Apdovanoti jaunieji mokslininkai

Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai (V. Valuckienės nuotr.)Prof. habil. dr. H. Žilinskas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus, Zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų sekcijos pirmininkas po Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) lapkričio 5 d. vykusios ketvirtosios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“, kurią organizuoja Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius, sutiko pasidalyti savo mintimis.

Profesoriui džiugu, kad LSMU Veterinarijos akademijos atstovai šiais metais gausiai dalyvavo zootechnikos ir veterinarinės medicinos sekcijos darbe. Konferencijoje pranešimus pateikė 9 jaunieji kolegos.

LSMU VA Užkrečiamųjų ligų katedros doktoranto Tomo Kupčinsko pranešimas „Antihelmintinio atsparumo paplitimas avių fermose Lietuvoje naudojant in vivo FECRT“ (mokslinis vadovas – prof. habil. S. Petkevičius) plenariniame posėdyje pelnė geriausio pranešimo nominaciją. Ankščiau T. Kupčinskas dalyvaudavo konferencijose užsienyje, Lietuvoje konferencijoje jaunajam mokslininkui teko dalyvauti pirmą kartą ir šis kartas buvo sėkmingas – jo pranešimas pelnė garbingą geriausio pranešimo nominaciją.

Sekcijos darbe pasižymėjo ir tos pačios katedros doktorantė Samanta Tamašauskaitė-Staršelskienė, pristačiusi pranešimą „Šmalenbergo viruso serologinis paplitimas Lietuvoje“ (mokslinis vadovas – prof. dr. A. Šalomskas).

Šiais metais, anot prof. H. Žilinsko, LSMU VA jaunųjų mokslininkų komanda buvo gausiausia – 10 pranešėjų iš 41 dalyvavusio. „Gerai, kad dalyvavo ir kitų ne žemės ūkio krypties universitetų (VDU, VU) atstovai. Jų pranešimai iš zoonozių ir genetikos sričių papildo žemės ūkio mokslo sričių tematiką, sudaro galimybę bendrauti mokslo tyrimuose“, – teigė profesorius.

Kaip organizacinio komiteto narys prof. H. Žilinskas akcentavo: „Raginau kuo gausiau ir drąsiau dalyvauti mokslinėse konferencijose ir džiaugiuosi bei sveikinu jaunuosius mokslininkus ir jų vadovus, šauniai pasirodžiusius konferencijoje. Tokios konferencijos – tai tobulėjimo mokykla, patirties kaupimas, savęs kaip pranešėjo išbandymas: – sakė profesorius.

Jaunojo mokslininko tikslas buvo išsiaiškinti, ar Lietuvoje jau egzistuoja antihelmintinio atsparumo problema ir jei taip, kaip smarkiai jis yra pažengęs.

Kalbėdamas apie atliktus mokslinius tyrimus, T. Kupčinskas teigė: „Be abejonės, tyrimai padeda Europoje formuoti bendrą egzistuojančios antihelmintinio atsparumo problemos vaizdą, tačiau tyrimai buvo atlikti Lietuvos avių ūkiuose, tai yra aktualiau Lietuvai. Todėl kilo noras atkreipti dėmesį į šią globaliai paplitusią problemą, kuri egzistuoja ir Lietuvoje, paskatino dalyvauti konferencijoje ir pasidalyti žiniomis. Negalima būti mokslininku ar tyrėju už uždarų durų – žiniomis yra tiesiog privaloma dalytis, ypač jei tai kelia platesnio masto problemas.

Antihelmintinio atsparumo problema pasaulyje egzistuoja jau seniai. Kai kuriose pasaulio šalyse ši problema yra taip smarkiai pažengusi, kad praktiškai problemą gali išspręsti tik naujai sukurti antihelmintikai, o iki tol siekiama, bent minimaliai sušvelninti situaciją. Lietuvoje avių skaičius intensyviai auga, o iki šiol tokio pobūdžio tyrimų atliktų nebuvo. Išanalizavus in vivo ir in vitro tyrimų rezultatus, jie buvo tikrai stebinantys. Antihelmintinis atsparumas avių ūkiuose Lietuvoje egzistuoja ir ši problema, žinoma, nėra lygintina su Australijos, Naujosios Zelandijos ar kai kuriomis Pietų Amerikos šalimis, tačiau tai gana rimta ir kol dar ji gali būti kontroliuojama – tą ir reikėtų daryti.“

Šis apdovanojimas T. Kupčinskui suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir noro dar labiau gilintis į mokslo žinias ir toliau sėkmingai tyrinėti.

Tomas sakė: „Ateities planai susiję tik su veterinarija, kitos tokios patrauklios srities sau neįsivaizduoju. Ir, be abejonės, planuoju kiek įmanoma toliau tyrinėti mokslą – tai neišsenkantis nenuobodžių dalykų šaltinis.“

S. Tamašauskaitė-Staršelskienė dėkoja vadovui prof. dr. A. Šalomskui, paskatinusiam dalyvauti konferencijoje. Šmalenbergo virusas – neseniai atrastas, duomenys apie jį vis dar  tikslinami. Naujojo viruso savybės yra nepakankamai ištirtos, tačiau žinoma, kad virusą platina kraujasiurbiai mašalai. Lietuvoje publikuotų duomenų apie Šmalenbergo viruso paplitimą nėra, o serologiniai tyrimai parodė, jog virusas pradėjo plisti tarp atrajotojų. Virusu užsikrėtę atrajotojai, abortuoja arba atveda apsigimusius arba negyvus jauniklius. Tai – dideli ekonominiai nuostoliai gyvulių augintojams. Jaunoji mokslininkė Samanta teigia: „Labai džiugu, kai darai darbą ir tave įvertina. Apdovanojimas skatina ir toliau dirbti, atlikti daugiau tyrimų.“

Ateityje mokslininkė tikisi dar nuodugniau ištyrinėti Šmalenbergo virusą ir gyvulių augintojams pateikti rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo šio viruso.

 

Jolanta Jonikienė