Diskutavo trys mokslininkų kartos

Diskutavo

Gruodžio 16 d. LSMU Veterinarijos akademijoje vyko konferencija „Galvijų neužkrečiamos ligos: praeitis, dabartis, ateitis“ bei praktiniai ir teoriniai kvalifikaciniai mokymai. Renginį organizavo LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinika kartu su UAB „Baltic Agro“. Pagrindinis šio renginio tikslas pakviesti mokslininkus, veterinarijos gydytojus, ūkininkus ir verslininkus kartu diskutuoti aktualiomis temomis: karvių genetika, reprodukcija, ligų diagnostika, profilaktika ir gydymas, išmaniosios technologijos ir inovatyviojo šėrimo būdai bei įranga ūkiuose. Renginyje dalyvavo ir istorinius pranešimus pristatė buvę Veterinarijos akademijos dėstytojai.

Renginio dalyvius sveikino ir įdomaus renginio, vaisingų diskusijų bei gražių artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų linkėjo prof. Mindaugas Malakauskas, LSMU VA kancleris, prof. Henrikas Žilinskas, LSMU rektorius emeritas, prof. Vita Riškevičienė, LSMU Veterinarijos fakulteto dekanė.

Renginyje dalyvavo ir pranešimą pristatė prof. emeritas  Eugenijus Aniulis „Karvių reprodukcinių sutrikimų diagnostika ir gydymas pieninių galvijų bandose. Praeities patirtis“. Galvijų vidaus ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos raidą per 20 metų aptarė doc. emeritas Antanas Bernatonis. Galvijų metabolinių ligų etiologiją, diagnostiką ir profilaktikos priemones pristatė doc. Ramūnas Antanaitis. Anot docento, po apsiveršiavimo karvės gali sirgti daugybe ligų: parezė po apsiveršiavimo, ketozė, tešmens uždegimas, joms gali pasisukti skrandis ir dar daug kitų ligų. Ligos dažniausia pasireiškia karvei apsiveršiavus. Ligų priežastys yra šėrimo klaidos, maisto medžiagų trūkumas pašare, karvių įmitimas, ir kitos ligos. Šeriant karves dažnai yra pamirštami mineraliniai priedai.

Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas pabrėžė aukšto produktyvumo pieninių galvijų bandos reprodukcinės vadybos strategiją. „Lietuvoje sparčiai stambėja pieno ūkiai, didėja karvių produktyvumas. Įtaką tam daro pašarų bazės ir genetika. Ūkininkai ir verslininkai įsigyja aukšto produktyvumo gyvulius iš Europos Sąjungos šalių. Tačiau ne visi ūkiai geba išnaudoti genetinį potencialą. Žinių stoka, specialistų trūkumas neleidžia gauti iš šių gyvulių norimo produktyvumo. Reprodukcijos vadyba – viena svarbiausių pieno ūkio vadybos dalių. Dėl nevisaverčio šėrimo, padariniai gali pasireikšti pieno gamyboje jau kitą dieną. Netinkamos reprodukcijos vadybos pasekmės dažniausiai matomos tik po pusmečio ar metų. Reprodukcijos vadybos klaidos lemia didelius ekonominius nuostolius. Viskas ūkyje turėtų veikti kaip šveicariško laikrodžio mechanizme: tikslai ir be klaidų“, – teigė dr. A. Rutkauskas.

Apie inovatyvias šėrimo technologijas ir subalansuotą karvių šėrimą kalbėjęs UAB „Baltic agro“ produktų grupės vadovas Saulius Kontrimavičius teigė, kad mitybos racioną privalo sudarinėti specialistai. Ūkininkai, norintys tiksliai nustatyti, ar gyvuliai šeriami taisiklingai, ar jie pasisavina pašarų maisto medžiagas ir ko gyvuliams trūksta, gali atlikti biocheminius kraujo tyrimus.

LSMU dirbantys mokslininkai ir veterinarinės medicinos gydytojai konsultuoja reprodukcijos, šėrimo ir gyvulių laikymo vadybos, pašarų ir pieno gamybos, gyvulių sveikatingumo, apskaitos ir planavimo klausimais. Klinika teikia mobiliąsias paslaugas – veterinarijos gydytojai gali atvykti į ūkį ir nustatyti priežastis, dėl kurių sutriko galvijų reprodukcija, patarti, kaip priežastis šalinti ir jų išvengti ateityje.

 

Jolanta Jonikienė,

LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba