Chromosomų „skaičiuoklei“ ir kitoms sveikatos inovacijoms – solidžios premijos

Dirbtinis intelektas ligų diagnostikoje,  programėlė, skirta nustatyti nemigos sutrikimus ir juos gydyti, ar tiesiog juodasis šokoladas, praturtintas vitaminu D. Šias ir daugelį kitų inovacijų, kurios jau netrukus gali palengvinti daugelio gydytojų darbą, studentai, startuoliai ir jaunieji mokslininkai pristatė spalio 18–20 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusiame renginyje „Smart-up lab 2018“.

Jau ne pirmą kartą LSMU vykusiame panašaus pobūdžio renginyje, skirtame skirtingų sričių mokslininkams padėti generuoti ir įgyvendinti įvairias sveikatos technologijas ir inovacijas, pateikta 16 unikalių projektų. „Inovacijų laboratorijos dalyviai pateikė itin įdomių, tarpdisciplininių idėjų, kurios aprėpia medicinos technologijas, dirbtinio intelekto bei išmanaus valdymo sprendimus“, – kalbėjo viena iš renginio organizatorių, LSMU Plėtros tarnybos vadovė Laima Matusevičienė.

Atsižvelgiant į perspektyvumo, išbaigtumo, kuriamos vertės bei aktualumo kriterijus, geriausių idėjų autoriai apdovanoti piniginiais prizais. „Tikimės, kad investicijos į pačias įdomiausias ir perspektyviausias idėjas padės autoriams jas įgyvendinti ir išvystyti prototipus“, – tvirtino L. Matusevičienė.

Daugiausiai dėmesio renginyje sulaukė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro gydytojo rezidento Karolio Šablausko projektas, kuriuo siekiama dirbtinį intelektą panaudoti chromosomoms atpažinti – kariotipo tyrimui. Tai – vienas dažniausių genetinių tyrimų, padedantis nustatyti daugelį ligų. „Dažniausiai tyrimas atliekamas specialisto akimis, su tam tikra kompiuterio pagalba, tačiau šis procesas gali būti keletą kartų pagreitintas. Pasinaudodami savo patirtimi sukūrėme dirbtinio intelekto įrankį, kuris imituoja žmogaus darbą ir leidžia pagreitinti visą procesą“, – apie savo idėją kalbėjo K. Šablauskas.

Pagrindiniu renginio prizu apdovanoto tyrėjo teigimu, dirbtinis intelektas – medicinos ateitis, o apdovanojimas leis judėti toliau ir išbaigti idėją. „Prizas leis įsigyti geresnę kompiuterinę įrangą, kuri suteiks galimybę naudoti galingesnį dirbtinį intelektą“, – tvirtino K. Šablauskas.

Renginyje puikiai įvertinta ir Tomo ir Robertos Zamaliauskų, Živilės Grabliauskienės ir Donato Miklušio idėja vadinamąjį pulsoksimetrą pritaikyti odontologijoje, kas leistų nustatyti danties gyvybingumą. Jiems atiteko 3 tūkst. eurų piniginis prizas. „Šiuo metu odontologijoje naudojami jautrumo testai. Gyvybingumo nustatymo testas yra labai brangus, todėl odontologai savo klinikose jo neatlieka“, – kalbėjo projekto autoriai.

Baigiamąjį magistro darbą išvystę ir pigų bei neskausmingą diagnostikos metodą kuriantys tyrėjai teigia, kad prizas leis ištirti daugiau pacientų. „Tada galėsime tobulinti mūsų prietaisą, padaryti jį belaidį. Taip pat sukursime programą, kurioje bus visi išmatuoti rezultatai“, – kalbėjo projekto autoriai.

2 tūkst. eurų prizu apdovanotas pusiausvyros testavimo ir treniravimo įrenginį pristatęs įmonės „Abili“ vadovas Aurelijus Domeika. „Šiuo įrenginiu labai paprasta naudotis – tai gali daryti kiekvienas kineziterapeutas ar sporto treneris, testavimas trunka dvi minutes. Jis atlieka tokias pačias funkcijas, kaip ir sudėtingi įrenginiai“, – kalbėjo A. Domeika.

Jo teigimu, pusiausvyros testavimas labai svarbus – tai leidžia diagnozuoti įvairias lėtines ligas ankstyvose stadijose, padeda išvengti traumų tiek sportininkams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. „Prizas bus panaudotas įrenginio sertifikavimui, kad jis galėtų būti naudojamas kaip medicininis įrenginys“, – kalbėjo A. Domeika.

„Smart-up lab 2018“ renginyje studentai, startuoliai ir jaunieji mokslininkai ne tik turėjo galimybę savo idėjas pristatyti akademinei bendruomenei bei įvairių įmonių ir organizacijų atstovams. Net tris dienas trukusiuose mokymuose įvairių sričių specialistai dalijosi patarimais apie intelektualinės nuosavybės teises, svarbiausius verslo plano ir produkto vystymo žingsnius, viešąjį kalbėjimą ir vartotojų poreikius. „Norime pasidžiaugti bendruomenėje nuolat augančiu susidomėjimu kurti įvairias sveikatos technologijas bei inovacinius sprendimus sveikatos priežiūros sistemai“, – savo įspūdžiais dalijosi LSMU Plėtros tarnybos vadovė Laima Matusevičienė.

Renginys buvo organizuojamas atsižvelgiant į pagrindinius Europos inovacijų instituto Sveikatos srities bendruomenės (angl. EIT Health) siekius – investuoti į perspektyviausius studentus, mokslininkus ir kitus tyrėjus, kuriančius komercinį potencialą turinčius produktus, arba paslaugas, pritaikomas sveikatos sistemoje. Itin vertinamos inovacijos, iš dalies prisidedančios prie demografinių ir senėjančios visuomenės keliamų iššūkių. LSMU, bendradarbiaudamas kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU), yra  EIT Health tinklo koordinatorius Lietuvoje (EIT Health Hub).