Spausdinti

Epilepsija – ne vien tik traukuliai

Epilepsija – ne vien tik traukuliaiLiepos 22-oji – Pasaulinė galvos smegenų diena, minima Pasaulio neurologų federacijos iniciatyva, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į galvos smegenų ligas ir jų profilaktiką.  Šių metų dienos šūkis – „Epilepsija – tai daugiau nei vien tik traukuliai“.  

Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautinis epilepsijos biuras ir Tarptautinė lyga prieš epilepsiją, kurios narė yra ir Lietuvos epileptologijos draugija, epilepsijai skirtos dienos proga kviečia diskutuoti apie visapusišką pagalbą sergantiesiems epilepsija ir išsklaidyti visuomenėje sklandančius mitus apie vieną dažniausių lėtinių nervų sistemos ligų.

Pasaulyje epilepsija serga daugiau nei 50 milijonų žmonių, deja, ne visi jie gali pasinaudoti šiuolaikinėmis diagnostikos ir gydymo galimybėmis. Taikant gydymą, net 70–80 proc. epilepsija sergančių asmenų gali nebepatirti priepuolių, tačiau jų integracijai į visuomenę trukdo nepagrįstos baimės ir ribojimai. Tarptautiniai ekspertai tvirtina, kad kasmet pasaulyje epilepsijos diagnozė nustatoma 2,4 mln. žmonių, bet visuomenei ir politikams vis dar trūksta žinių, kaip ši liga pakeičia atskirų žmonių, jų šeimos narių ir bendruomenės gyvenimą.

„Lietuvoje veikia reikiama infrastruktūra ir dirba specialistų komandos, galinčios užtikrinti tinkamą sergančiojo epilepsija ištyrimą ir gydymą – tiek medikamentinį, tiek chirurginį“, – mūsų šalies medikų galimybėmis džiaugiasi Kauno klinikų Neurologijos klinikos Epilepsijos ir kitų paroksizminių būklių sektoriaus vadovė doc. Giedrė Jurkevičienė. 

Tačiau greta naujausių diagnostikos ir gydymo galimybių, pacientams ir jų artimiesiems labai svarbios žinios apie ligą. Jau penkiolika metų Kauno klinikose taikomas terapinis mokymas epilepsija sergantiems vaikams ir jų artimiesiems. Per metus mokymuose dalyvauja daugiau nei 200 pacientų ir jų šeimos narių. Pasak Neurologijos klinikos slaugos koordinatorės Daivos Borkienės, terapinio mokymo tikslas – padėti epilepsija sergantiems vaikams ir jų tėvams įgyti daugiau žinių apie ligą, siekti geresnių gydymosi rezultatų, spręsti kasdienes problemas ir sumažinti psichologines bei socialines ligos pasekmes.

„Pagalba sergantiesiems epilepsija mūsų šalyje dar nepakankama“, – teigia Kauno klinikų Neurologijos klinikos Vaikų epileptologijos sektoriaus vadovė profesorė Milda Endzinienė. Ji pabrėžia, kad nors Lietuvoje prieinami beveik visi naujausi vaistai nuo epilepsijos, pacientų gyvenimo kokybei didžiulės įtakos turi socialinės problemos. Pavyzdžiui, nedarbo problema iškyla ne vien dėl profesinių įgūdžių stokos, bet ir dėl darbdavių požiūrio, nepakankamo pasitikėjimo savo jėgomis arba žemos savivertės.

„Tiek pačiam pacientui, tiek jo šeimos nariams epilepsijos diagnozė prilygsta bombos sprogimui, – patirtimi dalijasi D. Borkienė. – Atgauti pusiausvyrą padeda aplinkinių parama ir specialistų pagalba.“

Epilepsijos sukeliamos pasekmės gali turėti įtakos visiems gyvenimo aspektams. Pasikartojantys priepuoliai blogina gyvenimo kokybę, sukelia socialinę izoliaciją ir depresiją, didina savižudybės ir staigios mirties riziką. Dėl stigmos ir diskriminacijos epilepsija sergančių žmonių galimybės mokytis ir dirbti yra ribotos.

Lietuvos epileptologijos draugijos valdybos narė, buvusi draugijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos profesorė Nerija Vaičienė-Magistris pastebi, kad epilepsija gali būti įvairių formų. Dalis ligos atvejų gali būti visai nesunkūs, tačiau ligos stigma, ribojimai paliečia visus ja sergančius žmones.

Klaidingais mitais apipintos baimės verčia slėpti ligą, vengti gydymo, tačiau tai tik dar labiau sunkina ligos eigą ir blogina gyvenimo kokybę. Ekspertai tvirtina, kad epilepsijos poveikis sveikatai nėra toks didelis, kaip diskriminacija ir socialinė atskirtis, kurią patiria šia liga sergantys žmonės. Tad tikimasi, kad epilepsijai skirta Pasaulinė galvos smegenų diena prisidės prie geresnės epilepsija sergančių žmonių gyvenimo kokybės.

Trumpai apie epilepsiją

Epilepsija – tai lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys priepuoliai dėl stiprių elektros iškrovų galvos smegenyse. Priepuolių pobūdis priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje vyksta šios iškrovos. Priepuolio metu gali sutrikti sąmonė, pasikeisti elgesys, judesiai, jutimai. Epilepsiją sukelia įvairios priežastys – genetiniai veiksniai, galvos smegenų vystymosi anomalijos arba pažeidimai gimdymo metu, insultas, galvos smegenų traumos, infekcijos, augliai.

Epilepsija sirgę žymūs žmonės: Julijus Cezaris, Dantė, Žana d’Ark, Izaokas Niutonas, Moljeras, Napoleonas Bonapartas, Gustavas Floberas, Nikolas Paganinis, Džordžas Baironas, Čarlzas Dikensas, Fiodoras Dostojevskis, Vincentas van Gogas, Alfredas Nobelis, Agata Kristi ir kt.

 

Kauno klinikų inf.