų tiesą bei liudytų Lietuvą“ – ragino atlikėja.

Tautos brandumą įprasminę ženklai nuolat buvo naikinami. Lietuva liko, tik didžių tautos žmonių dėka. Tautos dainių kūryba ir šiandien mus gali pakelti į tokias aukštumas, ir tuo pačiu suvienyti, sustiprinti pavargusias sielas ir pamaloninti ištroškusias meilės mintis.

„Kiekvienas iš mūsų gali būti drąsus savosios kultūros kūrėju. Mus kurti tvirtesnę ir teisingesnę Lietuvą įpareigojo gyvi istorijos pavyzdžiai – žmonės, kurie savo darbais ir kūryba liudija kilnumo ir taurumo ženklus“ – kalbėjo V. Bakutienė.

 

Jolanta Jonikienė,

Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba