Augimo šimtmetis: kaip į Universitetą ir Kauno klinikas žengė naujovės

Vasario 16-ąją paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – svarbus tautos ir jos nepamirštamos istorijos simbolis. Vieną amžių trukęs laikotarpis žymi neeilinius Lietuvos gyventojų pasiekimus, kurie padėjo tvirtą pamatą kuriant modernią valstybę.

Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis ypač svarbus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) bei Kauno klinikoms. 1918–2018 metais čia dirbę ir šiandien dirbantys sveikatos specialistai ne kartą perrašė ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio medicinos vadovėlius.

Ypatingą vietą LSMU ir Kauno klinikų istorijos puslapiuose užimantys pasiekimai – nuo pirmųjų rentgeno spindulinių terapijų gydant piktybinius auglius iki unikalių širdies operacijų. Dar kartą prisiminkime 15 pastarojo šimtmečio įvykių, kurie yra svarbiausi ne tik Universitetui ir Kauno klinikoms, bet ir visai Lietuvai:

1. 1923 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje rentgeno spindulinės terapijos metodu pradėti gydyti piktybiniai augliai.

2. 1928 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje onkologinėmis ligomis sergantys ligoniai pradėti gydyti radžio spinduliais.

3. 1930 m. lapkričio mėn. pastatyti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Akių ligų bei Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai.

4. 1932 m. gruodžio mėnesį Kaune pastatyti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai.

5. 1940 m. liepos mėnesį darbą pradėjo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto klinikos – didžiausia ir moderniausia plataus profilio ligoninė to meto Lietuvoje.

6. 1961 m. balandžio 12 d. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje J. Brėdikis atliko pirmąją Centrinėje ir Rytų Europoje elektrodų implantavimo į širdies raumenį operaciją.

7. 1963 m. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje gydytoja A. Lukoševičiūtė pirmą kartą Lietuvoje pacientei sėkmingai atliko elektrinę širdies defibriliaciją.

8. 1974 m. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje prof. Emilija Daktaravičienė atliko pirmąją ragenos transplantaciją Lietuvoje.

9. Kauno klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai atliko pirmąją Baltijos šalyse kochlearinės implantacijos operaciją.

10. Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje 2014 m. pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta smilkininio apatinio žandikaulio sąnario protezavimo operacija.

11. 2014 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje Kauno klinikų neurochirurgai sėkmingai atliko hemisferoidotomiją – galvos smegenų pusrutulių atskyrimo operaciją dvejų metų pacientei, sergančiai vaistams atsparia epilepsija.

12. Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos profesorius Rimtautas Gudas pirmą kartą Lietuvoje į kelio ir čiurnos sąnarių kremzlės defektą be pjūvių įsodino išmaniąją membraną, kuri defekto vietoje pritraukia regeneracines ląsteles ir prasideda kremzlės atsinaujinimo procesas.

13. 2014 m. sausio 28 d. Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje atlikta pirmoji pasaulyje uždaroji aritmijos operacija lazerio spinduliuotės pluoštu.

14. 2015 m. Kauno klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo žarnyno mikrobiotos transplantacijas.

15. 2014 m. atidarytas LSMU Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centras, sukurtas vykdant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ programą.

Kitos Lietuvai svarbios pasiekimų ir inovacijų datos bus paskelbtos svetainėje www.mita.lt, taip pat kovo 8 d. pristatytos M. Mažvydo bibliotekoje vykstančioje iškilmingoje Lietuvos šimtmečio inovacijų konferencijoje.