„Diplomatai už gyvybę“: jaunieji gydytojai ir Universitetas kviečia diskusijai

Mažiau nei po dviejų savaičių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir visą miesto bei šalies medicinos bendruomenę suburs svarbus tradicinis renginys – tarptautinė mokslinė - praktinė konferencija, skirta medicininei edukacijai puoselėti „Diplomatai už gyvybę III: evoliucija medicinos mokyme“ („Diplomats for life: Evolution in medical training“). 

Trečius metus Universiteto rengiama konferencija tampa įspūdingu forumu aukšto lygmens diskusijoms apie medicinos srities specialisto paskirtį, savybes, kokybiškų medicinos studijų turinį, dalijimąsi žiniomis, įgūdžiais ir naujausia informacija. Garbė organizuoti šiųmetį forumą patikėta Jaunųjų gydytojų asociacijai. 

Koks šiandien turėtų būti medikas? Ką jis turėtų išmanyti? Ko reikėtų parengti geram gydytojui? Kaip ir ko reikėtų jį mokyti? Tokių klausimų kyla visame pasaulyje, ir šalia gydytojo specialisto, savo srities eksperto savybių vis dažniau minimi bendravimo, bendradarbiavimo, atjautos, holistinio požiūrio į žmogų, sveikatos advokato, mokytojo ir mokslininko gebėjimai.

Poreikius tokiems gydytojams – plataus požiūrio asmenybėms, turinčioms aiškias bendražmogiškas vertybes, diktuoja stiprios ekonomikos šalių visuomenės. Permainų poreikis jaučiamas ir Lietuvoje.

Medicininės edukacijos lyderiai vis dažniau pabrėžia, jog siekiant žmogaus gerovės nebepakanka rūpintis vien kūnu: nevalia pamiršti emocinių, dvasinių, etinių, moralinių ir kitų žmogaus reikmių, kurios medicinos įstaigose dar nesulaukia deramo dėmesio. Dėl to būtina ne tik bendradarbiauti tarp skirtingų sektorių ir institucijų, dalytis patirtimi ir įžvalgomis, bet ir svarstyti apie jaunųjų specialistų rengimo turinį, o įstaigose kurti sveikimą ir sveikatą skatinančią aplinką.

Diskusijų lauke – keturios svarbios temos 

Pasak gydytojo anesteziologo-reanimatologo, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos nario Aurimo Pečkausko, kalbant apie medicinos edukaciją, svarbiausias yra menas perduoti žinias.

„Medicininės edukacijos renginiai LSMU prasidėjo prieš keletą metų. Džiugu, kad mūsų pedagogų kartai rūpi, kaip ruošiamos kitos būsimųjų medikų kartos. Puiku ir tai, jog organizuojant šią konferenciją jaunieji gydytojai daug dirba ir rengiant temas, ir kviečiant lektorius, ir atliekant aibę kitų organizacinių darbų“, – kalbėjo A. Pečkauskas.

Šiųmetės konferencijos programoje – keturios svarbios temos. „Socialinė atskaitomybė medicininėje edukacijoje“ skatins suvokimą, jog visapusiam medicinos profesionalui parengti būtina bendradarbiauti su pagrindine paslaugų gavėja – visuomene. Šalyse, pasiekusiose aukšto ekonominio, socialinio ir politinio išsivystymo, į medikų rengimo procesus įsitraukia pacientai, įvairios visuomeninės nevyriausybinės organizacijos: joms tenka patariamojo balso teisė formuojant ikidiplomines bei podiplomines studijų programas.

Tema „Ateities poreikiai ir iššūkiai medicininėje edukacijoje“ kvieskalbėti apie simuliacijų bei kitų technologijų svarbą, apie gamybos kompanijų, kurios dažniausiai yra kelrodės inovacijų žvaigždės, įtakos galimybes rengiant medicinos specialistus.

„Ne techninių įgūdžių svarba medikų darbe“ pakvies diskusijoms apie žmogiškojo ryšio tarp paciento ir mediko svarbą. Sparti technologijų plėtra leidžia deleguoti daugelį diagnostikos ir gydymo algoritmų, tad ypač svarbu ugdyti žmogiškąsias būsimųjų specialistų savybes – bendravimo įgūdžius, empatiją. Nors universitetinėse medicinos studijų programose jau skiriama dėmesio ne techniniams įgūdžiams lavinti, vis dėlto jaunieji medikai pripažįsta, jog norint jaustis profesionalu, sisteminių šios srities įgūdžių dar stinga.

Pagrindinė šiųmečių (veikiausiai ir ateities) diskusijų tema – „Paradigmos pokytis judant link Pakopinių kompetencijų“.Jau kuris laikas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus universitete aktyviai diskutuojama apie Pakopinių kompetencijų podiplominių studijų modelį, kuris veikiausiai anksčiau ar vėliau bus pradėtas taikyti ir Lietuvoje. Pasak gydytojo A. Pečkausko, jaunieji gydytojai nekantriai laukia šio pokyčio, tačiau supranta, kad be reikiamų investicijų į edukatorius pokytis kelią pas mus skinsis lėtai. Todėl šioje konferencijoje visa sesija bus skirta aptarti Pakopinių kompetencijų modelį bei galimybes šį modelį sklandžiai įdiegti pas mus.  

Tobulėti dar yra kur

„Manau, kad konferencija „Diplomatai už gyvybę III: evoliucija medicinos mokyme“ taps puikia platforma susitikti bei pasidalyti mintimis visų grandžių atstovams: studentams, gydytojams, rezidentams, rezidentų vadovams, slaugytojams ir kitų sričių specialistams. Juk kokybiška medicinos edukacija ir kokybiškai paruošti specialistai yra mūsų visų bendras tikslas.

Pirmieji poslinkiai šia kryptimi jau vyksta, ugdymo procesas Universitete nuolat tobulinamas. Vis dėlto atvejų, kai studijų programų aprašai smarkiai skiriasi nuo to, su kuo jauni specialistai susiduria praktikoje – apstu. Tai patvirtino ir jaunųjų gydytojų šį pavasarį atliktas gydytojų rezidentų ir jų vadovų požiūrio į podiplominių studijų problemas tyrimas. Gerai tai, jog identifikuojant problemas, rezidentų ir jų vadovų požiūris neretai sutampa. Tad dar tikrai bus ką veikti dirbant drauge ir tobulinant studijų kokybę“, – kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys A. Pečkauskas.

„Lietuvos sveikatos apsaugos sistema užtikrintai juda į priekį, ir tai matome ne tik šalies gydymo įstaigose, bet ir universitetiniame lygmenyje. Kartu džiaugiamės, kad į šį procesą vis labiau įtraukiama ir visuomenė, visų pirma pacientai. Esame įsitikinę, kad sėkmingam gydymui, sveikimui, o ir visos sistemos augimui, yra labai svarbi gydytojo ir paciento partnerystė –  ne tik tinkamo gydymo ar medikamentų skyrimas, bet ir gebėjimas efektyviai bendradarbiauti atliepiant abiejų šalių poreikius“, – pastebėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas.

Diplomatai primins žmogaus gyvybės, paroda – bendrystės vertę

Jau tampa tradicija, jog svariausias konferencijos mintis išreiškia ir palaiko ne tik gydytojai, mokslininkai, šalies aukštųjų mokyklų vadovai, bet ir diplomatinių tarnybų atstovai – nes konferencija siekia ne tik plėtoti medicininės edukacijos svarbos idėją, bet ir priminti istorines humanizmo ištakas: pasitelkus judėjimo „Diplomatai už gyvybes“ patirtį, priminti ir įprasminti Nyderlandų garbės konsulo Kaune Jano Zwartendijko atminimą, paminėti istorinį jo bendradarbiavimą su Japonijos konsulu Kaune Chiune Sugihara gelbėjant žmonių gyvybes.

Todėl skambiu konferencijos akordu taps jos išvakarėse, lapkričio 29 d., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje vyksiantis renginys „Diplomats for life: Well-being through partnership in education“, kuriame susitiks Lietuvos universitetų atstovai ir svečiai iš įvairių šalių diplomatinių tarnybų.

Atliepiant žymaus JAV gydytojo neurologo ir menininko Audriaus Plioplio mintį, jog medicina ir menas nėra du atskiri pasauliai, renginio akcentu taps medicinos mokslų ir meno terapijos bendrystę atskleidžianti meno paroda „Well-being by synergy of art and medicine“. Ji paveikiai primins holistinio požiūrio į žmogaus sveikatą poreikį sveikatos priežiūros institucijose.

Parodoje, kuri parengta kartu su Vilniaus Dailės Akademijos bei LSMU Meno terapijos programos absolventais, bus demonstruojami magistro darbai, atlikti bendraujant su pacientais, sergančiais onkologinėmis, psichikos ligomis bei epilepsija. Parodoje atsispindės ir Jaunųjų gydytojų asociacijos projekto  „Bičiuliai“ veikla – Kauno klinikų Onkologijos skyriaus pacientų darbai, atsiliepimai po meno užimtumo veiklų, taip pat bus eksponuojami psichikos ligomis sergančių pacientų meno darbai. 

„Paroda norime parodyti, kaip meno terapija ar kiti kūrybos užsiėmimai padeda žmogui pakelti ligos naštą, įveikti socialinės stigmos sukeliamą skausmą. Paroda Valdo Adamkaus bibliotekoje bus eksponuojama iki Kalėdų, vėliau kartu su Pagalbos inkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ją eksponuosime įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose“, – pasakojo Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Miglė Trumpickaitė.

Galimybė mokyti ir mokytis

Paklaustas, kuo artėjanti konferencija galėtų būti naudinga kitų sričių medicinos specialistams, A. Pečkauskas pabrėžė: „Kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas, dirbdamas komandoje, yra mokytojas. Kartais drauge darbuojasi studentai, kartais – gydytojai rezidentai ar slaugytojai. Dalytis žiniomis itin svarbu visiems.

Kad galėtum teisingai ir veiksmingai dalytis informacija, reikia žinoti, kaip tai daryti. Manome, kad konferencija yra puikus įrankis praplėsti akiratį ir įgyti tokių žinių. Konferencijos metu vyks daugybė praktinių dirbtuvių, kuriose bus galima išmokti ar atnaujinti įgūdžius, kaip dalytis žiniomis savo aplinkoje. Labai didžiuojamės, kad į konferenciją pavyko pasikviesti medicininės edukacijos ekspertų iš bemaž viso pasaulio, ir jie noriai pasidalys savo žiniomis tiek konferencijos metu, tiek praktinėse dirbtuvėse. Tokioje įvairovėje kiekvienas turėtų rasti temų, kurios yra arčiausiai širdies“.

Tad visą Universiteto bendruomenę, įvairių kitų institucijų, privačių įmonių medikus, kitų sričių specialistus kviečiame aktyviai dalyvauti konferencijoje ir ją lydinčiuose renginiuose, susitikti su Universiteto, kitų miestų bei kitų šalių kolegomis, pabendrauti, užmegzti naujus ar atnaujinti senus kontaktus. Konferencija – puiki proga atnaujinti žinioms, įgūdžiams, praplėsti akiratį, pasisemti naudingų įžvalgų.

Dėstytojams bus suteikiamos tarptautinės edukacinės kompetencijos, gydytojams – kvalifikacijos kėlimo valandos.