Domėjimasis mokslu neblėsta

LSMU Neuromokslų instituto mokslininkai dalyvauja mokslo populiarinimo edukacinėse veiklose ir projektuose. Už mokslo populiarinimą yra gavę padėkos raštus. Mintimis apie visuomeninę veiklą sutiko pasidalyti Neuromokslų instituto doktorantė Silvija Jankevičiūtė. Kokiuose mokslo populiarinimo ar edukacijos projektuose jūs dalyvaujate? Kelių mokslininkų komanda dalyvauja renginiuose?

Susidomėjimas mokslu niekada neblėsta – jis tik didėja. Tai rodo nemažas skaičius mokslo populiarinimo ir edukacinių renginių, kuriuose visada noriai dalyvaujame, taip pat ir patys organizuojame ar prisidedame prie jų organizavimo ir sklaidos. Mokslas, kaip ir mokslininko profesija, yra įvairiapusiškas ir daugialypis. Tad žinią apie mokslą stengiamės skleisti įvairiomis formomis. Mokslo populiarinimas yra viena iš formų. Esu dalyvavusi pirmoje mokslinių vizualizacijų parodoje „Art in Science“. Parodos tikslas buvo informuoti visuomenę apie mokslo naujoves, stiprinti susidomėjimą mokslu bei atrasti sąsajas tarp mokslo ir meno. Aktyviai su keliais kolegomis bendraminčiais dalyvaujame mokslo populiarinimo renginiuose „Tyrėjų naktis“, mūsų LSMU Neuromokslų institutas yra vienas iš „Smegenų pažinimo savaitės“ organizatorių. Po mokslo populiarinimo renginių labai dažnai tenka sulaukti kvietimų papasakoti apie mokslininko profesiją, visi nori bent dieną tapti mokslininku ir „prisiliesti“ prie mokslo. Kvietimų sulaukiame tikrai nemažai, tai paskatino mus, nedidelę grupelę mokslo entuziastų, patiems organizuoti mokslo populiarinimo ir edukacines programas. Kartu su kolegomis esame organizavę kelias mokslo populiarinimo ir edukacines programas moksleiviams apie mokslininko profesiją ir nepaprastą neuromokslų pasaulį. Prie tokių mokslo populiarinimo ir edukacinių programų kūrimo bei įgyvendinimo prisidėjo entuziastinga Neuromokslų instituto mokslininkų grupelė: doktorantė Silvija Jankevičiūtė, prof. dr. Daiva Majienė, dr. Kristina Škėmienė, dr. Ramūnas Jokubka, prof. dr. Algimantas Kriščiukaitis, dr. Andrius Kaselis, Biochemijos katedros doktorantė Evelina Rekuvienė. Džiugu, kad organizuojant mokslo populiarinimo ir edukacines programas neatsisako su mumis maloniai bendradarbiauti LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.

Kuo domisi šiuolaikinis jaunimas? Kokius klausimus mokslininkams dažniausia užduoda moksleiviai?

Mūsų organizuotose mokslo edukacinėse programose džiugina tai, kad moksleiviai nori sužinoti apie mokslininko profesiją, atliekamus tyrimus, naujoves. Tad stengiamės programų metu mokslą pateikti būtent taip, kaip jį mato pats mokslininkas – neišsenkamą ir įdomų. Ne kartą yra tekę iš auditorijos išgirsti, kad, matyt, todėl mokslas reikalauja iš mokslininkų daug metų mokslo ir dar daugiau užsispyrimo, entuziazmo ir pastangų jį pažinti. Džiugu, kai klausytojai būna tokie įžvalgūs. Kad ir kaip būtų keista – įžvalgiausi, būna būtent moksleiviai. Mokslo populiarinimo renginių auditorija būna nuo paties mažiausio iki paties vyriausio. Klausimų tenka išgirsti nemažai ir įvairių: nuo „Kodėl pasirinkote būti mokslininku“, „Ar mokslininkai moka skaityti mintis“, „Ar galima paliesti molekulę“ „Kur smegenyse „gyvena“ mintys ir kaip jos susikalba su visu kūnu“ „Kaip mato ląstelės“ iki abiturientų ir vyresnių klausytojų mėgstamų žemiškesnių su mokslininko profesija susijusių klausimų, į kuriuos dažnai mokslininkams tenka kūrybiškai atsakyti. Susidomėjimas mokslu ir mokslininko profesija tik didėja. Tai rodo aktyvus moksleivių dalyvavimas mokslo populiarinimo programose, kurias rengiame. Šios mokslo populiarinimo ir edukacinės programos buvo organizuotos, kurtos ir įgyvendintos mūsų pačių iniciatyva. Todėl džiugu, kad visi jose dalyvavę moksleiviai į klausimą „Ar daug ateityje sulauksime kolegų mokslininkų?“ atsako pakeldami rankas. Tai rodo, kad mokslininkų iniciatyva skatinti domėjimąsi mokslu ir mokslininko profesija yra mėgstama ir vaisinga. Džiaugiamės, kai tokias iniciatyvas pastebi. Ir dar smagiau, kai jos sulaukia grįžtamojo ryšio. Po mūsų organizuotų programų sulaukėme dar daugiau kvietimų ir norinčiųjų išgirsti apie mokslą ar vienai dienai tapti mokslininku.

Papasakokite apie savo veiklą, pristatykite edukacijos programas.

Mokslo populiarinimo ir edukacinės programos metu neapsiribojome vien faktine informacija, darbas su vaikais prašyte prašo kuo paprasčiau pasakoti apie mokslo subtilybes. Būtent taip atsiskleidžia mokslininko įvairiapusiškumas ir mokslo grožis papasakojant apie jį paprastai, bet išlaikant mokslo svarbą ir reikšmę. Programa užtrunka apie 2 akademines pamokas (apie 1,5 val.). Vaikams pirmiausia aprodomos mokslinės laboratorijos, supažindinama su jose esančiais instrumentais, mokslinių duomenų nustatymo technologijomis – įvairiais prietaisais, visi mokslininkai per paprastus pavyzdžius papasakoja apie savo tyrimų sritį. Pirmenybę teikiame demonstracinėms veikloms, todėl mokslo populiarinimo programos vedamos mokslo ir kūrybos dirbtuvių principu. Paprastais pavyzdžiais, pasitelkdami vaizdines kompiuterines ar buitines priemones parodome minieksperimentus. Jų tikslas – paaiškinti apie jau kalbėtus objektus, biologinius, cheminius ar fizikinius reiškinius: kaip atrodo ir kvėpuoja ląstelės, koks nepaprastas chemijos pasaulis, kaip sklinda šviesa, kaip iš plauko galima sužinoti, koks „kodas slepiasi“ žmoguje, ir daug kt. Po laboratorijų lankymo kita stotelė – vaizdų analizės programa – mikroskopai. Supažindiname vaikus su nematomu ląstelių pasauliu. Vaikai ne tik pamato, kaip atrodo ląstelės, bet išgirsta daug įdomių ir negirdėtų faktų apie jas ir jų pritaikymą įvairiuose tyrimuose. Visos programos metu vaikai įtraukiami į diskusijas kaip aktyvūs dalyviai. Galiausiai programa baigiama auditorijoje, kurioje jiems pristatomi mūsų mokslininkų vykdomi tyrimai. Po klausimų ir atsakymų lietaus atliekama smegenų mankšta. Žaidžiami atminties žaidimai, kurių tikslas – susipažindinti su nepaprastu smegenų pasauliu, paaiškinti, kaip veikia atmintis ir kaip ją lavinti.

 

Jolanta Jonikienė,

Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba