Spausdinti

„Alergologijos ir imunologijos žiema 2015“

„Alergologijos ir imunologijos žiema 2015“ (L. Andriušio nuotr.)Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija (LAKID), LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinika bei VU Medicinos fakultetas organizavo tarptautinę konferenciją Kaune „Alergologijos ir imunologijos žiema 2015“. Pagrindinės konferencijos temos – neatidėliotinos alerginės būklės (anafilaksija, dilgėlinė, angioedema, astma).

Konferencija skirta gydytojams alergologams ir klinikiniams imunologams, pulmonologams, vaikų alergologams, vaikų pulmonologams, šeimos, vidaus ligų bei vaikų ligų gydytojams, dermatovenerologams, otorinolaringologams, laboratorinės medicinos gydytojams.

Renginys prasidėjo visuotiniu LAKID narių susirinkimu. Konferenciją pradėjo bei sveikinimo žodį tarė Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė doc. Jūratė Staikūnienė. Doc. J. Staikūnienė priminė, kad mūsų dienomis kas trečias europietis yra alergiškas, o pati alergija – nėra tik nemaloni būsena.

„Šiandien jau galime sakyti, kad žmogus ne serga, o gyvena su alergine liga. Alerginė sloga, astma, ašarojančios ir perštinčios akys, odos bėrimai, sutrikęs virškinimas ir kt. yra alergijos požymiai. Jie atsiranda įvairiu gyvenimo laikotarpiu ir dažnai keičiasi. Todėl svarbu ne tik atpažinti žmones, kenčiančius nuo alergijos, bet ir pritaikyti tokį alergijos gydymą, kuris grąžintų juos į normalų gyvenimą“, – kalbėjo doc. J. Staikūnienė.

„Alergija gali būti net ir pavojinga gyvybei. Todėl mes, medikai, turime būti budrūs profesionalai – ne tik gydyti savo pacientus, patys įgyti naujausių mokslo žinių, bet ir jas skleisti“, – pristatydama konferencijos lektorius sakė LAKID prezidentė, LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentė J. Staikūnienė.

Konferencijos metu doc. J. Staikūnienė perskaitė pranešimą apie antihistamininio vaisto parinkimą.

Tarptautiniame renginyje Kaune kalbėjęs profesorius Pruzinecas Peteris iš Slovakijos išsamiai ir įdomiai papasakojo apie alergenų imunoterapijos naujienas.

LSMU MA Vidaus ligų klinikos (Kauno klinikinė ligoninė) doc. Palmira Leišytė skaitė pranešimą „Anafilaksijos priežastys ir pagalbiniai veiksniai“ bei pabrėžė, kad anafilaksija – gyvybei pavojinga būklė. Pasak doc. P. Leišytės, mokslo duomenys skelbia, kad 1 proc. pasaulio populiacijos bent kartą gyvenime patiria anafilaksiją.

„Dažniausia kūdikių alergijos forma yra alergija karvės pienui“, – sakė apie kūdikių pieno mišinių hidrolizatus alergijos profilaktikai ir gydymui pasakojusi LSMU MA Vaikų ligų klinikos doc. Jolanta Kudzytė.

LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorė Brigita Šitkauskienė kalbėjo apie dilgėlinę bei skaitė pranešimą „Angioedemos diagnostika ir gydymas“. Prof. B. Šitkauskienė priminė 2015 m. atnaujintas „Dilgėlinės rekomendacijas: klasifikacija, diagnostika ir gydymas“.

2014 m. buvo atnaujintos Europos alergologų ir klinikinių imunologų GA2LEN tinklo specialistų ir Pasaulinės alergijos organizacijos rekomendacijos dilgėlinės klasifikacijos, diagnostikos ir gydymo klausimais. Todėl Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų bei dermatovenerologų sutarimu buvo nuspręsta išleisti pritaikytas Lietuvai rekomendacijas, pateikti specialistų požiūrį svarbiausiais dilgėlinės diagnostikos ir gydymo klausimais.

Pranešimą „Alerginis ir nealerginis rinitas: panašumai ir skirtumai“ skaitęs LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos doc. Saulius Vaitkus pabrėžė, kad gydymą būtina individualizuoti.

VU prof. Rūta Dubakienė kalbėjo apie šiuolaikišką alergijos diagnostiką. VU doc. Odilija Rudzevičienė pasakojo apie anafilaksiją maistui klinikinėje praktikoje. Apie kontaktinę alergiją Lietuvoje, prisimindama istorijos ištakas, kalbėjo VU dr. Laura Malinauskienė. Astmos gydymo naujienas apžvelgė VU doc. Audra Blažienė. Pranešimą „Astma ir jos kaukės“ skaitė dr. Marius Zolubas (Klaipėda).

Pasak LAKID prezidentės, LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentės J. Staikūnienės, mokslininkai dar negali tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl daugėja alergiškų žmonių. Manoma, kad taip gali būti dėl pernelyg švarios gyvenamosios aplinkos, taip pat ir dėl oro taršos, antibiotikų vartojimo, virusinių infekcijų. Kintamas mitybos racionas, nauji maisto alergenai ir konservantai sutrikdo žarnyno mikroflorą bei skatina alergijas.

„Šios priežastys ir lemia, kad kai kurie žmonės itin jautriai reaguoja į aplinką, todėl alergiškų žmonių skaičius šiuo metu jau pasiekė epidemijos lygį“, – sakė prasmingo ir įdomaus tarptautinio renginio organizatorė doc. J. Staikūnienė.