Dermatologijos ir venerologijos aktualijos

DermatologijosLietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugija (KKDVD) bei Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija (LŽSD) organizavo konferenciją „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“, skirtą Pasaulinei žvynelinės dienai paminėti. Jau tradicine tapusi konferencija skirta gydytojams dermatovenerologams, kitų medicinos ir slaugos sričių specialistams bei ne medicinos sričių atstovams ir pacientams. Konferencijoje dalyvavo 176 dalyviai. Iš jų: 57 KKDVD nariai, 70 kitų specialybių gydytojų, 20 pacientų, 30 rėmėjų ir parodos dalyvių. Renginį padėjo organizuoti savanoriai studentai, LSMU SMD Odos ir veneros ligų būrelio nariai (pirmininkė Greta Petkevičiūtė).

Konferencijos, skirtos Pasaulinei žvynelinės dienai paminėti, dalyvius pasveikino LR Seimo narė prof. Vida Marija Čigriejienė, Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtrai dr. Daiva Pentiokinienė, KKDVD pirmininkė, LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė bei LŽSD valdybos narys Simanas Stašaitis ir kt. svečiai.

Žvynelinė (psoriazė) yra lėtinė neužkrečiama liga, pažeidžianti kūno ir galvos plaukuotosios dalies odą, nagus. Įrodyta, kad žvynelinė gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ir piktybiniai navikai. Reikšmingą gyvenimo kokybės pokytį jaučia 50 proc. žvyneline sergančiųjų, dažniau moterys nei vyrai, nerimo ir depresijos požymių turi 37 proc. moterų ir 23 proc. vyrų.

Minint Pasaulinę žvynelinės dieną, siekiama atkreipti visuomenės, medikų, politikų dėmesį į žvyneline sergančiųjų gyvenimo kokybės, medicininės ir socialinės pagalbos problemas.

Kaip teigė renginio organizatoriai, žvynelinės gydymo naujovės sparčiai žengia į priekį. Lengva ir vidutinio sunkumo žvynelinė gydoma vietinio poveikio vaistais nuo uždegimo ir ultravioletiniais spinduliais (fototerapija). Nuo 2011 m. centralizuotai perkami biologiniai vaistai sunkiai žvynelinei gydyti. Lietuvoje biologiniais vaistais, įgytais PSDF lėšomis, gydomi iš viso 104 pacientai. Dar 50 pacientų naujos technologijos biologiniais vaistais gydomi klinikinių tyrimų metu.

Darbinę konferencijos dalį pradėjo LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos docentė Vesta Kučinskienė. Doc. V. Kučinskienė kalbėjo, kada ir kokį sisteminį gydymą pasirinkti.

„Sisteminiai vaistai skiriami, kai gydymas vietinio poveikio vaistais ir fototerapija yra nepakankamas, nes žvynelinė reikšmingai keičia paciento gyvenimo kokybę. Žvynelinės gydymo tikslas yra pasiekti pacientą tenkinančią ligos kontrolę, – sakė doc. V. Kučinskienė. – Norint pasiekti gerus gydymo rezultatus, parenkant gydymą svarbu ne tik detalus paciento ištyrimas, bet ir paciento lūkesčių išaiškinimas, paciento informavimas ir jo įtraukimas, sprendžiant apie optimalų gydymo metodą. Išlieka aktualus išsamesnių tyrimų, susijusių su žvynelinės sisteminio gydymo pasirinkimu, poreikis.“

Doc. V. Kučinskienė nagrinėjo tradicinio vietinio ir sisteminio poveikio žvynelinės gydymą bei fototerapiją Docentė priminė, kad Kauno klinikose 2015 m. įsteigtas Retų odos ligų centras (ROL), nominuotas nacionaliniu referencijos centru, dalyvauja kuriant Europos retų ligų tinklą. Kaip minėjo prof. S. Valiukevičienė, docentės indėlis šioje veikloje ženklus, doc. V. Kučinskienė yra ROL centro vadovas.

LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorius Kęstutis Malakauskas pasakojo apie tuberkuliozės riziką žvynelinę gydant biologiniais vaistais.

Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos pirmininkė, LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. S. Valiukevičienė perskaitė pranešimą „Biologiniai vaistai ir žvynelinė“. Profesorės pranešimo tikslas – pristatyti žvynelinės gydymo biologiniais vaistais aktualijas ir naujus ligos valdymo būdus, atsižvelgiant į Europos ekspertų atnaujintas gaires. Taip pat prof. S. Valiukevičienė apžvelgė sunkia žvyneline sergančių ir gydomų biologiniais vaistais pacientų padėtį Lietuvoje. Šiandien suvokimas apie žvynelinės išsivystymą pažengęs toli į priekį. Mokslo tyrimai rodo, kad pagrindinis žvynelinės atsiradimo veiksnys yra uždegimas ir svarbus vaidmuo tenka T limfocitams. Žvynelinės patogenezėje dalyvauja TNF alfa, IL-12, IL-23, IL-17A, IL-22. Tačiau pagrindinis uždegimo mediatorius, kurio gaminimasis odoje paskatina žvynelinės atsiradimą, yra IL-17A. Europos medicinos agentūra 2014 m. įregistravo naują grupę biologinių vaistų, kurie selektyviai blokuoja IL17A gamybą. Ligos pradžioje daugelis skiriamų biologinių vaistų yra efektyvūs. Dvejiems trečdaliams jais gydomų pacientų per indukcinį (pradinį) 16-24 sav. gydymą, PASI (angl,. Psoriasis Area and Severity Index) rodiklis sumažėja 75 proc. Tęsiant ilgalaikį žvynelinės gydymą biologiniu vaistu pasitaiko, kad 10-14 proc. atvejų skiriamo vaisto veiksmingumas sumažėja ir jį tenka keisti kitu biologiniu vaistu. Selektyvaus poveikio IL-17A inhibitoriai per indukcinį gydymą pacientui sumažina PASI rodiklį 90 proc.

Prof. S. Valiukevičienė taip pat skaitė pranešimą apie nesteroidinių vietinio poveikio imunomoduliatorių reikšmę atopinio dermatito, perioralinio dermatito, ikinavikinių odos ligų gydymui. Gydytoja Ilona Sakalauskienė perteikė lėtinio niežėjimo diagnostikos ir valdymo algoritmo aktualijas, apie kurias žinias gilino Europos asociacijos dermatovenerologų kvalifikacijos kėlimo kursuose.

LSMU MA Endokrinologijos klinikos gydytoja Vita Lizdenienė ir doc. Džilda Veličkienė pristatė pranešimą apie metabolonį sindromą ir žvynelinę, apžvelgė šio gydymo naujoves. Metabolinį sindromą ir žvynelinę sieja bendras patogenezės veiksnys – uždegimo mediatoriaus TNF alfa, kurį gamina riebalų ląstelės bei aktyvuoti T limfocitai žvynelinės pažeistoje odoje. Todėl, esant metaboliniam sindromui, būna sunkesnė žvynelinės eiga. Sergantiemsžvyneline dažniau nustatomas cukrinis diabetas, nei sveikiems žmonėms. Abi ligas teigiamai padeda suvaldyti metforminas, mažiau riebalų ir angliavandenių turinti dieta, fizinis aktyvumas.   

„Kas trečiam žvyneline sergančiam pacientui ši liga prasideda iki brendimo“, – dr. Jurgita Karčiauskienė (LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinika) aptarė vaikų žvynelinės sisteminį gydymą ir pradžiugino naujiena, kad 2016 m. pradėta kompensuoti vaikų sunkios žvynelinės  gydymą biologiniu vaistu.

Daktarė priminė, kad Odos ir venerinių ligų klinikoje teikiamos kraujagyslių šalinimo ir odos atjauninimo kosmetinės paslaugos moderniu lazeriu, daugiau informacijos apie tai galima rasti  Kauno klinikų interneto svetainėje.

LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos Slaugos administratorė dr. Renata Petraškienė pristatė disertacinio darbo rezultatus:

„Didesnė dalis pacientų žino pagrindinius ligos aspektus ir savo žinias vertina patenkinamai. Dauguma tiriamųjų (80 proc.) norėtų, kad slaugytojas suteiktų papildomų žinių apie mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių, streso, odos priežiūros įpročius. Sergančių žvyneline mokymas padėtų saugiau jaustis visuomenėje 70 proc. pacientų. Todėl slaugytojų mokymo programa, skirta pacientui apie probleminę odą, būtų itin aktuali.

 LSMU gydytojai rezidentai, jaunieji mokslininkai rezidentai Greta Petkevičiūtė, Jaunė Stumbrienė, Laima Gaurilčikaitė, Viktorija Vilkickaitė ir kiti pristatė retų odos ligų klinikinius atvejus apie veido amiloidozę, poūminę odos raudonają vilkligę, kuri imituoja žvynelinės bėrimus, Kapoši sarkomą asocijuotą su ŽIV infekcija. Pranešimus jie parengė kartu su jų darbo vadovais gydytojais dermatovenerologais ir patologais.

Greta plenarinės mokslinės programos, vyko praktikos kursai apie lazerio technologijas, nes jų panaudojimas dermatologijoje plečiasi pagal 2016 m. atnaujintą gydytojo dermatovenerologo normą.

Konferencijai baigiantis, vyko Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos narių susirinkimas. Jo metu pristatyta Lietuvos universiteto Odos ir veneros ligų katedros vedėjo prof. Jurgio Karužos (1866-1953) darbų apžvalga, skirta 150-osioms profesoriaus gimimo metinėms. Įspūdingą stendinį pranešimą apie prof. J. Karužos darbų portretą parengė LSMU Lietuvos medicinos muziejaus darbuotojai, padedant profesoriaus artimiesiems. Istorinę asmenybę prisiminti padėjo LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus darbuotoja dr. Asta Lignugarienė.

1923 m. dr. J. Karuža išrinktas Lietuvos universiteto MF Odos ir veneros ligų katedros vedėju, ekstraordinariniu profesoriumi. Prof. J. Karuža parengė keletą mokymo priemonių ir straipsnių „Medicinos“ žurnale. Jo iniciatyva klinika sukaupė užsienio vadovėlių, monografijų bei periodinių leidinių biblioteką. Prof. J. Karuža aktyviai dalyvavo politiniame ir visuomeniniame gyvenime. 1920 m. Steigiamojo Seimo sveikatos komisijos posėdyje siūlė įkurti venerinių ligų ambulatorijų tinklą visoje Lietuvoje ir gydyti šias ligas nemokamai, steigti moterų, besiverčiančių prostitucija, reabilitacijos centrus. 1933 m. kartu su klinikos darbuotojais įsteigė Lietuvos Sveikatos draugijos sekciją kovai su venerinėmis ligomis, kuri, siekdama sumažinti sergamumą venerinėmis ligomis Lietuvoje, švietė visuomenę, rengė paskaitas, rinko statistinius duomenis, teikė pasiūlymus įstatymdarystės institucijoms. Profesorius mirė 1953 m. spalio 28 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Renginys pasibaigė nuotaikinga šventine dalimi. Prof. J. Karužos anūkė Vita Karužaitė įteikė šeimos narių įsteigtą Profesoriaus Jurgio Karužos atminimo stipendiją už mokslo siekinius gydytojai dermatovenerologei, LSMU doktorantei Gintarei Linkevičiūtei. KKDVD valdybos nariai gydytoja Daiva Stanienė ir prof. Skaidra Valiukevičienė įteikė KKDVD garbės nario vardo diplomus dermatovenerologėms Marytei Danutei Bielskienei, minint 46 m. darbo stažą bei gydytojai Danutei Marijai Obelenienei už 51 m. darbo stažą ir pedagoginę veiklą.

 

Džiuljeta Kulvietienė

LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba