Daugialypis požiūris į sveikatinimo, sporto medicinos ir reabilitacijos iššūkius

Ar sportuojant svarbi tik fizinė sveikata? Su kokiais pavojais susiduria fiziškai aktyvūs, sportuojantys asmenys? Kaip tinkamai gydyti traumas ir jų išvengti?

 Į šiuos ir kitus aktualius sporto medicinos klausimus buvo ieškoma atsakymų, diskutuojant jau 4 kartą Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) lapkričio 29 dieną vykusioje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Fiziniai pratimai sveikatai ir reabilitacijai“ (angl. Exercise for health and rehabilitation). Šią kasmetinę tarptautinę konferenciją, suburiančią sporto medicinos, kineziterapijos ir kitų sveikatos sričių specialistus bei aktyvios gyvensenos mėgėjus, organizavo LSMU MA SLF Sporto institutas ir Lietuvos sporto medicinos federacija.

Renginio dalyvius sveikino LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, pabrėždamas, kad renginys sujungia ne tik tarptautinę mokslinę bendruomenę, savo sričių ekspertus, bet ir studentus – būsimus sveikatinimo, sporto medicinos ir reabilitacijos specialistus. Sveikinimo žodį tarusi LSMU  MA Slaugos fakulteto prodekanė prof. Daiva Petruševičienė padėkojo konferencijos organizatoriams už mokslo ir praktinių žinių sklaidą tarptautiniame kontekste ir palinkėjo įdomių pranešimų ir diskusijos.

Džiugina šių metų konferencijos plenarinės sesijos pranešimų temų įvairovė. Daug dėmesio skirta dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) grįstai praktikai, kuri, Vienos universiteto (Austrija) mokslininko dr. Josefo Mattes’o teigimu, gali padidinti reabilitacijos procesų efektyvumą, o didžiajame sporte – lengviau pasiekti gerų sportinių rezultatų.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto LSMU MA MF Ekstremaliosios medicinos katedros lektorės ir reanimacijos gydytojos dr. Astos Krikščionaitienės, staigios mirtys sportuojant – vis dar išlieka aktuali tema sporto medicinoje. Kaip teigia pranešėja, staigių mirčių sportuojant neišvengsime, tačiau reikia būti pasirengus kvalifikuotai suteikti pirmąją pagalbą.

Konferencijoje dalyvavęs LSMU MA OF Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas dr. Marijus Leketas aptarė aktualią sporto problemą – veido traumas. Pastebima, kad patyrus veido traumas ne visada atliekami tinkami veiksmai – tai sunkina tolesnę pagalbą, t. y. chirurgines intervencijas. Dr. M. Leketas pabrėžė profilaktikos priemonių svarbą didžiajam sportui.

Viešnia iš Latvijos Rygos Stradinio universiteto – Latvijos sporto medicinos asociacijos prezidentė dr. Sandra Rozenstoka iškėlė klausimą, kuo skiriasi aukšto meistriškumo sportininkas nuo fiziškai aktyvaus asmens? Ar visų varžybų dalyvius galima vadinti sportininkais? Gydytoja pabrėžė ne tik varžybose dalyvaujančių asmenų kryptingo fizinio pasirengimo svarbą, bet ir reguliarios bei išsamios medicininės patikros būtinumą, neatsižvelgiant į varžybų lygį.

Ne pirmą kartą konferencijoje pranešimą skaitęs gydytojas Dalius Barkauskas šį kartą išryškino čiurnos sąnario traumų ypatumus. Gydytojas supažindino su naujausiomis mokslo rekomendacijomis gydant čiurnos sąnario traumas: propriorecepcijos stiprinimą, šalčio, manualinės terapijos ir judesių derinimą, įtvarų naudojimą ir įtvarų individualizavimą.

Gydytojas radiologas dr. Konstantinas Romualdas Dobrovolskis (klinikos „Tomografija“ direktorius), pabrėždamas magnetinio lauko įtaką žmogaus organizmui, aptarė magnetoterapijos taikymo pasiekimus gydant sporto traumas, osteoartrozes, mažinant lėtinius, užsitęsusius procesus, stiprinant imuninę sistemą, gerinant vidaus organų kraujotaką ir kita.

LSMU MA SLF Sporto instituto lektorius kineziterapeutas Vidmantas Zaveckas supažindino su Neurac metodo pritaikymo galimybėmis reabilitacijai, sveikatos stiprinimui ir sportui. Pranešėjas įvardijo metodo privalumus, ypač jo saugumą ir efektyvumą mažinant skausmą. Gydymo sėkmė priklausys nuo to, ar kineziterapeutai kompleksiškai spręs pacientų problemas biologiniu, psichologiniu ir socialiniu požiūriais.

Svečias iš Italijos Michele Sciannimanica pristatė naują propriocepcijos treniravimo ir traumų profilaktikos koncepciją taikant „Board SYSTEM“ metodą.

Po plenarinės sesijos konferencijos dalyviai išsiskirstė į skirtingus praktinius seminarus, kuriuose galėjo iš arčiau susipažinti arba patys išbandyti inovatyvias reabilitacijai ir sveikatos stiprinimui taikomas metodikas. Konferencijos metu vyko šeši praktiniai seminarai, kuriuos vedė lektoriai iš užsienio ir Lietuvos. Prof. dr. Wolfgang’as I. Schöllhorn’as dirbtuvėse kvietė konferencijos dalyvius „pasukti smegenis, kad būtų atlaisvintas protas“ (angl. twist your brain in order to free your mind), dr. Josef’as Mattes’as vedė modernaus dėmesingo įsisąmoninamo judesio pamoką, remdamasis Feldenkrais metodu (angl. Modern Mindful Movement: Lessons from the Feldenkrais Method®), o Marco Daprà iš Italijos supažindino konferencijos dalyvius su judesių valdymo vertinimu bei funkcinių judesių svarba (angl. Motor control evaluation and functional meaning: a proposal for investigation and correction). LSMU doc. dr. Alma Kajėnienė kartu su gydytoja Irma Andriuškevičiene vedė praktinius mokymus „Sportininko EKG: kas yra (ne)normalu?“ (angl. Athlete‘s ECG: what is it normal or abnormal?), praktiškai išmėginti laisvo kybojimo įrangą buvo galima Vidmanto Zavecko vestame seminare apie šio inovatyvaus prietaiso pritaikymo galimybes (angl. Revolutionary exercise device: redcord axis). Dalyvaujant praktiniame seminare „P.A.S.S. (Pain/ Alignment/ Strength/ Stability) concept. DJO Global practical laboratory“, buvo galima susipažinti su P. A. S. S. koncepcija.

Konferenciją užbaigė jaunųjų mokslininkų pranešimų sesija. Jos metu buvo pristatytas dvidešimt vienas mokslo pranešimas apie aktualias fizinio aktyvumo, sveikatos stiprinimo ir reabilitacijos fiziniais pratimais temas. Geriausi pranešimų autoriai buvo apdovanoti konferencijos rėmėjų prizais. Jie šiemet įteikti LSMU studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ magistrantams Sylwijai Grygienc, pristačiusiai pranešimą apie asmenų, užsiimančių dabar greitai populiarėjančia fizinio aktyvumo veikla – laipiojimu, – pečių komplekso funkcinės būklės kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą, ir Eimantui Vainauskui, analizavusiam diferencinio mokymo poveikį vyresnio amžiaus moterims, jaučiančioms apatinės nugaros dalies skausmą.