Daugiadalykis požiūris į nugaros skausmą – jis privalo būti valdomas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Lietuvos skausmo draugija (Lietuvos skausmo studijų asociacijos Lietuvos skyrius) organizavo mokslinę praktinę konferenciją „Daugiadalykis požiūris į nugaros skausmą“. Į konferenciją, skirtą šeimos gydytojams ir kitiems gydytojams specialistams, kineziterapeutams, slaugytojams bei kt., susirinko daugiau nei 250 dalyvių.

Konferenciją pasveikino ir jos darbo pradžią paskelbė Lietuvos skausmo draugijos bei konferencijos organizacinio komiteto prezidentas doc. Arūnas Ščiupokas.

2017-ieji paskelbti skausmo po operacijos pasauliniais pažinimo metais. 2016-ieji buvo skirti sąnarių skausmui.

„Statistika skelbia, kad jau 10 m. vaikai skundžiasi nugaros skausmu, tuomet supranti, kad šiai skausmo sričiai būtina skirti dėmesį didesnį nei paprastai, – kalbėjo doc. A. Ščiupokas. – Žinoma, viena konferencija, nors ir su gausia auditorija, vargiai ar ką nors išspręs, bet prisidėti prie sprendimo paieškų – tikimės. Į nugaros skausmą tikimės pažvelgti daugiadalykiai, ne vienu aspektu, stengsimės, kad požiūris būtų įvairiapusis.“

Konferencijoje dalyvavo reabilotogai, farmacininkai, ortopedai ir kt. specialistai. Viso – 13 lektorių: teoretikai ir specialistai praktikai – judesio, skausmo bei kt. sričių.

„Ši konferencijadaugiadalykė, tai reiškia – žengtaspirmasis žingsnis rūpinantis pacientu, kuris nori išgryninto gydytojo sprendimo, – kalbėjo doc. A. Ščiupokas ir paskelbė pasaulinių skausmo pažinimo metų Lietuvoje pradžią. – Jie dar vadinami skausmo po operacijos metais. Tai labai svarbu, nes nevaldomas skausmas po operacijos dažnai yra pirmasis žingsnis į lėtinį skausmą, kai pacientas jau nebeprisimena tos savo būsenos, kai neskaudėjo. Todėl skausmas visuomet privalo būti valdomas, nes skausmas nėra vien tik jutimas, tai ir emocinis bei funkcinis sutrikimas drauge.“

Nuo 2004 m. Pasaulinė skausmo studijų asociacija bendradarbiauja su PSO ir šiais metais nuspręndė skirti daugiau dėmesio skausmui po operacijos. Lietuvos skausmo draugija yra šios asociacijos narys ir stengiasi nuosekliai domėtis šia tema.

Skaitydamas pranešimą, doc. A. Ščiupokas kalbėjo apie nugaros skausmo pažinimo istorinius štrichus ir sąsajas su šiandiena.

„Žvelgiant į evoliuciją, žmonija ilgai nežinojo, kas tai yra nugaros skausmas. Nugaros skausmas yra civilizacijos rykštė, – sakėdoc. A. Ščiupokas ir pežvelgė nugaros skausmo koncepciją bei klasifikaciją. – Žmogus fiziškai silpnėja. Dar prieš 100 m. negalėjome pasakyti, kad nugaros skausmas – problema. Nugaros skausmas yra fizinio kūno nepriežiūros ir negebėjimo jo valdyti pasekmė.“

„2010 m. atliktoje pasaulinėje ligų naštos studijoje nugaros skausmas paskelbtas  ilgiausiai su negalia gyvenančių sveikatos sutrikimu. Taip pat buvo nustatyta, kad ši liga yra 6-oji pagal prarastų dėl ligos gyvenimo metus. Atliekami  tyrimai, kaip įvairios ligos veikia visuomenę, kokios viso to pasekmės, kaina, socialiniai poreikiai ir t.t Tai pagrindiniai rodikliai nusakantys, kaip ligos veikia visuomenę, kokios socialinės ekonominės pasekmėsir t.t. Remiantis šiais rodiklais, galima paskaičiuoti, kiek pasaulis praranda, nes auga ir didėja skaičiai, o stuburo slankstelių ligos progresuoja“, – sakė doc. A. Ščiupokas ir kalbėjo apie nugaros apatinės dalies skausmą, nagrinėjo stuburo osteochgondrozės koncepciją, Kvebeko stuburo sutrikimų klasifikaciją.

Neurochirurgijos klinikos doc. Kazys Vytautas Ambrozaitis pasakojo apie stuburo juosmens skausmo neurochirurginį gydymą, amžiaus ir degeneracinius pakitimus bei kaip juos atskirti.

„Visi stuburo pakitimai yra degeneraciniai“, – sakė doc. K. V. Ambrozaitis.

Neurologijos klinikos prof. Antanas Vaitkus pranešimo „Visceralinio skausmo neurofiziologiniai-neuroanatominiai ypatumai neurologo požiūriu“, kurį profesoriusperskaitėinternetu, susirinkusieji klausėsi itin įdėmiai.

LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto prof. Edmundas Kaduševičius skaitė pranešimą „Nugaros skausmo analgezinės farmakoterapijos žemėlapis“ ir pasakojo apie vaistus bei vaistinius preparatus.

„Sutrikimai, susiję su nugaros skausmu yra didžiulė našta pacientui, kuriam sumažėja funkcinės galimybės ir sukeliama negalia beivisai visuomenei (nedarbingumas, išlaidos gydymui)“, – sakė doktorantė Dovilė Naruševičiūtė,kalbėjusi apie fizinę mediciną ir reabilitaciją valdant nugaros skausmą.

„Labai svarbu paskirti gydymą, kuris ne tik mažina skausmą, bet ir gerina funkcines galimybes, mažina veiklos apribojimus, didina dalyvavimą bei mažina pritaikytos aplinkos poreikį, – sakė doktorantė. – Atlikta daug tyrimų, vertinančių įvairių reabilitacijos metodų efektyvumą, bet aukštos kokybės tyrimų – vis dar trūksta.“

Didelio susidomėjimo sulaukė dr. Gedimino Tankevičiaus pranešimas.

„Į skausmą reikia žiūrėti kaip į įspėjimą“, – kalbėjęs apie stuburą ir krepšinį sakė dr. G. Tankevičius.

Ne mažiau įdomi bei informatyviai naudinga buvo ir antroji konferencijos dalis. Doc. Margarita Pileckytė supažindino su stuburo uždegiminėmis reumatinėmis ligomis, apie nugaros skausmus, sutinkamus šeimos gydytojo praktikoje, pasakojo dr. Asta Aukštakalnienė. Išsamią stuburo ir sąnarių skausmo invazinio gydymo apžvalgą pateikė dr. Aida Kinderytė.

Konferencijų auditorija visuomet dėmesingai sutinka slaugos specialistus ir jų pranešimus. Šioje konferencijoje slaugos specialistams skirtą dėmesį susirinko Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio anesteziologijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja E. Jonkienė, kalbėjusi apie nugaros skausmo pacientų edukologiją.

Lėtinio skausmo gydymą juosmens srityje ir ultragarso kontrolę aptarė gydytoja Liuda Brogienė. Neuroraumeninės disfunkcijos valdymą gydant nugaros apatinės dalies skausmą nagrinėjo kineziterapeutas Vidmantas Zaveckas. Nugaros skausmo dioagnostikos ir gydymo galvosūkius mokė spręsti Neurologijos klinikos Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovas prof. Kęstutis Petrikonis.

Džiuljeta Kulvietienė,

Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba