„Diplomatai už gyvybę“: medikui išmanyti tik apie žmogaus sveikatą nebepakanka

Dar 2014 metais Jungtinės Karalystės (JK) ligoninėse dirbo daugiau nei ketvirtis milijono gydytojų. Tais pačiais metais šalies pacientai, ligoninėse susidūrę su medikų kompetencijos stoka, keliems tūkstančiams sveikatos specialistų išreiškė ypač didelį nepasitenkinimą. Gydytojo licencija atimta tik iš 22 sveikatos specialistų, tačiau tai labai sumenkino ne tik žmonių pasitikėjimą gydytojais, bet ir sveikatos apsauga, teigia Lidso (JK) medicinos mokslų instituto profesorė Trudie Roberts.

Ar geras gydytojas privalo puikiai išmanyti tik mediciną? Kokią įtaką rengiant sveikatos specialistą turi ugdymo įstaigos vertybės? Ar medikui privalu mokėti tinkamai bendrauti su pacientu? Į šiuos ir kitus klausimus daugybė sveikatos specialistų bandė atsakyti gruodžio 1–2 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusioje jau antrojoje tarptautinėje konferencijoje „Diplomatai už gyvybę“.

Sveikinimo kalba konferenciją pradėjęs ir kertines savybes, būtinas mediko specialybei, pristatęs LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis išskyrė humanizmą ir socialinę atsakomybę. Tai, kaip teigia prorektorius, medikus ir visuomenę geriausiai suartinančios vertybės.

Sveikindamas susirinkusius svečius prof. K. Petrikonis pabrėžė ir vieną pagrindinių konferencijos skiriamųjų bruožų – tarptautiškumą. „Tarptautiškumas ir globališkumas mus skatina ieškoti ryšio su skirtingomis šalimis, žmonėmis ir tų šalių profesionalais. Tokiu būdu mes galime dalytis savo patirtimis, taip pat aptarti regionines savo problemas“, – teigė prof. K. Petrikonis.

Renginio dalyvius sveikino ir konferencijos „Diplomatai už gyvybę“ prezidentas prof. Žilvinas Dambrauskas. Profesorius ragino visus tikėti savo jėgomis keisti pasaulį ir nebijoti kliūčių, kurios gali laukti priešaky. Kaip teigia prof. Ž. Dambrauskas, tikėjimas savo jėgomis ir yra pagrindinė priežastis, kodėl jis ir daugelis konferencijos dalyvių susirinko į vieną vietą aptarti, kaip galima tobulinti mediciną ir jos mokymą – tai, prof. K. Petrikonio nuomone, turės daug teigiamos įtakos ateities kartoms.

Pirmoji konferencijoje pranešimą skaičiusi profesorė iš Jungtinės Karalystės prof. T. E. Roberts pristatė esmines švietimo permainas, kurios yra būtinos ugdant profesionalius medikus. Kaip teigia profesorė, privalu, kad studentai taptų ne tik medicinos ekspertais, bet ir žinotų, kokie yra profesijos reikalavimai. „Studijų programa turi aprėpti ne tik mediko specialybei būtinus studijų dalykus, bet ir elgesio taisykles, būtinas visiems medikams“, – apie tai, į ką labai svarbu kreipti dėmesį rengiant gydytojus, kalbėjo prof. T. E. Roberts.

Profesorės nuomone, sveikatos mokslų studijų pabaigoje reikėtų vertinti ne tik medicinos studentų bendrąsias žinias, bet ir profesinį elgesį. Jei studentas neatitinka reikalavimų, jam turėtų būti suteikta galimybė mokytis tinkamo elgesio arba pasiūlyta rinktis kitą, alternatyvią, specialybę. „Tie, kurie nesiryžta mokytis iš savo klaidų, yra pažeidžiamiausi ir jų neprofesionalumas labiausiai matomas“, – profesorei iš Lidso pritarė Radboudumco sveikatos akademijos (Radboudumc Health Academy) docentė Lia Fluit.

Tam, kad tinkamas elgesys profesinėje karjeroje svarbus kiekvienam medikui, pritarė ir kiti tarptautinės konferencijos dalyviai. Pasak Londono universiteto Šv. Džordžo koledžo mokslininkės Katherine Boursicot, medikų kompetencijas privalu nuolatos tikrinti. Tam atlikti būtina medikų profesionalumo vertinimo sistema, kurios vertinimo principai būtų nuolatos apsvarstomi ir tobulinami.

Lietuviškomis gydytojų profesionalų rengimo patirtimis su konferencijos dalyviais pasidalijo LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė. Profesorė pristatė pagrindinius iššūkius, kylančius dėstant profesionalizmą medicinoje, taip pat išskyrė konkrečius kompetencijų nustatymo būdus, kurie jau dabar yra taikomi LSMU.

Universitete vykusiame ir didelio sveikatos specialistų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Kanados, Latvijos susidomėjimo sulaukusiame renginyje prof. R. Nadišauskienė teigė, kad jos pažintis su profesionalizmo mokymu prasidėjo nuo vienos paskaitos, tai vėliau tapo neatsiejama studijų dalimi. Pasak profesorės, atliktų apklausų metu nustatyta, kad studentai mediko profesionalizmą įsivaizduoja kaip gydytojo gebėjimą tinkamai bendrauti su pacientais – tai puikiai dera su aukšta kompetencija.

Profesionalizmo medicinoje tema prof. R. Nadišauskienę papildė ir kita Universiteto atstovė – LSMU MA Medicinos fakulteto prodekanė, Reumatologijos klinikos vadovė prof. Asta Baranauskaitė. Kaip teigia profesorė, šiandien rengdamas medicinos profesionalus Universitetas pasitelkia naujausias technologijas ir mokymosi metu sukuria ypač tikroviškas situacijas. Tai padeda ugdyti aukščiausio lygio studentų profesinę kompetenciją, tai yra vienas svarbiausių aspektų, padedančių LSMU išsiskirti iš kitų universitetų.

Gruodžio 1–2 dienomis vykusios tarptautinės konferencijos „Diplomatai už gyvybę“ dalyviai galėjo ne tik klausytis LSMU ir užsienio šalių sveikatos specialistų pranešimų apie naujausius mediko profesijos reikalavimus. Pristatę profesines savo patirtis ir medicinos mokslų mokymo pastebėjimus šios srities specialistai dalyvius kvietė į dirbtuves, kur buvo galima praktiškai analizuoti įvairias konferencijoje aptartas temas: tinkamą profesinį elgesį, profesinio elgesio mokymą, naujausių technologijų pritaikymą rengiant sveikatos priežiūros specialistus. Įvairių, skirtingus dalyvių interesus atitinkančių dirbtuvių dalyviai galėjo dalyvauti įvairiose dirbtinėse situacijose, kurios reikalauja aukščiausių gydytojų kompetencijų. 

 

Nuotraukų autoriai:

L. Andriušis
L. Pankratjevaitė