Spausdinti

Apdovanojimas už mokslinės kalbos puoselėjimą

 Apdovanojimas už mokslinės kalbos puoselėjimąGegužės mėnesį,  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, Lietuvos mokslų akademijoje apdovanoti redaktoriai, kurių redaguoti aukštųjų mokyklų vadovėliai geriausiai įvertinti per Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atliktą akademinės lietuvių kalbos taisyklingumo tyrimą.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija apdovanojo geriausiai suredaguotų vadovėlių redaktorius. Tarp apdovanotųjų ir LSMU Leidybos namų redaktorė Irena Bubnytė. Jai, kaip ir kitiems redaktoriams, įteiktas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos diplomas už mokslinės kalbos puoselėjimą bei akademinių leidinių kalbos redagavimą, R. Dovydėno sukurta skulptūra „Sraigė“, simbolizuojanti ilgą ir kruopštų redaktoriaus darbą, vertingų knygų. Renginį organizavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos akademinių leidyklų asociacija.

Su LSMU Leidybos namų kalbos redaktore Irena Bubnyte kalbamės apie iškilmes bei redaktoriaus darbo specifiką.

Ką Jums reiškia šis apdovanojimas, kokios nuotaikos gavus reikšmingą įvertinimą?

Nuotaikos pakilios. Smagu dirbti mėgstamą darbą ir smagu būti įvertintai. Renginyje buvo apdovanoti aukštųjų mokyklų redaktoriai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – tarp penkių apdovanotųjų. Buvo įvertintas mano redaguotas Olgos Riklikienės ir Laimos Sajienės vadovėlis „Praktinės slaugos mokymas“.

Mokslinių darbų redagavimas – ilgas atidumo, kruopštumo ir žinių reikalaujantis darbas. Kokia ta mokslinių darbų redaktoriaus duona?

Iškilmėse Lietuvos mokslų akademijoje nuskambėjo mintis, kad redaktoriai tarsi sraigės, kurios lėtai atlieka ilgą ir kruopštų darbą. Pritariu. Redagavimas – įdomus ir savitas darbas. Nauji rankraščiai, tenka įveikti svetimų kalbų įtaką. Tai ne grožinė literatūra. Į sveikatos mokslus įeina daug sričių: chemija, fizika, visos medicinos sritys. Daug sričių, o studentas – vienas. Tai yra, studentas, skaitydamas kardiologijos ir akušerijos knygas, turi rasti tuos pačius terminus. Terminijos vienodumo galima siekti leidinius leidžiant pamatiniame universitete. Galima geras ir taisyklingos kalbos knygas išleisti ne LSMU leidykloje, bet tokiu atveju – terminijos nesuvaldysi. Tad visus mūsų Universiteto mokslininkus skatinu naudotis mūsų LSMU Leidybos namų leidyklos paslaugomis. Mūsų leidyklos darbuotojai kompetentingi ir profesionalūs.

Redaguojate įvairių sričių mokslininkų knygas. Kaip jums pavyksta įtinkinti autorius puoselėti taisyklingą kalbą? Galbūt yra tokių, su kuriais ypač malonu dirbti?

Redaktoriumi negimstama. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė sakė, kad geras redaktorius yra kaip bendraautoris .Kad taptum profesionalas, reikia daugelio metų kruopštaus darbo. Kalba turi rūpėti ir autoriams. Kai rankraščiai parengti gerai, redaktoriams lengviau pasiekti kokybę..

Džiaugiuosi, kad Universiteto vadovybė skiria daug dėmesio kalbai. Raštai, mokomosios knygos, vadovėliai – viskas turi būti parašyta taisyklingai. Per konferencijas vis giriuosi Universiteto vadovybės požiūriu į kalbą.

Sudėtingas ir įdomus redaktoriaus darbas su autoriais. Juo daugiau knygos autorių, juo sunkiau redaguoti. Dabar retai vadovėlį rašo 1 arba 2 autoriai. Neseniai redagavau 49 autorių parašytą knygą. Ir visų skirtingi terminai. Juos turiu suvienodinti. Juk studentas vienas.

Universitetui ir kardiologijai ypač pasisekė, kad turi prof. Petrą Zabielą. Kalbos jausmas ir meilė kalbai, platus žodynas, profesionalumas, būdingi profesoriui, turtina medicinos mokslo kalbą.

Mūsų Universiteto leidyba turi tvirtus pamatus. Juos dėjo a. a. Edvardas Vaitkevičius, redaktorė Irena Piragienė. Svarbus a. a. prof. Egidijaus Kėvelaičio indėlis. Džiaugiuosi, kad šias tradicijas puoselėja Leidybos namų direktorius prof. Edgaras Stankevičius.

Diskutuojama, kad mokslo kalba yra anglų kalba, mokslinius darbus rašykime angliškai ir gyvensime be vargo. Kokia jūsų nuomonė?

Dar J. Jablonskis sakė: – „Maža garbė svetimom kalbom šnekėti – didi gėda savos gerai nemokėti“. Anglų kalba jau turi savo vietą moksle. Viskas gerai. Tik neskriauskime ir nenaikinkime lietuvių mokslo kalbos.

 

LSMU inf.